KRYŽIUS PRANCŪZŲ GENEROLUI – UŽ KLAIPĖDĄ

Iš pusantro šimto užsieniečių, tarpukariu apdovanotų Lietuvos valstybės, Klaipėdai turbūt pats reikšmingiausias – prancūzų generolas Henris Le Ronde. Šis žmogus, pasiūlęs iš Vokietijos atimti Mėmelį, pats to nežinodamas, atvėrė Lietuvai galimybę atgauti jūrų uostą. Už tai prancūzą prezidentas Antanas Smetona po kelerių metų apdovanojo sidabro kryžiumi.

Siekis nubausti Vokietiją

Jau greitai sukaks 100 metų, kai minėsime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį.

Kolekcininkas, knygų autorius ir valstybinių apdovanojimų ekspertas Vilius Kavaliauskas įsitikinęs, jog šio Lietuvai svarbaus šimtmečio išvakarėse turėtume žinoti visus prie to prisidėjusiuosius.

Vienas pačių reikšmingiausių veikėjų, netiesiogiai nulėmusių, kad Klaipėdos kraštą 1923-iaisiais pavyko prijungti prie Lietuvos, buvo prancūzų generolas H.Louis Edouard'as Ronde (1864–1949).

Visų šių svarbių įvykių preliudija užvirė iškart po Pirmojo pasaulinio karo, Paryžiaus taikos konferencijoje, kurios metu generolas buvo santarvininkų vado, maršalo Ferdinando Focho kabineto šefu ir vienas pagrindinių taikos proceso ekspertų.

V.Kavaliausko teigimu, būtent šis prancūzų kariškis iškėlė iniciatyvą atplėšti Klaipėdos kraštą nuo Vokietijos. Likimas lėmė, kad  istoriškai tai tapo naudinga Lietuvai.

"Labai didelė buvo jo įtaka ir nuopelnas, kad Klaipėda tapo Lietuvos dalimi. Jei santarvininkai krašto tada nebūtų atėmę iš Vokietijos, 1923-iųjų lietuvių žygis vargiai būtų buvęs įmanomas. Lietuviai sumaniai pasinaudojo, kad Klaipėda tuo metu faktiškai buvo be šeimininko", – pastebėjo V.Kavaliauskas.

Labai didelė buvo jo įtaka ir nuopelnas, kad Klaipėda tapo Lietuvos dalimi.

"Peržengė per save"

Paryžiaus taikos konferencijoje pirmininkavusi Prancūzija siekė susilpninti Vokietiją.

Ir tai buvo padaryta, kai Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos, perduotas į Santarvės (Antantės) dispoziciją ir netrukus jo administruoti išsiųstas prancūzų batalionas.

Dar po trejų metų, Kaune "sustygavus" sukilimą, Klaipėdą perėmė Lietuva. Tad, jei ne tuomečiai H.Le Ronde principai ir ambicijos, krašto prijungimo galimybės būtų buvusios neįmanomos.

Anot V.Kavaliausko, H.Le Ronde buvo labai įtakingas, jis buvo skiriamas visokiems tarptautiniams konfliktams spręsti Prancūzijos karo diplomatas, "laimintis mūšius be karo".

"H.Le Ronde Paryžiaus konferencijoje padėjo Lenkijai, nubrėždamas gana palankias lenkų valstybės sienas. O būdamas Santarvės komisijos pirmininkas leido lenkams laimėti plebiscitą Aukštutinėje Silezijoje ir vis ragino Lietuvos ministrą pirmininką A.Voldemarą "draugauti su Lenkija". Beje, prancūzai buvo labai prolenkiški, jie netgi tikėjosi, kad bus bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė", – pasakojo V.Kavaliauskas.

Lenkija esą už tuos nuopelnus jau buvo spėjusi "apkabinėti" prancūzą savo puošniais ženklais: ir Baltojo erelio ordinu, ir "Virtuti militari".

Lietuviško ordino H.Le Ronde dar neturėjo. Ir kai 1927 m. liepą buvo paskelbta, kad generolas atvyks į Lietuvą atostogų, A.Smetona, nusprendęs jam suteikti Vyties Kryžiaus ordiną, V.Kavaliausko teigimu, turėjo peržengti save.

Vilius Kavaliauskas. K. Vanago / Fotobanko nuotr.

Garbaus svečio viešnagė

Pirmasis apie garbaus prancūzų generolo viešnagę Lietuvoje parašė dienraštis "Lietuvos žinios" 1927 m. liepos 20 d.

"Į Kauną atvyko žymus prancūzų generolas Le Rond su žmona. Svečias yra didelis Pabaltės valstybių draugas ir dabar atvyko čia praleisti savo atostogas. Jis lankėsi pas ministerį pirmininką ir užsienių reikalų ministerį prof. Voldemarą ir vyriausiojo štabo viršininką pulk. Daukantą. Vakar svečias išvyko Klaipėdon. Lietuvoj generolas žada viešėti savaitę. Prieš išvažiuosiant jam iš Lietuvos Respublikos Prezidentas svečią apdovanos "Vyties Kryžium". Iš Lietuvos generolas keliaus į Latviją ir Estiją (šios ir kitų laikraščių citatų kalba netaisyta – A.D.)", – rašė "Lietuvos žinios".

Kitą dieną, liepos 21-ąją, šį įvykį pirmajame puslapyje paskelbė ir Klaipėdoje leistas "Lietuvos keleivis".

Žinutėje, pavadintoje "Prancūzų generolas aplankė Lietuvą", rašyta: "Laikraštis praneša, kad atvyko į Kauną paviešėti prancūzų generolas Le Ron, kuris labai aktyviai dalyvavo Klaipėdos krašto klausimo sprendime. Tą pačią dieną jis turėjo ilgą pasikalbėjimą su ministeriu pirmininku Voldemaru. Jis mano palankyti ir kitas Pabaltijo valstybes."

Dar po dienos, liepos 22 d., skyrelyje "Kauno kronika" apie H.Le Ronde vizitą pranešė ir dienraštis "Rytas".

"Kaune viešįs prancūzų generolas Le Rond vakar aplankė Karo muziejų, dalyvavo vėliavos nuleidimo iškilmėse ir uždėjo gėlių ant paminklo žuvusiems. Mažos mergaitės, pasirėdžiusios tautiniais rūbais, įteikė svečiui gėlių. Orkestras pagrojo lietuvių ir prancūzų tautinius himnus. Apleidžiančius Karo muziejaus sodelį svečius gausi minia palydėjo šauksmais valio ir "Viva le France". Vakare karininkų ramovėje svečiui pagerbti buvo suruoštas vakaras. Vakar 13 val. 15 min. Respublikos Prezidentas A.Smetona savo rūmuose įteikė Kaune viešėjusiam prancūzų gen. Le Rondui "Vyties kryžiaus" ordeną. Įteikimo iškilmėse dalyvavo Ministeris pirmininkas ir Užsienių reikalų ministeris prof. Voldemaras ir karo vadovybė. Paskum svečias buvo pakviestas pas poną Prezidentą priešpiečių. Gen. Le Rond išvažiavo į Rygą penktadienį dienos traukiniu", – rašė "Rytas".

Tą pačią dieną, kai buvo išleistas šis laikraščio numeris, generolas jau buvo Latvijoje.

Vadinasi, į Klaipėdą jis atvykęs nebuvo, kaip skelbė kitas dienraštis.

Mįslė dėl formalumų

Septynis knygų tomus apie Vyties Kryžiaus ordino kavalierius išleidęs V.Kavaliauskas, pabrėžė, kad prancūzų generolas puikiai pasitarnavo Lietuvai, ir Klaipėda tikrai buvo verta to "kuklaus sidabro kryžiuko" (Vyties kryžius nuo 1927 metų gamino iš sidabro – lig tol jie buvo žalvariniai).

Vis dėlto šis lietuvių ordinas kažkaip "pasimetė" toje nusipelniusioje H.Le Ronde krūtinėje, nes Prancūzijos karo archyvo atstovai V.Kavaliauskui tvirtino, kad "jokio lietuviško kryžiaus generolas neturįs".

Kuklus Vyties Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas pasimetė toje nusipelniusioje krūtinėje.

"Prancūzijos karo archyvo darbuotojai, autoriaus prašymu suradę generolo H.Le Ronde dosjė, pabrėžė, kad tarp dokumentų apdovanojimas lietuvišku Vyties Kryžiumi neminimas. Matyt, Lietuvos Prezidento įsakas galėjo prancūzų valdžios ir nepasiekti. Tačiau pats kryžius jam vizito metu Kaune buvo įteiktas", – knygoje rašė V.Kavaliauskas.

Ne mažiau keista ir tai, kad Prezidento A.Smetonos "Įsakyme kariuomenei" tarp skelbiamų apdovanojamųjų pavardžių prancūzų generolo pavardės taip pat nėra.

Anot V.Kavaliausko, diplomatai taip pat nespėję gauti ir generolo išankstinio sutikimo apdovanojimui, nors laiškuose buvo teigiama, kad tai bus jam "malonus siurprizas".

"Generolo pavardė minima tarp apdovanotųjų Vyties Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinu. Įteiktas ordinas ant prancūzų generolo krūtinės matosi ir nuotraukoje, užfiksavusioje vizitą bei susitikimus su Lietuvos kariškiais. Tačiau "Įsakyme kariuomenei", kur paprastai skelbiami visi kariškių apdovanojimai, prancūzų generolo Le Ronde pavardės kažkodėl nėra", – V.Kavaliauskas rašė knygoje "Lietuvos karžygiai".

Generolo krūtinę puošė Prancūzijos Garbės legiono didysis kryžius, Lenkijos narsiųjų kryžius, Rumunijos žvaigždės ordino didysis karininko kryžius ir Michaelio narsiojo ordinas, Danijos Danebrogo ordino didysis kryžius, Britanijos Šv.Michaelio ir Šv.Georgo ordino komandoro kryžius, Belgijos karo kryžius, Kinijos Dryžuotojo tigro ordinas, Japonijos Tekančios saulės 2-ojo laipsnio ordinas, Čekoslovakijos Baltojo liūto ordino didysis kryžius bei Serbijos Baltojo erelio 2-ojo laipsnio ordinas.

"Kuklus Vyties Kryžiaus 2-ojo laipsnio ordinas pasimetė toje nusipelniusioje krūtinėje", – šypsojosi V.Kavaliauskas.

Henris Le Ronde. Leidinio "Prancūzai Klaipėdoje 1920–1923" nuotr.

Generolo atvejis – kitas

Lietuvos valstybiniais apdovanojimais A.Smetona tarpukariu pamalonino ne tik prancūzų generolą H.Le Ronde.

Lietuvos ordinais buvo apdovanotas ir tuometis Čekoslovakijos prezidentas T.G.Masarykas, Italijos ministras pirmininkas B.Mussolinis, Belgijos karalius Albertas, britų diplomatas J.Simpsonas (jam turime būti dėkingi, kad Palanga priklauso Lietuvai, o ne Latvijai), kiti Lietuvai nusipelnę asmenys.

"Tuo metu mes stengėmės prancūzams įsiteikti. Pirkome prancūziškus lėktuvus, tankus. Prancūzijos karo akademijoje mokėsi daug garsių mūsų karininkų. Gal tas apdovanojimas generolui buvo savotiškas noras ne tik padėkoti, bet ir įsiteikti. Paskui jau, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse lietuviškais valstybiniais apdovanojimais buvo apdovanoti ir aukšti prancūzų politikai. Dalis tų apdovanojimų buvo diplomatiniai, tačiau H.Le Ronde atvejis – kitas", – pabrėžė V.Kavaliauskas.