NAUJO KOMPIUTERINIO TOMOGRAFO GALIMYBĖS PRALENKIA LAIKĄ

Klaipėdos universiteto ligoninės medikai turi naują patikimą partnerį – modernų naujos kartos kompiuterinį tomografą, kuriame integruota kardiologinė programa ir dirbtinis intelektas. Toks aparatas – pirmasis Baltijos šalyse. Naujasis kompiuterinis tomografas leis greičiau, tiksliau ir išsamiau diagnozuoti ne tik kardiologines ligas.

Moderniausias Baltijos šalyse

„Naujasis aparatas su kardiologine programa – labai svarbus Vakarų Lietuvai. Ligoninėje įkurti ūmaus miokardo infarkto ir insulto klasteriai, tad šis išsamus ir gerokai greitesnis tyrimo metodas itin reikšmingas pacientams ir gydytojams“, – įrangos svarbą akcentavo Klaipėdos universiteto ligoninės l. e. p. generalinis direktorius prof. dr. Jonas Sąlyga.

Buvusios Klaipėdos jūrininkų ligoninės administracija dar prieš dvejus metus kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad leistų atnaujinti seną, 2008 m. gamybos kompiuterinį tomografą. Pritarimas buvo gautas neiškart, tačiau sulaukus raštiško patvirtinimo, paskelbtas konkursas naujam aparatui įsigyti. Naujasis kompiuterinis tomografas buvo įsigytas dar iki Jūrininkų ligoninei tampant Klaipėdos universiteto ligoninės dalimi. Aparatas sumontuotas, personalas apmokytas ir tyrimai visa apimtimi pradėti šią vasarą. Tai yra pats moderniausias prietaisas Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Artimiausios kaimynės, naudojančios tokius pat aparatus, yra Vokietija, Čekija ir Švedija.

Priims daugiau pacientų

Naujos kartos kompiuterinio tomografo galimybės – itin didžiulės.

„Per dalį širdies dūžio galima gauti visą širdies vaizdą – tai reikšmingas šuolis pirmyn tiek vaizdine, tiek informacine prasme. Tyrimas tapo gerokai tikslesnis ir trumpesnis, tad pacientas gauna mažiau apšvitos, naudojama mažiau kontrastinės medžiagos“, – privalumus vardijo Klaipėdos universiteto ligoninės „Jūrininkų filialo“ Radiologijos skyriaus vedėja Giedrė Kviecinskienė.

Atliekant tyrimus dėl insulto, vienu metu gaunama dviguba nauda: skenuojant visą galvą per vieną apsisukimą galima atlikti angiografiją ir smegenų perfuziją. Šį tyrimą gydytojams anksčiau tekdavo daryti atskirai.

Ryškūs vaizdai leidžia geriau bei greičiau įvertinti patologiją, paciento skenavimas trunka gerokai trumpiau. Tad pagal dabartines galimybes bus galima priimti daugiau pacientų nei iki šiol.

Senuoju aparatu buvo atliekama iki 25 procedūrų per parą. Dabartinio kompiuterinio tomografo galimybės – kur kas didesnės. Planuojama, kad vien širdies vainikinių arterijų tyrimui per dieną bus priimama 10 pacientų daugiau nei anksčiau.

„Širdies vainikinių arterijų tyrimas kompiuteriniu tomografu padeda atrinkti pacientus, kuriems reikia invazinių procedūrų, o kuriems pakanka tik medikamentinio gydymo. Šių tyrimų paklausa – didžiulė“, – aiškino Radiologijos skyriaus vedėja.

Kaip prisiminė G. Kviecinskienė, vainikinių arterijų kompiuterinė tomografija Jūrininkų ligoninėje prasidėjo 2008 m., kai įstaiga įsigijo 64 sluoksnių kompiuterinį tomografą – tai buvo tokių tyrimų pradžia visoje Vakarų Lietuvoje. Naujasis kompiuterinis tomografas turi 640 sluoksnių, tad nesunku sulyginti išaugusias įrangos galimybes.

Padeda dirbtinis intelektas

Itin inovatyvios ir naujojo aparato tyrimo medžiagos apdorojimo galimybės. Vaizdus bei informaciją padeda apdoroti dvi dirbtinio intelekto programos, kurių viena yra specialiai sukurta kardiologiniams tyrimams. Gydytojams tai ypatingas pagalbininkas priimant tikslesnius sprendimus pasirenkant teisingiausią gydymo būdą.

Kuriant šį prietaisą gamykloje, dirbtinio intelekto programoms buvo panaudota didžiulė duomenų bazė atpažinti ir pašalinti triukšmą iš tyrimo vaizdų – gydytojui tai gerokai palengvina darbą ir leidžia tiksliau diagnozuoti. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad toks dirbtinis intelektas pagerina tyrimo vaizdo kokybę apie 20 proc. ir pacientui padeda sumažinti apšvitos dozę.

Tyrimo metu ji sumažėja iki 10 kartų, tad nuo šiol kompiuterinio tomografo tyrimą bus galima atlikti net ir tiems pacientams, kuriems anksčiau jis buvo negalimas dėl apšvitos keliamos rizikos.

Ergonomiškas ir komfortiškas

Pristatydamas naujos kartos aparato privalumus, gamintojų atstovaujamos įmonės Lietuvoje direktorius Andrius Lekstutis kaip vieną iš privalumų išskyrė aparato ergonomiką. Tyrimo metu medikams lengviau prieiti prie paciento, o atliekant galvos tyrimą galima nesibaiminti dėl akių ragenos pažeidimų, išvengiama klaustrofobinio efekto.

„Kitas didelis šio aparato išskirtinumas susijęs su smegenų perfuziniais tyrimais. Su šiuo kompiuteriniu tomografu atkeliauja naujas perfuzijos algoritmas, kuris gerokai sumažina triukšmus. Tai gydytojui leidžia tiksliau įvertinti smegenų pažeidimo šerdies zoną ir skirti efektyvesnį gydymą“, – aiškino gamintojų atstovas.

Pasak A. Lekstučio, Europoje vyrauja tendencija: naujos kartos kompiuterinis tomografas pasirenkamas kaip alternatyva rentgeno tyrimui prevencinėje plaučių vėžio programoje – rentgenogramos atliekamos dvejomis kryptimis, o šiuo atveju apimamas viso organo tūris, tad diagnostika tampa gerokai išsamesnė ir tikslesnė, leidžia aptikti net mažiausius darinius. Olandijoje toks tyrimas naudojamas prevencinei plaučių vėžio diagnostikai, kur rizikos grupei priklausantys žmonės kviečiami pasitikrinti.

„Klaipėdos universiteto ligoninei – tai žingsnis į priekį. Nors Lietuvoje tokios prevencinės programos dar nėra, bet kai tik ji atsiras, ligoninė galės startuoti nuo pirmos dienos“, – sakė gamintojų atstovas Lietuvoje.

Ant sienos – origamiai

Gamintojas, kurdamas naujos kartos kompiuterinį tomografą, pritaikė iš kino pramonės pasiskolintą technologiją, leidžiančią sukurti 3D vaizdus, artimus realybei.

Kompiuterinės tomografijos kabinete atnaujintas ne tik aparatas. Balta siena nusidažė spalvotais origamiais. Kaip paaiškino gydytoja G. Kviecinskienė, toks akcentas pasirinktas neatsitiktinai: japoniško meninio popieriaus lankstymo detalės ant sienos dera su japonų gamybos aparatu. Be to, norisi, kad pacientai jaustųsi jaukiau ir ramiau.

„Skenuojant širdį svarbus širdies susitraukimo dažnis. Tyrimas pavyksta geriau, jei pacientas jaučiasi ramus“, – sakė A. Lekstutis, prisidėjęs prie gydytojos idėjos įgyvendinimo.