RAMBYNO REGIONINIO PARKO DIREKCIJAI – PRIEKAIŠTAI DĖL SOSNOVSKIO BARŠČIŲ IR AKĖČIŲ

Rambyno regioninis parkas lankytojus pribloškė Sosnovskio barščiais, o viena gražiausių šalies regyklų – apraizgyta viela, kuri draudžia nusileisti nuo žymiausio Lietuvos kalno laiptais. Priekaištų žeria ne tik čia plūstantys turistai ir gyventojai, vietos konfliktus tenka narplioti ir aplinkos ministrui sostinėje.

Nustebino ir Seimo narį

Rambyno kalnas kiekvieną savaitgalį sulaukia daugybės lankytojų. 46 metrus virs jūros lygio iškilęs kalnas traukia turistus, išsiilgusius įspūdingesnių vaizdų.

Šioje vietoje atsiveria vaizdas į Nemuno upę ir Kaliningrado sričiai (Karaliaučiaus kraštui)  priklausantį kitą upės krantą.

"O kodėl iki turizmo sezono pradžios visa tai nebuvo sutvarkyta? Keliaujant po Rambyno regioninį parką teko matyti Sosnovskio barščių plotą. Ir ką taip reikia daryti, kad pavojų keliantis augalas taip suvešėtų turistų lankomame regione?" – įspūdžiais dalijosi turistai.

Neseniai ant Rambyno kalno su šeima ir anūkais lankęsis Seimo narys Kazys Starkevičius taip pat stebėjosi, jog tokio antplūdžio sulaukusiems šalies turistiniams objektams dėmesio vis dar trūksta.

"Negalime nulipti laiptais? O kodėl? Juk karantino metu visi viską remontavo ir tvarkė. Kodėl čia tai nėra padaryta?" – nuo Rambyno kalno Rusijos pusėn dairėsi K.Starkevičius.

Tiesa, parlamentaras pagyrė, jog iki Raganų eglės tiek jis, tiek anūkai nuėjo tvirtu, miškininkų suręstu mediniu taku.

"Va, ten sutvarkyta tikrai, anūkai nubildėjo bėgte iki eglės. O kur žmonėms daugiau leisti laiką, jei ne tokiose gražiose vietose, kaip čia?" – samprotavo K.Starkevičius.

Pasigedo šienautojų

Paklausta apie Sosnovskio barščius, Pagėgių savivaldybės Lumpėnų seniūnijos seniūnė Danguolė Mikelienė tikino, jog seniūnijai priklausančiose teritorijose šių pavojingų augalų nėra.

"Jei kur auga, tai parko direkcijos plotuose. Dar gali būti privačiose žemėse. Tačiau negirdėjau, kad koks ūkininkas būtų prašęs pagalbos jų naikinimui. Visą vasarą šienaujame ten, kur mums priklauso, o Rambyno kalną tai pjauname ir pjauname. Tiek žmonių, kiek šiais metais, senokai bevažiavo", – tikino seniūnė.

Pirkinys: Pagėgių krašto draugijos vardu nupirktas ekologines akėčias vietos gyventojai matė tik kartą – per projekto viešą pristatymą. Kas šiuo turtu naudojasi ir kam šis įrenginys tarnauja, vietos bendruomenės atstovai nežino. / Rambyno regioninio parko direkcijos nuotr.

Vietiniai gyventojai tikino, esą regioninio parko pievos šiemet buvo nupjautos tik prieš Jonines.

"Briste neprabrisi, kokia žolė buvo. Nors, rodos, direkcija turi robotuką, kuris pjauna žolę, traktorių, mulčerį, šieno surinktuvą, bet mažai iš to naudos. Aplink aukurą ant Rambyno kalno šienauja seniūnija, o ta didžioji aikštė, kurią direkcija turi šienauti, tik du kartus per metus nupjaunama. Net poilsio aikštelėje, kur sūpynės ir pavėsinės stovi, tik vieną kartą šiemet žolė buvo nupjauta", – tvirtino vietiniai.

Karas – dėl keliuko

Aiškėja, jog vietiniams gyventojams klausimų kyla ir dėl kitų dalykų, susijusių su Rambyno regioninio parko direkcija.

Birželį Pagėgių merui Vaidui Bendaravičiui teko belstis iki Vilniaus, kad valdininkai užkardais  neuždarytų bendruomenei tarnaujančio servitutinio kelio, kuris driekiasi pro Rambyno regioninio parko direkciją.

Esą direkcijos vadovams nepatinka, jog vietiniai važiuoja keliuku, tad ir užtvėrė jį.

Kaimiečiams lieka sukti aplinkiniais kelias lanku net į garsiąsias Bitėnų kapinaites, kuriose yra Vydūno ir Martyno Jankaus kapavietės.

"Važiuojant šiuo keliuku galima nukirsti prasto kelio ruožą. Tiek į patį kalną, tiek į kapinaites čia yra arčiau važiuoti. Mes nežinome, kodėl parko direkcijai vietiniai taip trukdo? Niekas čia nieko nevagia, čia juk šviesuolių kraštas, ne vagių", – paklausti, nuo ko saugosi parko direkcija, pasakojo vietiniai.

Dėl parko – pas ministrą

Valstybės saugomų teritorijų tarnyba sulaukė gyventojų bendruomenės skundo, kuriame vietiniai beria priekaištus parko direkcijos adresu.

Į Vilnių, į Aplinkos ministeriją skubėjęs Pagėgių meras V.Bendaravičius tikino, jog tik po vizito pas aplinkos ministrą pavyko nugesinti aistras, kilusias tarp vietos bendruomenės ir parko direkcijos.

"Šnekėjau su ministru Kęstučiu Mažeika šiuo klausimu. Kiek žinau, kelią jau atidarė. Tai yra savivaldybės keliukas, kuriam suteiktas servitutas. Žmonės turi visą teisę važiuoti šiuo keliu. Tačiau parko vadovė ketina bylinėtis, kaip suprantu, sieks panaikinti šiam keliui servitutą", – patikino meras.

Skundai: Pagėgių meras V.Bendaravičius dėl gyventojams uždaryto servitutinio kelio turėjo vykti pokalbio pas aplinkos ministrą K.Mažeiką. / Pagėgių savivaldybės nuotr.

V.Bendaravičius tikino ne kartą girdėjęs iš vietinių žmonių, su kokiais sunkumais jie susiduria.

"Važiuojant per Vilkyškius atkreipkite dėmesį į apleistą, nustekentą ir mirštantį vaizdą. Tai, kaip atrodo Vilkyškiai, yra direkcijos darbo palikimas. Miestelis patenka į Rambyno regioninio parko teritoriją, tai yra urbanistinis draustinis. Visos statybos ar rekonstrukcijos derinamos su direkcija, nors, kiek žinau, direkcijos žodis gali būti tik rekomendacinio pobūdžio. Tačiau elgiamasi visiškai kitaip, lyg parko vadovai čia viską spręstų. Vieni turėjo nuversti tvoreles, kiti – stogą nugriauti, kai tai nepatiko direkcijai", – neslėpė Pagėgių meras.

Siutina suvaržymai

Bitėnų kaimo bendruomenės pirmininkas Mindaugas Karklelis taip pat vardijo panašių istorijų.

"Daugiavaikei šeimai direkcija neleido "pasikelti" antro gyvenamojo namo aukšto, nors jie rekonstruoja paveldėtą sodybą. Kitas kaimynas turėjo išardyti ventiliacijos kaminėlius nuo tvarto, nes parko vadovei jie nepatiko. Žmogus perstatė tvartą, įrengė ventiliaciją. Gal šildymui ateityje kaminukus panaudoti planavo? Ar tai ventiliacijos kaminėliai – parko direkcijos reikalas? Ar tikrai taip reikia elgtis su žmonėmis? Parko direkcija čia yra atskira respublika. Į gyventojus iš aukšto žiūrima", – nuomonę išsakė bendruomenės pirmininkas.

Gyventojai apie parko direkciją atsiliepia panašiai – neva parko vadovybė į kompromisus su gyventojais neina, nieko su vietiniais nederina.

Teigiama, esą vienas ūkininkas, neiškentęs apribojimų, iškėlė savo ūkį už parko teritorijos ribų. Paskui jį savo ūkinius pastatus, už kilometro nuo parko ribos, ėmė statyti ir kitas ūkininkas.

"Užsigeidė ant Rambyno kalno, prie aukuro, laužavietę padaryti. Nesuprantu. Vėjas nuo Rusijos pusės ugnį tiesiai į medžius ir kalnapušes neš. Aš pats esu buvęs girininkas, matau, kad blogai bus. Ne, užsispirta, ir viskas. Yra tam tinkama laužavietė, kam tokią vietą darkyti? Parko vadovė aiškina, jog šašlykus lankytojai šalia aukuro galės kepti. Manyčiau, čia yra asmenybės ir nesusikalbėjimo problema", – nuomonę išsakė V.Bendaravičius.

Laiptai bus po metų?

Rambyno regioniniam parkui jau antrą dešimtmetį vadovauja Diana Milašauskienė. Moteris aiškino, jog Sosnovskio barščių augavietę yra mačiusi tik Šereitlaukio kaimo apylinkėse.

"Galėtų ir mums lankytojai pranešti. O dėl laiptų, kurie uždaryti, gyventojai turėtų suprasti, jog jie statyti 2002–2004 metais. Šiuo metu jau parengtas naujas projektas, turime ir pinigus, kurie skirti iš struktūrinių projektų. Kadangi tai yra valstybinio miško žemė, turime pasirengti miškotvarkos projektą, į kurį turi būti integruoti planuojami nauji turizmui skirti objektai. O šiuo metu yra projekto viešinimo visuomenei stadija. Per pusmetį ar metus laiptai bus pastatyti", – aiškino D.Milašauskienė.

"Youtube" video stop kadro nuotr.

Parko vadovė aiškino, jog turistams yra nurodyta, kad nuo kalno į Nemuno pakrantę galima nusileisti kitais, dar tarpukariu įrengtais laiptais.

"Nematė nuorodų? Rodyklėlė buvo, po to patys turistai ją nuplėšė, mes vėl ją uždėjome", – tikino direktorė.

Išgirdusi klausimą apie direkcijai priklausančių teritorijų šienavimą, vardijant direkcijos turtą – žolei pjauti skirtą robotuką, traktorius, mulčerį, šieno vartytuvą, D.Milašauskienė iš pradžių išdidžiai tarė: "Taip, turime."

Tačiau sakinio pabaigoje paminėjus dar ir ekologiškas akėčias, ilgametė vadovė nervingai nukirto, jog tokio daikto neturi ir nežino, kur jis yra.

Vyrą myli

D.Milašauskienė triūsia ne tik parko direkcijos vadovės pareigose.

Moteris žurnalistams minėjo, jog dar yra žurnalo ir laikraščio, pavadintų identiškais pavadinimais "Rambynas", redaktorė ir sudarytoja.

Pasak Registrų centro, M.Milašauskienė priklauso Pagėgių krašto draugijos "Sandūra" tarybai.

Šios draugijos pirmininkas yra parko direkcijos vadovės vyras Viktoras Milašauskas.

Vietiniai iki šiol atsimena prieš keletą metų šios visuomeninės organizacijos viešai pristatytą renginį.

"Parašė projektą europiniams pinigams gauti. Nusipirko ekologines akėčias ir palapinę. Lyg ir bendruomenei jos turėjo būti skirtos, juk draugija įvardyta kaip Pagėgių krašto. Niekas tų akėčių daugiau nematė. Tik vieną kartą per pristatymą parodė. Nežinau, kaip vertinti. Čia vertinimus tie turi pateikti, kurie supranta, kas yra viešieji ir privatūs interesai", – bylojo vietinis gyventojas, nedrįsęs viešinti pavardės.

Tokį inventorių Pagėgių krašto draugija "Sandūra" pirko pagal Norvegijos ir Lietuvos bendrai finansuojamą projektą.

D.Milašauskienė iš pradžių uoliai siuntė žurnalistus akėčių ieškoti pas savo vyrą.

Aš vyrą myliu, su juo gyvenu, bet organizacijos tarpusavyje nebebendrauja.

"Aš kalbu kaip Rambyno regioninio parko vadovė, bet neįgaliota kalbėti draugijos "Sandūra" vardu. Negaliu apžergti dviejų kėdžių, interesai atskirti", – teigė D.Milašauskienė.

Aiškėja, jog Saugomų teritorijų tarnyba, gavusi vietinių gyventojų paklausimą, ir aiškinosi, kas parko direkcijos vadovę sieja su draugija "Sandūra" ir jos vykdomais projektais iš ES pinigų.

"Tyrė. Aiškinosi. Man buvo raštiškai nurodyta atsiriboti. Visas bendradarbiavimo sutartis su draugija "Sandūra" direkcija nutraukė. Man nurodė nebebendrauti, aš ir nebendrauju. Ne, ne su vyru. Aš vyrą myliu, su juo gyvenu, bet organizacijos tarpusavyje nebebendrauja", – aiškino parko direkcijos vadovė.

Galų gale D.Milašauskienė pripažino apgailėtiną pavyzdį, kaip Lietuvoje taškomi europinių ar kitų fondų pinigai.

Garsiosios akėčios, kuriomis žemė varpyta tik vieną kartą – pristatymo bendruomenei metu, netrukus gali būti nurašytos.

Kas galbūt galėjo turėti naudos iš šio viešosios  įstaigos pirkinio? Moteris tikino, jog akėčios taip ir gulėjo kažkur padėtos.

"Palapinę nuomojome, jei kam reikėtų, akėčias nuomotume vietiniams. Bet niekas neprašė. Pirkome prieš dešimt metų. Visas nupirktas turtas jau yra nusidėvėjęs. Bet jis yra", – prasitarė D.Milašauskienė.

Intensyvi spaudos leidyba

D.Milašauskienė aiškino, jog draugija "Sandūra" buvo įkurta projektinėms veikloms ir žurnalo "Rambynas" leidybai.

Prabilus apie leidybinę D.Milašauskienės veiklą, savo liudijimus dienraščiui pateikė buvusi Rambyno regioninio parko direkcijos darbuotoja Giedrė Skipitienė.

G.Skipitienė parko direkcijos vadovės ir jos vyro leidžiamą žurnalą "Rambynas" puikiai atsiminė. Kaip ir nuoskaudas, patirtas buvusioje darbovietėje.

"Juo buvo prekiaujama direkcijos patalpose. Aš pati parduodavau. Pinigus atiduodavau administracijai. Nežinau, kur jie toliau keliaudavo", – paliudijo buvusi darbuotoja.

Rambyno regioninio parko direkcijos vadovė aiškino, jog žurnalas tebėra leidžiamas, tačiau su parko direkcija nebebendraujama.

"Už prekybą parko direkcija pinigų negaudavo, pinigus gaudavo leidėjas. Taip, tai draugija "Sandūra". Žurnalas pardavinėjamas mažiau nei savikaina. Jo savikaina yra 7–8 eurai. O prenumeruoja žmonės perpus mažesne kaina. Jei nebūtų Spaudos rėmimo fondo rėmimo, šio leidinio nebūtų", – tikino D.Milašauskienė.

2019 m. Rambyno regioninio parko lankytojai įsigijo lankytojo bilietų už 591 eurą.

Lėšos panaudotos parko teritorijos priežiūrai, renginių organizavimui bei visuomenei skirto leidinio "Rambynas" vieno numerio tūkstančio egzempliorių tiražu išleidimui.

"Taip, leidžiamas dar ir laikraštis "Rambynas". Jį leidžia Rambyno regioninio parko direkcija. Laikraštėlis skirtas visuomenei. Jis leidžiamas du kartus per metus", – aiškino D.Milašauskienė.

Laikraštis dalijamas nemokamai, o žurnalas identišku pavadinimu parduodamas.

"Taip, lankytojų centre galima buvo įsigyti ne tik žurnalą "Rambynas", bet ir kitų leidinių", – neslėpė parko vadovė.

Alga gėdos nedaro

Panašu, jog parko direkcijos vadovę, taip įsitraukusią į leidybinę veiklą, trikdė parko lankytojų klausimai apie nešienautas pievas ir želiantį Sosnovskio barštį.

"Gal kompetencijos trūksta? Nežino, ką ir kaip mes turime šienauti. Mes tik puse etato samdome darbininką šienavimo darbams", – paaiškino direktorė.

Šiuo metu D.Milašauskienė gauna 3 218 eurų algą, neatskaičius mokesčių. Dar pernai direktorės alga buvo 1,2 tūkst. eurų.

Tokius darbus direkcijos darbininkas atlieka per mėnesį gaudamas 267 eurus, neatskaičius mokesčių.

Tiesa, šios direkcijos viešųjų pirkimų suvestinėse galima rasti šienavimo ir teritorijų priežiūros darbams skelbtą konkursą.

Direkcija atrado tūkstantį eurų pasisamdyti žmogų iš šalies, su juo sutartis buvo sudaryta dviem mėnesiams, nors pati direkcija turi savaeigį robotą, traktorių ir kitą techniką.

"Gavome dar labai pigiai. "Trimeriu" pjovė didžiulius plotus", – aiškino D.Milašauskienė.

Paklausta, ar jos pačios nestebina tas faktas, kad direkcijoje ūkio darbams samdomas žmogus turi plušėti už 267 eurus iki mokesčių, o pati direktorė gauna itin įspūdingą algą, D.Milašauskienė pareiškė, jog dėl jos algos reikia klausimus užduoti Vyriausybei.

Šiuo metu D.Milašauskienė gauna 3 218 eurų algą, neatskaičius mokesčių. Dar pernai direktorės alga buvo 1,2 tūkst. eurų.

Meistras direkcijoje gauna 284 eurus, vyresnysis specialistas – 912, vyriausiasis specialistas – 1 067 eurus, neatskaičius mokesčių.

"Aš tų pinigų neprašiau. Kiek duoda, tiek gaunu. Į rankas gaunu "nepilnus" du tūkstančius. Vyriausybė priima sprendimus. Kaip aš jaučiuosi dėl darbininko algos? O ką norėtumėte išgirsti? Darbo užmokesčio metų gale mums pritrūksta. Aš ėjau nemokamų atostogų, kad apskritai žmonės gautų algą. Ne mūsų valioje darbo užmokestį didinti", – paaiškino D.Milašauskienė.