RYŽOSI ETAPINEI RENOVACIJAI IR NEPASIGAILĖJO

Etapais daugiabutį namą atnaujinti apsisprendę gyventojai jau gali įvertinti rezultatus. Sąskaitos už šildymą sumažėjo perpus, gyvenimo sąlygos tapo komfortiškesnės. Stogą suremontavę, šilumos mazgą ir laiptinės langus pakeitę klaipėdiečiai sustoti neketina.

Varvėjo ant viryklės

Bendrabučio tipo Poilsio g. 35 namo gyventojai pirmųjų pastato atnaujinimo darbų ėmėsi prieš trejus metus. Pasak klaipėdiečių, tai daryti vertė aplinkybės. Problemų name buvo ne viena.

Vieną pirmųjų apsispręsta remontuoti stogą, kuris buvo visiškai susidėvėjęs. Vanduo tekėjo į būstų vidų. Susidėvėjusi buvo ir lietaus nutekėjimo sistema.

„Nebebuvo įmanoma gyventi. Virtuvėje ant dujinės padėdavau dubenį, kad namuose nekiltų potvynis. Vasarą nuo įkaitusio stogo butas taip įšildavo, kad nebegalėdavome jame būti. Nuo stogo sklido ir nemalonus kvapas. Supratome, kad reikia imtis darbų“, – pasakojo moteris.

Moteris atkreipė dėmesį kad, Poilsio g. 35 namas pastatytas prieš 40 metų, o stogas nė karto nebuvo remontuotas. Tad būstų savininkai susitelkė ir jį atnaujino, apšiltino.

Gyventojai pasikeitė ir langus namo laiptinėje, kurie buvo nesandarūs, o kai kurie – užkalti fanera.

Poilsio g. 35 namo gyventojai apsisprendė toliau investuoti į energiją taupančias priemones. Name senas šilumos mazgas pakeistas į automatinį, reaguojantį į lauko oro temperatūrą.

Pasak gyventojų, ši investicija iš karto pasiteisino. Šilumos suvartojimas sumažėjo perpus.

„Anksčiau visą laiką šildydavo vienodai, nepriklausomai nuo oro temperatūros. Butuose buvo karšta. Visi langai atidaryti. Pakeitus šildymo mazgą, ši problema iš dalies išsisprendė. Gerokai sumažėjo ir sąskaitos už šildymą“, – džiaugėsi moteris.

Gyventojos teigimu, šilumos, reguliuojant šilumokaitį, būtų galima sutaupyti dar daugiau. Tačiau dar labiau sumažinti energijos tiekimo kol kas nesiryžtama, nes šaltų kampiniai butai.

„Dabar planuojame apšiltinti galines namo sienas. Kai šios bus sandarios, pradėsime kaip reikiant taupyti. Sąskaitos už šildymą dar sumažės. Dabar nesiimame veiksmų, nes nenorime, kad žmonės, gyvenantys kapiniuose būtuose, šaltų“, – tvirtino klaipėdietė.

Išsimokėjo ir nepajuto

Pasak moters, gyventojai namą atnaujina savo lėšomis, nes negauna jokios paramos iš valstybės, priešingai nei atliekantieji viso pastato renovaciją iš karto.

Tačiau gyventoja pabrėžė, kad mokesčiai už darbus nėra labai didelė našta, kaip mano kai kurie.

„Galima sakyti, kad jau sumokėjome už pusę namo renovacijos. Nelabai pasijuto. Atsiskaitėme ne iš karto, o per tam tikrą laiką. Tad mėnesinė įmoka buvo nelabai didelė“, – tvirtino moteris.

Gyventojai pasakojo, kad padėjo ir tai, jog darbams pinigai buvo taupomi iš anksto. Didesnės sumos atsidėtos vasarą, kai nereikia mokėti už šildymą.

„Dalį sumos už darbus sumokėjome iš karto. Atitinkamai buvo mažesnės mėnesinės įmokos. Toks sprendimas pasiteisino“, – pabrėžė moteris.

Pasak klaipėdietės, kai gyventojai patys inicijuoja darbus, nori atsinaujinti namą, padeda ir administratorius: „Pasakė, kad už kitus darbus galėsime išsimokėti per ilgesnį laiką.“

Paklausta, kodėl nesiryžo iš karto renovuoti visą namą, moteris teigė, kad to daryti neapsimoka.

„Mūsų name gyvena neturtingi žmonės. Retas norėtų imti paskolą iš banko 20-iai metų. Būsi skolingas ir negalėsi ramiai numirti. Tvarkomės po truputį, jaučiame naudą ir esame laimingi. Ne tik sutaupome, bet ir gyvename gražesniame name“, – akcentavo klaipėdietė.

Plane reikalingiausi darbai

Įmonės „Mano būstas“ Pardavimų ir plėtros grupės vadovas Julius Paulauskas tvirtino, kad etapinės renovacijos imasi vis daugiau daugiabučių namų.

Atnaujinti pastatą pamažu skatina pasiekti rezultatai, kaimynų pavyzdžiai. Gyventojai įvertina tai, kad gali nesulaukti, kada paklius į valstybės remiamą renovacijos programą. Šiemet pagal pastarąją uostamiestyje numatyta renovuoti 19 daugiabučių, kai norinčiųjų yra kelis kartus daugiau.

Be to, gyventojai nenori imti paskolos iš banko ir įsipareigoti 20-iai metų. Atliekant etapinę renovaciją, mokama už konkrečius darbus. Išsimokėjimo terminas gali siekti iki penkerių metų.

Pasak J.Paulausko, apsisprendus imtis etapinės renovacijos, administratorius kartu su gyventojais parengia ilgalaikį reikalingiausių darbų planą. Šis įgyvendinamas pamažu.

„Prioritetas teikiamas energiją taupančioms priemonėms, kurios duoda didžiausią naudą, labiausiai taupo gyventojų pinigus. Keičiami langai, remontuojamas stogas, atnaujinamas šilumos punktas, šiltinamos probleminės sienos. Siekiame didžiausios naudos už mažiausią kainą. Tad neskubame gražinti fasadų. Šie darbai kainuoja daug, o realios naudos nepajusi“, – tvirtino vadovas.

Teigiama, kad, įgyvendinus tik vieną priemonę, šilumos suvartojimą galima sumažinti iki 50 proc. Etapinę renovaciją pasirinkę gyventojai palaipsniui atnaujins visą pastatą.

Įmonės „Paroc“ termoizoliacinių sistemų ekspertas Giedrius Gelusevičius pabrėžė, kad į pastato atnaujinimą reikia žiūrėti kaip į sisteminį dalyką.

„Vienos priemonės įgyvendinimas gali neatnešti tokios naudos, kurios tikisi gyventojai. Namas yra visuma, nėra atskirų konstrukcijų. Didžiausias rezultatas pasiekiamas, kai sistemiškai atnaujinamos visos konstrukcijos. Tuomet padidėja komforto lygis gyventojams. Girdisi mažiau triukšmo, yra didesnis sandarumas, sumažėja šilumos nuostoliai“, – akcentavo ekspertas.