TEISMŲ SISTEMOJE – DAUG NEŽINIOS

Lietuvos teismų sistemos laukia didžiuliai pokyčiai. Kai kurios permainos jau įvyko, kitų dar laukiama vasaros viduryje. Permainos turėtų padėti taupiau vykdyti teisingumą, bet atokiau nuo didžiųjų miestų gyvenantiems žmonėms jis taps sunkiau pasiekiamu.

Permainos jau vyksta

Nuo šių metų pradžios Skuode nebėra teismo, abu teisėjai jau dirba Plungėje. Skuodiškiai savo teisminius reikalus sprendžia Plungės teisme.

Techniniams darbuotojams važinėti kasdien į darbą kelias dešimtis kilometrų neapsimoka, todėl jie liko be darbo.

Kalbėdamas apie Skuodo bylas, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Aurimas Brazdeikis per penkerius darbo metus prisiminė tik vieną jų. Joje bylinėtasi dėl bičių, svarstyta, ar joms nebuvo duodama antibiotikų, kad būtų sveikesnės, ir taip paveikta medaus kokybė.

Pagal projektą, nuo liepos 1-osios teismo Plungės rūmai turėtų būti priskirti prie Telšių apylinkės teismo. Tai reiškia, kad nedidelės bylos bus nagrinėjamos Plungėje, bet dėl apeliacine tvarka nagrinėjamų bei „apygardinių“ bylų plungiškiams ir skuodiškiams teks važiuoti ne į Klaipėdą, o į Šiaulius. Vadinasi, teismas nuo šio regiono žmonių nutols.

Klaipėdos apygardos teismo ribas ketinama išsiplėsti iki Jurbarko.

Palangos ir Kretingos teismo rūmai turėtų būti prijungti prie Klaipėdos apylinkės teismo.

Ar šis planas taps kūnu, dar nežinia, šį projektą dar turėtų svarstyti Seimas.

Kuria naują reformą

Esama planų reformuoti ir apygardų teismus. Konkretus projektas dar nesukurtas, bet prie teisėjų tarybos jau sudaryta darbo grupė, kurios narys yra ir Klaipėdos apygardos teismo pirmininkas Marius Dobrovolskis.

Marius Dobrovolskis. Ryčio Laurinavičiaus nuotr.

„Jau svarstoma, kad po kelerių metų ir Klaipėdos apygardos teismo neliks. Svarstoma idėja Lietuvoje pereiti prie trijų pakopų teismų sistemos. Dabar turime keturių pakopų teismų sistemą. Galvojama apie tai, kad visos pirmos instancijos bylos būtų nagrinėjamos apylinkių teismuose, o apeliacinė instancija būtų tik viena. Kol kas konkretumo nėra, darbo grupėje dar nesutariama, kokios koncepcijos reikėtų laikytis. Jeigu būtų panaikintos apygardos, liktų tik apygardos rūmai, būtų vienas apeliacinio teismo pirmininkas ir penki teismo rūmai. Nebereikėtų penkių pirmininkų, dešimties skyrių pirmininkų, 15 patarėjų. Tokią struktūrą būtų sudėtinga valdyti, bet ekonomija būtų didžiulė“, – pasakojo M. Dobrovolskis.

Negražu taip sakyti, bet iš dalies mus gelbsti darbuotojų ligos.

Kol kas tiksli finansinė reformos nauda nėra paskaičiuota.

Pasirodo, šiuo metu Lietuvoje veikia tarpukario teismų sistema, kuri buvo „pasiskolinta“ iš Vokietijos, ji dabar veikia didžiosiose valstybėse.

Anot M. Dobrovolskio, dabartinė sistema mūsų šaliai pernelyg gremėzdiška. Antai Latvija turi trijų pakopų teismų sistemą.

Įkurtuvės – po trejų metų

Ilgai trukę svarstymai apie naują Klaipėdos apygardos teismo pastato vietą dabar jau įgavo konkretumo.

Šio teismo kancleris Simonas Kuoras papasakojo, kad iki sausio pabaigos vyks naujojo teismo pastato architektūrinės dalies konkursas. Po to vertinimo komisija skelbs laimėtoją, pirmų trijų vietų laimėtojams apdovanoti numatytas prizinis fondas.

Kai bus paskelbtas laimėtojas, pastato projektavimui skiriama 260 dienų.

„Anot dabartinio plano, 2026 m. gale turėtume įsikelti į naują pastatą, kurio adresas jau žinomas – Kauno gatvė 8. Ten veiks ir Klaipėdos regiono administracinis teismas. Prasidėjus viešiesiems pirkimams, planai dažnai koreguojami. Kol kas viskas vyksta pagal planą“, – kalbėjo S. Kuoras.

Skaičiai stebina

Klaipėdos apygardos teismas 2024 metais negavo 200 tūkst. eurų. Teisėjų algoms sumokėti skiriama visa reikalinga suma, pinigų trūksta tik kitų darbuotojų atlyginimams bei kitoms reikmėms. Kodėl taip yra, teismo vadovai negali paaiškinti.

„Negražu taip sakyti, bet iš dalies mus gelbsti darbuotojų ligos“, – atviravo teismo pirmininkas.

Finansinę naštą teismui augina vis didėjantys vertėjų darbo įkainiai. Dabar už rusų kalbos vertėjo valandos darbą tenka sumokėti 50 eurų be PVM. Kai tenka kviesti lenkų kalbos vertėją, atlygis specialistui siekia ir 70 eurų.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkės Daivos Jazbutienės pateikta informacija šokiravo. Paaiškėjo, kad „Neptūno“ byloje už dieną lenkų kalbos vertėjo darbo teko sumokėti 700 eurų.

Žmonėms, liudijantiems baudžiamosiose bylose, teismo apmokamos kelionės išlaidos per metus siekia apie 10 tūkst. eurų.

Kita vertus, teismo išlaidos mažėja vis dažniau naudojant nuotolinius bendravimo būdus.