UOSTAMIESČIO KLERKŲ KOVA – DĖL PINIGŲ

Didesnėmis algomis jau mėnesį besidžiaugiantys valdininkai savo pinigines nori dar labiau papildyti mokesčių mokėtojų litais. Todėl Klaipėdos savivaldybės vadovybę klerkai užpylė prašymais pateikti pažymas, kiek jiems dėl atlyginimų sumažinimo nuo 2009 m. neišmokėta pinigų. Pažymų valdininkams reikia, kad galėtų kreiptis į teismą ir iš miesto biudžeto prisiteisti milijonus.

Sumažino nevienodai

Klaipėdos apygardos administracinį teismą kol kas yra pasiekęs tik vienas ieškinys, kuriuo buvusi uostamiesčio savivaldybės administracijos darbuotoja prašo įpareigoti jos buvusius darbdavius kompensuoti neišmokėtą atlyginimo dalį.

Nuo 2009 m., kai šalį užklupo sunkmetis, Seimas ne kartą keitė Valstybės tarnybos įstatymą. Juo buvo sumažintas ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, ir koeficientas, iš kurio tas dydis dauginamas ir taip nustatomas atlyginimas, ir priemokos už kvalifikacinę klasę.

Bazinis dydis buvo sumažintas visiems, o koeficientai ir priemokos tik daugiausia uždirbantiems valstybės tarnautojams – departamentų direktoriams, skyrių, poskyrių vedėjams, kai kuriems vyriausiesiems specialistams.

Konstitucinis Teismas (KT) dar liepą išaiškino, kad taip mažindamas atlyginimus Seimas pažeidė lygiateisiškumo principą – esą visiems algos turėjo būti mažinamos proporcingai vienodai, o ne tik tiems, kurie uždirba daugiausia.

Tai reiškia, kad atlyginimai buvo sumažinti neteisėtai.

KT įpareigojo įstatymų leidėjus šią klaidą ištaisyti, todėl nuo spalio 1 d. visiems valstybės tarnautojams jau atkurti buvę kategorijų koeficientai ir priemokos už kvalifikacines klases.

Kitaip tariant, nuo spalio 1 d. valdininkai uždirba beveik tiek pat, kiek ir prieš krizę. Jų atlyginimas bus kiek mažesnis tik todėl, kad nepadidintas bazinis pareiginės algos dydis, kuris ir dauginamas iš kategorijos koeficiento.

"Nedelsiant" – pusė metų

Tačiau valstybės tarnautojai nepasitenkino padidėjusiais atlyginimais – jie siekia atgauti ir tai, ką esą prarado.

"KT buvo aktyvus ir atskirai pasisakė dėl to, kad Seimas turėtų nedelsiant parengti tvarką, kaip kompensuoti neišmokėtą darbo užmokestį. Taip esą siekiama išvengti, kad valstybės tarnautojai masiškai nesikreiptų į teismus prašydami jiems priteisti neišmokėtą atlyginimą. Parlamentarai įpareigojo Vyriausybę, kad ji tokią kompensavimo tvarką parengtų iki kitų metų gegužės. Tai ir yra problema. Būtų gerai, jei tokia tvarka būtų parengta iki šių metų pabaigos", – teigė Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Jis apgailestavo, kad susiklostė tokia dviprasmiška situacija. "Viena vertus, valstybė neneigia pareigos geranoriškai kompensuoti neišmokėtus atlyginimus. Tačiau tam tikri asmenys nepasitiki Vyriausybe, nenori ilgai laukti savo pinigų, abejoja kompensavimo tvarkos skaidrumu, todėl ir kreipiasi į teismus", – padėtį įvertino Teisės skyriaus vedėjas.

Komentuoti nepanoro

Klaipėdos savivaldybė jau sulaukė ieškinio buvusiai darbuotojai sumokėti dalį sumažinto atlyginimo. Į teismą kreipėsi savivaldybėje karo prievolės vyriausiąja specialiste dirbusi Žyginta Šaškovienė.

Ji savivaldybėje nebedirba nuo 2011 m. vasario, nes tokios pareigybės buvo panaikintos. Moteris dabar dirba Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pakrančių apsaugos rinktinėje.

Paklausta, kodėl kreipėsi į teismą, siekdama prisiteisti nesumokėtą atlyginimą, o ne laukė, kol bus parengta visoje šalyje galiosianti kompensavimo tvarka, Ž.Šaškovienė buvo labai nekalbi.

"Tai mano asmeninis sprendimas ir reikalas. Tikrai neketinu pasitarti su dienraščiu "Klaipėda", – į kalbas nesileido moteris.

Nori apsidrausti

Tačiau šis ieškinys gali būti ne paskutinis. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė sulaukė jau keliolikos valstybės tarnautojų prašymų pateikti pažymas, kiek jiems nuo 2009 m. nebuvo sumokėta pinigų dėl atlyginimų sumažinimo.

"Pažyma yra faktas. Ji gali būti išduota tada, kai atlyginimas buvo apskaičiuotas, bet neišmokėtas arba bylotų apie gautą sumą. Šiuo atveju net nebuvo skaičiuota, kiek reikėtų sumokėti darbuotojams. Jiems atlyginimai visada buvo mokami tokie, kokie buvo nustatyti tuo metu galiojusiais teisės aktais. Manau, kad net neturiu galios išduoti tokių pažymų", – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė.

Todėl ji raštu kreipėsi į Vyriausybę, kad ši papildomai išaiškintų, ar valstybės tarnautojams galima išdavinėti pažymas apie jiems neišmokėtus atlyginimus.

"Suprantu, kad darbuotojai pyksta, tačiau noriu apsidrausti. Paskui ateis valstybės kontrolieriai ir lieps pasiaiškinti, kodėl išdaviau pažymas, kokių išduoti neturėjau teisės. Deja, kontroliuojančių institucijų šalyje yra daugiau nei tų, kurios gali paaiškinti, kaip elgtis", – apgailestavo J.Simonavičiūtė.

Pažymai – diena

Direktorė įsitikinusi, kad jei valstybės tarnautojams lengva ranka bus išduodamos pažymos, kiek jie per ketverius metus dėl sumažintų atlyginimų prarado pinigų, jos teisme gali būti traktuojamas kaip faktas.

"Teismai priteis tas sumas, tada įsikiš antstoliai, ir pinigai bus išieškomi iš miesto biudžeto. Preliminariai skaičiavome, kad visiems savivaldybės valstybės tarnautojams kompensuoti negautą atlyginimų dalį reikia kelių milijonų litų. Jei tokia suma iš biudžeto bus paimta, nors išlaidos neplanuotos, akivaizdu, kad prasidės chaosas, nukentės įvairių sričių finansavimas", – dėstė J.Simonavičiūtė.

A.Kačalinas jai pritarė, jog pažymas jų prašantiems valdininkams bus galima išduoti arba ne tada, kai atsakymą pateiks Vyriausybė.

"Yra dar viena problema. Suskaičiuoti, kiek kiekvienam valstybės tarnautojui nebuvo išmokėta pinigų, ne taip jau ir lengva. Panašu, kad parengti vieną pažymą gali užtrukti ir visą darbo dieną, tad reikia net atskiro darbuotojo", – teigė Teisės skyriaus vedėjas.

Komentaras
Artūras Šulcas
Klaipėdos mero pavaduotojas

Manau, kad pirmiausia reikia sulaukti teisės akto, kuriame ir būtų numatyta visa nesumokėtų atlyginimų kompensavimo tvarka. Tai – ne Klaipėdos savivaldybės, o visos Lietuvos problema. Pinigai savivaldybėms, kitoms biudžetinėms įstaigoms skiriami tai dienai, tos dienos poreikiams, todėl ir turi būti numatytos sumos, kurios bus skirto atlyginimams kompensuoti. Jokios saviveiklos būti negali. Jei dabar savivaldybės ar kitos biudžetinės įstaigos, nenorėdamos teismų, pradės savanoriškai kompensuoti atlyginimus, galiausiai pritrūks pinigų juos apskritai mokėti. Aišku, kiekvienas žmogus turi teisę kreiptis į teismą, ginti save ir jų negalima nei smerkti, nei bausti. Lieka tik apeliuoti į tų žmonių, kurie nesulaukę bendros kompensavimo tvarkos, kreipiasi į teismus, sąžinę. Pats tikrai į teismą nesikreipsiu – ko neprivalgei, to neprilaižysi. Jei kas nors man ir priklauso, tai lauksiu, kol tai bus grąžinta bendra tvarka.

Mėnesio alga Klaipėdos savivaldybėje*

Meras – 5236 Lt.
Mero pavaduotojai – 4824 Lt.
Administracijos direktorius – 5978 Lt.
Administracijos direktoriaus pavaduotojai – 5259 Lt.
Tarybos sekretorius – 4010 Lt.
Mero patarėjas – 3645 Lt.
Departamento direktoriai – 4915 Lt.
Skyriaus vedėjai – 3965 Lt.
Poskyrio vedėjai – 3107 Lt.
Skyriaus vedėjo pavaduotojai – 3170 Lt.
Vyriausieji specialistai – 2543 Lt.
Vyresnieji specialistai – 2190 Lt.
Specialistai – 1801 Lt.

*pateikti atlyginimai yra vidutiniai, neatskaičius mokesčių, duomenys – 2013 m. III ketvirčio.