PAJŪRYJE ŠVENTES APKARTINO SPROGIMAI

Naujųjų metų naktis neatnešė didelių nelaimių Klaipėdos ir jos apylinkių gyventojams. Tačiau teigti, kad nebūta jokių su šventine pirotechnika susijusių incidentų, negalima. Viena mergaitė pateko į ligoninę, būta apsideginusių rankas, sužeistųjų ir žmonių, kurių drabužiai buvo apgadinti.

Iššovė vaikui į pilvą

Sausio 2-ąją į uostamiesčio Vaikų ligoninę pateko 2005 m. gimusi Gargžduose gyvenanti mergaitė. Jai diagnozuotas pilvo sienelės sumušimas.

Vaikas nukentėjo Naujųjų naktį, kai į ją pataikė šventinė petarda. Apdegė mergaitės drabužiai, ji labai išsigando ir pajuto didelį skausmą.

Policijai apie įvykį pranešė medikai. Vakar iš ryto pareigūnai dar nežinojo daugybės įvykio aplinkybių, neaišku ir kur visa tai atsitiko.

Buvo žinomi esminiai dalykai – šeima išėjo pasigrožėti švente, petardą susprogdino ne kuris nors nukentėjusios šeimos narių, o svetimas žmogus, mergaitė tapo atsitiktine auka.

Apšaudė visą šeimą

Panašiai atsitiko kitai klaipėdiečių šeimai, kai išskubėjusi į kiemą pasidžiaugti fejerverkais ji buvo tiesiogine to žodžio prasme apšaudyta nuvirtusio fejerverkų bloko.

Nežinia, ar pirotechnikos savininkas buvo nepakankamai atidus ir nepasirūpino įrenginį tinkamai pastatyti, ar buvo neblaivus ir pats nesuvokė, ką darė.

Apdegė visų šeimos narių drabužiai, juos teks išmesti.

Labiausiai nukentėjo šeimos mažylė. Mergaitei sprogmuo ne tik pradegino žieminius rūbus, bet ir sukruvino koją.

Vėliau socialiniuose tinkluose vaiko mama dalijosi ir įspėjo savo draugus pasimokyti iš jų klaidos bei vengti bet kokio susibūrimo, kur naudojama pirotechnika.

Uostamiestyje būta žmonių, kuriems rankose užsiliepsnojo kinų gamybos petardos. Jie tvirtino, jog elgėsi pagal instrukcijas.

Klaipėdos priemiesčiu tampančiame Dituvos sodų masyve taip pat būta panašaus incidento, tik ten nuvirtęs pirotechnikos įrenginys paleido visą salvę į svetimą gyvenamąjį namą.

Pirotechnika gaisro nesukėlė ir nieko nenugriovė, bet subjaurotos namo sienos išdavė, kad į jas buvo šaudyta.

Ikiteisminių tyrimų nepradėjo

Šiemet dėl šventinės pirotechnikos sukeltos žalos nepradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas.

Net dėl sužalotos mergaitės, patekusios į ligoninę, pareigūnai vakar dar nebuvo apsisprendę, ar vykdys tokį tyrimą. Buvo renkama medžiaga, tikslinamos aplinkybės, ketinta apklausti nukentėjusiosios tėvus bei įvykio liudininkus.

Tik surinkę visą šią medžiagą policininkai ketino nutarti, ar šis incidentas vertas kaltininko paieškų.

Daug kas šioje situacijoje priklausys nuo mergaitės tėvų pozicijos.

Lietuvoje patyrę nuostolių ar skausmą žmonės ne visada skuba prisiteisti iš kaltininko žalą.

Suprantama, kad leisdami fejerverkus švenčiantieji nesitiki ką nors sužeisti, o jei taip atsitinka, tai tik netyčia ar dėl neatsargumo.

Tačiau tai neatima teisės nukentėjusiesiems tikėtis nuostolių kompensavimo. Tiek realiai padarytų, tiek neturtinių.

Komentaras

Irena Barauskaitė-Gaižiūnienė

Advokatė

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo juos atlyginti. Žalą paprastai atlygina asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo ji atsirado. Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas būtinąsias šios atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą, atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus ir kaltę bei priežastinį neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos ryšį. Konkrečiu atveju civilinė atsakomybė atsiranda pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civiliniame kodekse įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Įstatymas nurodo, kad įrodinėjimo pareiga tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Sprendžiant neteisėtais veiksmais padarytos žalos kompensavimo klausimą taikomas visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principas. Pagal teismų praktiką pareiškėjas, kuris reiškia reikalavimą atlyginti žalą, pirmiausia turi įrodyti patirtą žalą ir, antra, ją sudarančius elementus bei jos dydį. Nors nukentėjusio asmens patirti nuostoliai atlyginami, remiantis visiško žalos atlyginimo principu, tai nereiškia, kad nagrinėjantis bylą teismas priteis bet kokio dydžio žalos atlyginimą. Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta.