TEISIAMA ŽEMĖTVARKININKĖ DIRBA IR TOLIAU

Kretingos rajono teismas turėjo pradėti nagrinėti skandalingą žemės grobstymo bylą. Tačiau du aferos iniciatoriai – klaipėdietis Rolandas Šveikauskas ir kaunietis Raimondas Jančiauskas teisme nepasirodė.

Žarstė generolienės žemes

Vienas jų minimas ir kitose identiškos veiklos bylose, tačiau abu kaltinamieji teismo net nepasivargino informuoti, kur šiuo metu yra.

Į teisiamųjų suolą vakar sėdo tik Kretingos žemėtvarkininkė Javita Anužytė, kuri vasario 17-ąją išklausys dar vieną nuosprendį baudžiamojoje byloje dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo ir padėjimo privatizuoti JAV mirusio Lietuvos kariuomenės generolo, to meto krašto apsaugos ministro Stasio Dirmanto žmonai Domicelei Olšauskaitei-Dirmantienei ir jos broliui kunigui Konstantinui Olšauskui priklausiusias žemes.

Ši byla nagrinėta Skuodo apylinkės teisme.

Pasinaudojo neįgaliąja

Antroji baudžiamoji byla, nagrinėjama Kretingos teisme, pasak Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės, panaši savo pobūdžiu.

"Schema buvo ta pati. Sužinojus, kad yra žemės, į kurią neatkurta nuosavybės teisė, buvo sukurta istorija apie neva atrastą giminaitę. Šioje istorijoje buvo pasinaudota neįgalia moterimi, jai buvo pateikti pasirašyti dokumentai, nors moteris buvo tokios būklės, kad nesuprato, kokius dokumentus pasirašo. Tačiau Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriui to užteko, kad nuosavybė būtų atkurta", – bylos faktus minėjo prokurorė.

Nuosavybė buvo atkurta į apie 60 hektarų žemės, kurios vertė 25 tūkst. eurų, taip pat į 11 hektarų mišką, vertą 4 tūkst. eurų, ir kiek daugiau nei į 9,5 hektaro vandens telkinį. Šio vertė – 3,5 tūkst. eurų.

Išdavė rankinė su dokumentais

Afera nebūtų susidomėta, jei ne neįgalios moters dukra, rankinėje radusi nežinia kokius dokumentus, pasirašytus mamos.

Moteris suvokė, kad tokių žemių niekas šeimoje neturėjo, ir nužingsniavo į policiją.

Stebėtina tai, kad ir šioje istorijoje sėkmė lydėjo sukčius, pažinojusius tą pačią žemėtvarkininkę J.Anužytę.

"Ji klastojo dokumentus, atgalinėmis datomis registravo prašymus ir kitus žemėtvarkos dokumentus, kol 2010 m. buvo priimta išvada atkurti nuosavybę. Neįgali moteris tą pačią dieną pasirašė testamentą ir kitus dokumentus", – aiškino prokurorė.

Jos vardu nuosavybę Ignalinos rajone turėjo atkurti jau kitas šios istorijos veikėjas.

Tačiau į prokuratūrą nuskubėjo vienas Vilniaus rajono ūkininkas, suuodęs, kad kažkas galbūt neteisėtai mėgina atsiimti žemės plotus.

Dvi bylos netrukdo dirbti

Į šią painiavą įsikišo ir Generalinė prokuratūra.

Buvo nurodyta patikrinti Nacionalinės žemės tarnybos priimtų sprendimų teisėtumą.

"Iš esmės žemės sklypų nebuvo spėta atgauti, įsikišo prokuratūra. Tačiau stebėtina, kad tiek vienos, tiek kitos bylos metu buvo ypač sunku gauti dokumentus iš žemėtvarkos skyriaus. Tai jie esą dingę, tai – archyve, kuris nežinia kur. Nejau kreipsies į teismą, kad valstybinėje institucijoje kratą atliktų? Beje, ši teisiama žemėtvarkininkė tebedirba, ir Kretingos skyriaus vadovui atrodo, kad ji gali eiti savo pareigas", – stebėjosi prokurorė D.Stonienė.

Vis dėlto Kretingos rajono teismui nepavyko trečiadienį iš esmės pradėti nagrinėti bylą.

Du kaltinamieji, kaip ir jų advokatai, teisme nepasirodė.

Teismas priėmė sprendimą atvesdinti į posėdį visus jo dalyvius, o advokatams, tris kartus iš eilės nepasirodžius posėdžiuose, paskirti baudas.

Žemėtvarkininkė J.Anužytė kaltinama piktnaudžiavimu tarnyba. Už tai gresia laisvės atėmimas iki 5 metų.

Kitiems dviem kaltinamiesiems už sukčiavimą įgyjant svetimą turtą gresia laisvės atėmimas iki 8 metų, o už dokumentų klastojimą – iki 6 metų.