Maskvos centriniuose literatų rūmuose baigėsi atsisveikinimo su poetu Jevgenijus Jevtušenka ceremonija, per kurią buvo skaitomos poeto eilės, atėjusieji dalinosi atsiminimais apie savo susitikimus su velioniu.

Norintys atsisveikinti su poetu rikiavosi į eilę, kuri nusidriekė nuo antrame aukšte esančios didžiosios salės iki išėjimo į Bolšaja Nikitskaja gatvę.

„Jevgenijaus Aleksandrovičiaus Jevtušenkos vardas visada liks įamžintas rusų literatūros padangėje. Dar daug skaitytojų kartų sugrįš prie jo eilių, prie jo lyrikos“, – sakė „Rospečat“ vadovas Michailas Seslavinskis.

Jis pabrėžė, kad tarp J.Jevtušenkos eilių galima rasti ir pilietinės lyrikos, ir „labai lyriškų“ eilių.

Rusijos knygų sąjungos vadovas Sergejus Stepašinas sakė, kad Sąjunga nusprendė poeto atminimui paskirti gruodžio mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančio Kultūros forumo literatūrinę dalį.

Skulptorius Zurabas Ceretelis žurnalistams sakė esantis pasiruošęs sukurti J.Jevtušenkai paminklą.

„Pažiūrėsim, ar bus kokių nors pasiūlymų, bet aš pasirengęs. Jo laikysena buvo unikali, jis unikaliai judėjo“, – sakė menininkas.

Atsisveikinti su poetu taip pat atėjo Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, kultūros ministras Vladimiras Medinskis ir Valstybės Dūmos deputatas Arturas Čilingarovas.

Po atsisveikinimo ceremonijos karstas su poeto palaikais buvo išvežtas į Peredelkiną, kur įvyks laidotuvės. J.Jevtušenka bus palaidotas greta Boriso Pasternako. Gedulingame giedojime dalyvaus tik velionio šeima ir artimi draugai.

J.Jevtušenka gimė Irkutsko srityje, 1932 metų liepos 18 dieną (pase 1933 metų), jo tėvas Aleksandras Gangnusas buvo kilęs iš Latvijos vokiečių. Išgarsėjo kaip beletrisras, režisierius, scenaristas, publicistas ir aktorius.

Savo kūrybą J.Jevtušenka pradėjo spausdinti 1949 metais. 1952 metais išėjo pirmoji jo eilėraščių knyga „Razvedčiki griaduščego“. Tais pačiais metais jis tapo jauniausiu Sovietų Sąjungos rašytojų sąjungos nariu.

Vėliau J.Jevtušenko išleido keletą didelio populiarumo sulaukusių eilėraščių rinkinių „Trečiasis sniegas“ (Tretij snieg, 1955), „Entuziastų plentas“ (Šosse entuziastov) (1956), „Pažadas“ (Obeščanije, 1957), „Įvairių metų eilėraščiai“ (Stichi raznych let, 1959), „Obuolys“ (Jabloko, 1960), „Švelnumas“ (Nežnost, 1962), „Rankos mostas“ (Vzmach ruki, 1962).

1963 metais poetas buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai.

1991 metais J.Jevtušenko sudarė sutartį su vienu JAV universitetu ir su šeima persikraustė į Ameriką dėstyti kino bei poezijos Talsos universitete Oklahomoje, ten apsigyveno. Kartais poetas lankydavosi Rusijoje.

2007 metais sporto komplekse „Olimpijskij“ buvo įvyko roko operos „Sninga balti sniegai“ (Idut belyje sniegi), sukurtos pagal J. Jevtušenkos eiles, premjera.

Poetas buvo pelnęs daugybę apdovanojimų. 2010 metais tuometinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas Kremliuje jam įteikė prestižinį valstybinį apdovanojimą už kultūros plėtojimą. Jis toliau lankydavosi Rusijoje ir skaitydavo per literatūrinius renginius, praėjusį kartą – Raudonojoje aikštėje 2016-aisiais.

Pastaraisiais metais jo sveikata buvo prasta, 2013-aisiais jam buvo amputuota koja.

J.Jevtušenka buvo vedęs keturis kartus, turi penkis sūnus. Jo pirmoji žmona Bela Achmadulina, kuri mirė 2010 metais, taip pat buvo garsi poetė.

J.Jevtušenko mirė balandžio 1 dieną Jungtinėse Valstijose, eidamas 85-uosius metus.