VISAS PAVEIKSLAS – TAI FONAS
"Autoportretas (gr. autos "pats", lot. protraho "ištraukiu, iškeliu aikštėn") – kuriu savo paties atvaizdą. Taip, kaip tai vyksta su Maria, Piliakalniu ar Ugnim", – sako tapytojas, architektas, instaliacijų autorius Mantas Maziliauskas, kurio darbai (į)rodo esmę. Jie – apie detales, apie smulkmenas, apie nepastebimus dalykus, atsitiktinumus, sutapimus, atsivėrimus ir būsenas / buvimą / būtį.
– Autoportretas – tai kopija, atspindys ar akcentuota mentalinės, dvasinės jausenos išraiška?
– Tai nauja paslaptis, tampanti galingiausiu naujos tikrovės faktu – stebuklu. Taip, tai asmeniška, bet ne prabangos, o egzistencojos sąlyga. Tai savęs paties jausmas, savikūra ir sukrečiantis naujas atpažinimas, tai trys tapybos–tapsmo fenomeno pakopos.
– Kas tampa lemiamu faktoriumi pasirenkant autoportreto atlikimo techniką?
– Technika ar net disciplina (autoportretus kuriu ir architektūroje, ir skulptūroje, ir instaliacijose), per kurią išnyra tas kūnas atvaizdas, kurioje lemiamu veiksniu tikriausiai tampa Uraganai ir Audros. Man telieka linksmoji dalis.
– Kūrimo procesas vyksta remiantis natūra ar naudojantis fotografijos medija?
– Daugiausia – gamta, bet ir mokslas – linksmasis.
Tai nauja paslaptis, tampanti galingiausiu naujos tikrovės faktu – stebuklu.
– Kuo remiatės ieškodamas autoportreto spalvinės išraiškos?
– Magija ir užkalbėjimais, kaip užtapymais ir nuvalymais. Užtylėjimais. Žiūrint koks vidinio ir išorinio sutapimo metas – aušra ar vilko valanda.
– Kokia yra fono reikšmė paveiksle?
– Visas paveikslas – tai fonas. Atskirų jo potėpių ploteliai – veikia išvien ir be hierarchijos. Paveikslas fonas – matančiojo kosmoso vartai.
– Drobės formatas – formali kūrinio sudedamoji dalis ar požiūrio į save, savivertės išraiška?
– Formatas, kaip forma, jautriai suausta su turiniu, ir tai visumoje turi galios pakviest gelmės tūriui.
– Kuo žvilgsnis į save, tapant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?
– Niekuo.
– Autoportrete žvilgsnis fokusuojamas: į save, pro save ar atsiribojant nuo savęs (pažvelgiant į save tarsi į nepažįstamąjį)?
– Taip, kai regi Paukščių Tako ūką ir jauti rankose venų pulsą.
– Autoportrete fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?
– Taip. Viską iš karto.
– Kiek seansų truko nutapyti šį autoportretą? Ar jų metu kito jūsų nuotaika, jausenos?
– Tiek pat, kiek visiems, – gyvenimą. O nuotaika ir vėl viską pakeitė negrįžtamai.
– Ar tapant autoportretą randasi baimių?
– Ne.
– Kuo šis darbas skiriasi nuo kitų jūsų kurtų autoportretų?
– Stebuklu.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai
-
Stiklo menininkas D. Razauskas apie studijų metus: Kaunui buvome įdomus reiškinys, aštrus prieskonis
1 komentarai -
2 komentarai
Mantas
deja