Ieško pinigų universitetų pertvarkai | Diena.lt

IEŠKO PINIGŲ UNIVERSITETŲ PERTVARKAI

Finansų ministras Vilius Šapoka teigia, kad persitvarkantys universitetai reformai pirmiausia turi ieškoti savų finansinių resursų, tačiau, anot jo, galimas „vienkartinis stimulas“ ir iš valstybės biudžeto.

„Kalbant apie aukštųjų mokyklų pertvarką, visų pirma turime žiūrėti į neišnaudotas galimybes sistemos viduje. Bet jeigu reikėtų vienkartinio kažkokio stimulo tam, kad sklandžiai pereitume per pertvarką, tai tokios galimybės šiuo metu yra svarstomos ir ieškome finansinių instrumentų tam, kad tas procesas būtų sklandus“, - žurnalistams pirmadienį sakė finansų ministras.

Premjeras Saulius Skvernelis savo ruožtu sakė, kad Vyriausybė tikisi, jog mokslo ir studijų institucijų konsolidavimas baigsis 2019 ar 2020 metais.

„Mes visi puikiai suprantame, kad proceso pabaiga nebus per metus arba per dvejus padaryta (...). Aš manau, kad tas konsolidavimo procesas, jeigu jis bus pabaigtas 2019 arba 2020 metais, mes tikrai galėsime pasakyti, kad šitą esminį žingsnį padarėme. Pradžia, kaip minėjau, šiemet - teisės aktų pakeitimai ir projektai jau šiemet bus daromi“, - pristatydamas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą sakė premjeras.

Anot jo, skirtingi konkrečių aukštųjų mokyklų pertvarkos variantai užtruks nevienodą laiką.

„Viena situacija, kai persitvarko arba susijungia du universitetai, kitas visiškai skirtingas terminas reikalingas, kada prie aukštosios mokyklos, universiteto prisijungia kitas universitetas, tai yra ne susijungimas, bet prijungimas, taip pat skirtinga, jeigu yra trys ir keturi (besijungiantys), tokių irgi minčių buvo tarp pasiūlymų“, - aiškino S.Skvernelis.

Anksčiau S.Skvernelis yra minėjęs, kad po pertvarkos Lietuvoje galėtų likti penki universitetai, dabar jis pabrėžė nenorinti įvardinti konkretaus skaičiaus.

Kalbėdamas apie planus pertvarkyti bendrojo lavinimo mokyklų tinklą, premjeras išskyrė būtinybę kurti jungtines mokyklas.

„Kalbame apie jungtinių mokyklų tinklo atsiradimą, kur galėtų viena administracija valdyti sujungtus keletą filialų, bet kalbant apie pradinę mokyklą, pradinį ugdymą - kad jis būtų kuo arčiau savo šeimos, tas principas išlieka, kad būtų kuo arčiau gyvenamosios vietos“, - aiškino jis.

Anot jo, norint kelti ugdymo kokybę, svarbu tinkamai motyvuoti pedagogus.

„Jos (kokybės) neužtikrinsime, jei nebus tinkamai motyvuotas mokytojas, čia esminis dalykas, yra taip vadinamas etatinio apmokėjimo sistemos įvedimas ir kitų motyvacinių priemonių taikymas patiems mokytojams“, - apie planuojamus darbus kalbėjo premjeras.

Anot jo, švietimo sistemos „pertvarkos esminis dalykas yra visgi kokybė: ar kalbėtume apie vidutinį ugdymą, ar kalbėtume apie aukštąjį mokslą“.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

P.Morkūnui

o kas gi liepia tokius netikėlius išmokinti, juk jei studentas nesugeba, prisidaro skolų, tai jis yra išmetamas iš universiteto ir tiek bėdų. Tačiau juk yra tikrai nemažai atvejų, kai mokyklos trejetukininkas puikiai adaptuojasi aukštojoje, ypač kai įstoja į jį dominančios srities mokslus ir puikiai mokosi. O jeigu žmogus mokosi savomis lėšomis, tai jau jo bėda kokiu specialistu taps ir kaip ras darbą.

Beviltiška

Pinigų randa viskam - pertvarkoms, fakultetų statyboms, moderniausiai įrangai, riebioms rektorių, prorektorių, dekanų, katedrų vedėjų algoms, bet tik ne tiems kas dirba su studentais! Jei jau Senukai daugiau algos moka nei dr. lektorius ar docentas uždirba, tai junkit tuos universitetus nejungę, kokybės nebebus ir ji negerės.

P.Morkūnas

Kodėl niekas pagrindinės priežasties nemato? Prima į aukštąsias su balu ,,3". Ką tai reiškia? Ogi surašiau į 2016 m. balų skaičiuoklę: egzaminų visur balą 30 (tai kuolas su pliusu penkiabalėje, kai mokiausi aš) ir mokyklos balus visur ,,3" (irgi kuolas su pliusu penkiabalėje).Ir balų skaičiuoklė išvedė vidutinį balą ,,3".....kai mokiausi- su tokiu balu nekeldavo į kitą klasę. Kaip galima tokius išmokyti aukštosios matematikos ar braižomosios geometrijos? Gal ir dėstytojai dabar su tokiais balais baigę mokyklas?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS