KODĖL PARTIJOS NEGALI IŠSILAIKYTI IŠ NARIO MOKESČIO?

Partijos nario mokestis sudaro tik nedidelę partijų pajamų dalį, o siekiant užtikrinti skaidresnę jų veiklą, partijas būtina finansuoti ir valstybės lėšomis. Taip sako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis.

LRT Radijo klausytoja Onutė iš Klaipėdos domisi, ar pajamų, surenkamų iš partijos nario mokesčio, neužtenka partijai išlaikyti.
„Norėčiau sužinoti, ar partijų nariai moka partinį mokestį? Jeigu moka, tai kodėl partijoms skiriama lėšų iš valstybės biudžeto, juk dauguma žmonių nenorėtų, kad iš jų pinigų būtų remiamos partijos“, – svarsto Onutė.
TSPMI dėstytojas sako, kad narystės mokestis partijose mokamas ir tradiciškai Vakarų Europoje tai yra vienas iš pagrindinių partijų pajamų šaltinių.

„Ten tokia tradicija atsirado nuo XIX a. pab. – XX a. pr., kai masiškai buvo steigiamos partijos. Tačiau nario mokestis nėra toks, kad partija galėtų išsilaikyti ar daug lėšų iš to skirti savo gyvavimui, tai daugiau socialdemokratinių partijų dalykas“, – aiškina politologas.
Jo teigimu, jeigu žiūrėtume į dabartinių Lietuvos partijų finansines ataskaitas, pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai, tai maždaug 10 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos pajamų sudaro būtent minėtas nario mokestis.

„Kitos partijos taip pat turi narystės mokestį, bet jis sudaro kuklesnę partijų pajamų dalį: Tėvynės sąjungos – tik apie 2 proc.,  Liberalų sąjūdžio – per 4 proc. ir t. t.“, – tikina M. Jastramskis.

Politologo žodžiais, dalis partijos narių turi partijos bilietą, bet neįsitraukia į jos gyvenimą, todėl nebūtų teisinga prašyti didelio nario mokesčio.

M. Jastramskis pažymi, kad narystė partijose tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje yra sumažėjusi. „Vidutiniškai partijų nariais Europoje yra 4–5 proc. gyventojų, pas mus tas skaičius – arti 3 proc. Jis nėra blogas, bet vis tiek mažas rodiklis“, – mano politologas.

Todėl, TSPMI dėstytojo manymu, jeigu norima partijas, kaip demokratines institucijas, apsaugoti nuo didelės verslo įtakos ir nešvarių pinigų, reikia jas finansuoti ir iš valstybės biudžeto. „Finansų reguliavimas per valstybę yra įsitvirtinęs demokratiniame pasaulyje kaip būdas, kad partijų veikla būtų skaidresnė“, – tvirtina M. Jastramskis.