POLITINĖS KORUPCIJOS BYLOS: BAUSTI NEGALIMA PASIGAILĖTI

Per dieną – trys verdiktai kelerius metus visuomenę audrinančiuose politiniuose detektyvuose. Dviejuose iš jų Temidės svarstyklės nusvyra tai į vieną, tai į kitą pusę. Kaip tai paaiškinti?

Lapkričio 22-ąją galima pavadinti didžiuoju trečiadieniu politinės korupcijos bylose. Po didelį visuomenės nusivylimą pernai balandį sukėlusio Vilniaus apygardos teismo sprendimo išteisinti „MG Baltic“ (dabar –„MG Grupė“) bylos veikėjus, dabar Lietuvos apeliacinis teismas juos siunčia ilgiems metams už grotų.

Tačiau Anykščiai pagaliau nurims, žinodami, kad nereikės perrinkti mero.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) dėl prekybos poveikiu Panevėžio apygardos teismo nuteistam merui Kęstučiui Tubiui paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

Tą pačią dieną LAT partiją „Tvarka ir teisingumas“ galutinai pripažino kalta.

Kodėl skirtingi teismai priima kardinaliai skirtingus verdiktus, „Kauno diena“ aiškinasi su Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto mokslininku ir „Transparency International“ Lietuvos skyriaus asocijuotuoju teisininku dr. Skirmantu Bikeliu.

Kodėl skiriasi verdiktai

– Visuomenei sunku suprasti, kaip dviejų teismų vertinimai gali būti kardinaliai priešingi. Kad gali skirtis vieno ar kito epizodo vertinimas, suprantama, tačiau, nagrinėdamas „MG Baltic“ bylą, Vilniaus apygardos teismas nusprendė, kad kaltinamieji nekalti, o Apeliacinis buvusį „MG Baltic“ viceprezidentą Raimondą Kurlianskį siunčia už grotų šešeriems metams, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį – pusšeštų metų, Darbo partijos atstovą Vytautą Gapšį – puspenktų, nors kažkokių naujų aplinkybių ir faktų neatsirado.

– Taip, faktai tie patys. Tačiau esminis klausimas – ar visų kaltinamųjų veikimas buvo bendra korupcijos schema, ar tai tik atskiri ne visai skaidraus partijos rėmimo ir ne visai skaidraus lobizmo epizodai, tarsi nesueinantys į bendrą korupcijos schemą.

Kaip suprantu nuosprendžius, pirmosios instancijos teismas bendros korupcijos sistemos neįžvelgė, atskiri epizodai jam nesusijungė į bendrą korupcijos schemą, o Apeliacinis tai, skelbdamas nuosprendį, akcentavo ir teisėjas stengėsi pažiūrėti į visumą ir, ją vertindamas, tą korupcijos sistemą įžvelgė.

Skirtumas: pasak S. Bikelio, pirmos instancijos teismas bendros korupcijos sistemos neįžvelgė, o Apeliacinis stengėsi pažiūrėti į visumą ir ją vertindamas įžvelgė. / S. Bikelio asmeninio archyvo nuotr.

– Vis dėlto ar toks kardinaliai priešingas sprendimas neduoda pagrindo svarstyti, kad gal kažkurio iš dviejų teismų teisėjų kvalifikacija arba sąžiningumas yra menko lygio? Negi įstatymai tokie abstraktūs, kad garsiajame posakyje „bausti negalima pasigailėti“ kablelį galima parašyti skirtingose vietose?

– Visuomenei gali atrodyti keistai, bet skirtingos instancijos teismų skirtingi sprendimai nėra neįprastas dalykas teismų praktikoje, nes gali skirtis pačių aplinkybių vertinimas. Žinoma, žmonių likimams ir politiškai tai dramatiška, bet teisės požiūriu tai gana natūrali teismų darbo dalis.

Korupcija – šešėlinis dalykas, dažnai nebūna nieko aiškaus, ne iki galo įvardyti ryšiai, būna, kad paduodami pinigai, o apie konkrečias užduotis tuo metu nekalbama, tad neaišku, ar jie susiję su tomis užduotimis. Yra daug neapibrėžtumo, bent jau tokiose komplikuotose bylose kaip „MG Baltic“, ir tada yra galimybė skirtingiems vertinimams.

Arba, pavyzdžiui, buvusio partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso byla – vyko pokalbis su „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovu Gedvydu Vainausku, yra jo išklotinės. Tačiau pokalbis vyko užuominomis, o iš šono klausant ne iki galo viskas aišku. Tačiau niekas aiškiai ir nešneka, jei kalba eina apie neskaidrias paslaugas ir sandorius. Apeliacinis teismas iš to įrašo nusprendė, kad kalba eina apie kyšio davimą, o vertindamas tą patį įrašą LAT nusprendė, kad tai buvo abstrakčios kalbos nieko nesirengiant daryti.

Arba būna, kad išsiskiria teismų supratimas, kaip taikyti konkrečią normą. Tokius dalykus išsprendžia LAT, suformuodamas privalomą precedentą.

„MG Baltic“ byloje pirmosios  instancijos teismo teisėja, aiškindama nuosprendį, sakė, kad matė R. Kurlianskio norą, tikslą finansuoti E. Masiulį kaip būsimą prezidentą, kad tai buvo abstraktus finansavimas, santykių gerinimas, bet ne pinigai už konkrečią paslaugą. Teisėjos manymu, tai neatitinka kyšio sampratos. Tačiau teismo praktikoje kyšiu laikoma ir tai, jei investuojama į kurį politiką, o užduotys jam gal bus sukonkretintos vėliau. Tad čia yra teisinio vertinimo klausimas.

– Kurio teismo – Vilniaus apygardos ar Apeliacinio – verdiktas „MG Baltic“ byloje jums atrodo labiau atitinkantis situaciją, kuri įvyko?

– Kaip ir didžiajai daliai visuomenės, kai perduodama dėžutė su didele suma grynųjų pinigų, bet kurioje byloje tai jau raudona vėliavėlė, kad vyksta kažkas neaiškaus, kažkokie šešėliniai, nelegalūs dalykai. Tad, pradedant šiuo pirmu įspūdžiu, o paskui remiantis teiginiais apie paskolos sutartį, R. Kurlianskio parodymais, kad investavo į politiką, susidarė subjektyvus požiūris, kad čia labai jau daug raudonų vėliavėlių ir panašu į korupciją. Tačiau, nesant bylos šalimi ir taip išsamiai nesusipažinus su įrodymais, kategoriškai reikšti nuomonę būtų sudėtinga.

Bausmių dydis

– Ar paskirti laisvės atėmimo terminai ir baudos – atgrasančios bausmės?

– Bausmės griežtos – šešeri, pusšeštų ir puspenktų metų, bet galima sakyti, kad teismas jas paskyrė vadovaudamasis įstatymo raide.

Neseniai vyko plati diskusija apie buvusiam Kauno savivaldybės administracijos vadovui Viliui Šiliauskui paskirtą bausmę – baudą. Teismas vadovavosi išimties taisykle ir skyrė švelnesnę, nei įstatymu numatyta, bausmę, kuri, beje, tokia pati kaip ir „MG Baltic“ byloje, – ir V. Šiliauskui grėsė ir tebegresia nuo dvejų iki aštuonerių metų laisvės atėmimas.

Dveji metai plius aštuoneri, padalijus perpus, išeina bausmės vidurkis – penkeri metai. Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje ir skyrė laisvės atėmimo bausmę apie vidurkį. Lietuvos baudžiamajame kodekse vis dar galioja bausmės skyrimo taisyklė, kad atskaitos taškas yra jos vidurkis. Ši taisyklė susilaukia daug kritikos ir yra pasiūlymas, manau, labai pagrįstas, ją naikinti. Mano nuomone, reikėtų skaičiuoti nuo apačios ir kilti tiek, kiek teismas mano reikalinga, o ne nuo vidurio.

– Rekordinį 260 tūkst. eurų vertės kyšį paėmusiam V. Šiliauskui skirtą baudą vietoj prokuroro siūlytų šešerių metų nelaisvės teismas motyvavo tuo, kad jis susilaukdavęs tik teigiamų įvertinimų, be to, pripažino kaltę. Tačiau ar tai visai sumenkina padarytą nusikaltimą? Ar visuomenę teismo sprendimas papiktino ne be pagrindo?

– Kiek viešai buvo aptarinėta, neteko išgirsti nuomonių, kad išteisinamasis nuosprendis V. Šiliauskui pritaikytas pagrįstai. Minėta, kad jis buvo labai teigiama asmenybė, nors diskusijose labai teisingai pastebėta, jog bet kuris valstybės tarnautojas turi būti nepriekaištingos reputacijos, priešingu atveju negali dirbti valstybės tarnyboje.

Teismas rėmėsi dar vienu argumentu, bet irgi neįtikinančiu, – kad buvo tiražuojama nusikalstama veika. Teismo praktikoje taip vadinama, jei vyksta nusikaltimas, teisėsauga stebi kaltininką ir jo nesulaiko vien piktybiniu tikslu, kad jį vėliau labiau nubaustų. Skiriant bausmę į tai atsižvelgiama. Teismo nuomone, V. Šiliausko atveju tai įvyko, ir tai buvo gal net viena pagrindinių priežasčių, kodėl teismas labai sušvelnino bausmę.

Tačiau klausimas, ar tai tikrai buvo nusikalstamos veikos tiražavimas: jei asmuo stebimas ne iš piktos valios, o siekiant išsiaiškinti sistemą, bendrininkus, kaip veikia nusikalstamos veikos mechanizmas, visiškai teisinga taktika nesulaikyti jau po pirmo kyšio paėmimo. Tad teismas turėjo du argumentus ir abu labai ginčytini.

Žalą valstybė atlygina

– Apeliacinio teismo sprendimas vykdomas iš karto, vadinasi, trys nuteistieji „MG Baltic“ byloje turi nedelsiant atsidurti už grotų. O jei LAT, kuriam nuteistieji apskundė Apeliacinio teismo sprendimą, juos visus ar kurį nors išteisins?

– Tikėtina, tokiu atveju būtų keliamas klausimas dėl žalos atlyginimo už praleistą laiką tiek suėmime, tiek kalėjime. Žala atlyginama iš valstybės biudžeto.

– Ar tokie atvejai dažni?

– Kiek teko susipažinti su šiuo klausimu, Lietuvoje yra mažiau saugiklių, žala dažniau atlyginama nei kitur. Tokiais atvejais kitos valstybės yra  nustačiusios ribojimų, kai valstybė neatlygina net po bylos nutraukimo ir išteisinimo.

– Ar palyginti daug tokių atvejų, kai už grotų pasiunčiama be reikalo?

– Gal tokių atvejų daugiau, kol asmenys sulaikomi vykstant ikiteisminiam tyrimui. Kad asmuo būtų nuteistas laisvės atėmimu, o paskui išteisintas, ne tiek daug. Ne tiek daug ir nuteisiama laisvės atėmimu, nes ši bausmė eina į antrą planą.

Visuomenei gali atrodyti keistai, bet skirtingos instancijos teismų skirtingi sprendimai nėra neįprastas dalykas teismų praktikoje, nes gali skirtis pačių aplinkybių vertinimas.

Efektyvu bausti partiją?

– R. Kurlianskio ir E. Masiulio bendravimo linija „MG Baltic“ byloje ryškiausia. Tačiau pagal Apeliacinio teismo sprendimą Seimo narys V. Gapšys gali tapti antru Lietuvos parlamentaru, reziduosiančiu už grotų. „Darbiečiai“ piktinasi, kad teismas nesupranta politinių procesų ir sodina už grotų dviejų mažamečių tėvą dėl to, kad šis kaip rinkimų štabo vadovas dirbo savo darbą. Pasigirdo nuomonių, kad teismas kišasi į politinį procesą. Ar tokia nuomonė turi pagrindo?

– „Darbiečiai“ kalba vadovaudamiesi išteisinamuoju nuosprendžiu, kuriame pirmosios  instancijos teismas nesujungė visko į politinės korupcijos sistemą, tai laikė ne visai skaidriu lobizmu iš „MG Baltic“ pusės, o politikai atseit dirbo savo kasdienį darbą, bendravo su interesų grupe. Apeliacinis teismas tai įvertino kaip korupciją.

Politinė korupcija vyksta politikos lauke, tad teigti, kad negalima kištis į politikų veiksmus, net kai jie daro nusikaltimą, būtų tolygu pasakyti, jog niekada nebus baudžiama už politinę korupciją.

– V. Gapšys tebėra Darbo partijos, kuriai teismas skyrė per 301 tūkst. eurų baudą, elite. Tačiau nuo 2016-ųjų gegužės, kai sulaikytas tuometis Liberalų sąjūdžio lyderis

E. Masiulis, užsitęsę teisiniai procesai šią partiją pasivijo dabar, nors ji seniai neturi sąsajų su „MG Baltic“ byloje teisiamais asmenimis. Tačiau sumokėję dėl pirmtakų prasižengimų teismo skirtą beveik 377 tūkst. eurų baudą, rinkimuose liberalai nelabai išgalės rimtai dalyvauti. Ar tai adekvati bausmė partijai?

– Dėl partijų, kaip ir apskritai juridinių asmenų, atsakomybė, kuri santykinai yra gana naujas dalykas, kyla klausimų.

Štai šią savaitę paskelbtas galutinis nuosprendis dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“, ji pripažinta kalta. Tačiau ši partija likvidavosi, o dalis jos narių su kita politine jėga susibūrė į panašaus pavadinimo partiją, kai kurie vėl kandidatavo ir susigrąžino rinkėjus.

Tad poreikis nubausti partijas yra, bet ar tas baudimas efektyvus, priklauso nuo tos partijos rinkėjų. Jei jie toleruoja korupciją, gal jiems ir nedaug reiškia, jei partija nuteisiama, o jei rinkėjai laikosi kitų vertybių, nubaudimas turi reikšmės.

„MG Baltic“ byloje juridiniams asmenims skirtos didelės baudos, tai yra įprastinė praktika, jei baudžiami juridiniai asmenys, taip pat ir partijos. Žinoma, finansiškai tai joms nemažas smūgis, ypač rengiantis rinkimams.

Įstatymai pataisyti

– Pastaruoju laiku užderėjo sprendimų didelio rezonanso susilaukusiose politinės korupcijos bylose. Politinėje arenoje daugėja galimos korupcijos ar kokybiškiau dirba teisėsauga ir teismai?

– Sunku vertinti. Gali daugėti atvejų, nes daugėja reiškinio, arba didėja teisėsaugos aktyvumas ir kvalifikacija. Antra vertus, stambių korupcijos bylų vienetai – šimtatūkstantiniai kyšiai „MG Baltic“, V. Šiliausko bylose, o R. Pakso – 15 tūkst. eurų, nors teismas nusprendė, kad ir jų nebuvo. Daug atvejų ganėtinai smulkių, nors, antra vertus, yra bylų, kuriose smulkus kyšis nereiškia, kad korupcija smulki. Sulaikomi žmonės, kurie ima kyšius sistemingai: nors per trumpą laikotarpį paima kelis tūkstančius eurų, bet jų namuose – šimtas tūkstančių grynaisiais be jokio paaiškinimo. Kai kuriais atvejais pavyksta pažvelgti giliau nei paviršius.

– E. Masiuliui skirta už grotų tiek pat, kokia lig šiol buvo pati griežčiausia bausmė politikui už korupcinį nusikaltimą, – 1998 m. tuometis Seimo narys Audrius Butkevičius nuteistas kalėti pusšeštų metų, tiesa, išleistas į laisvę atlikęs du trečdalius bausmės. Paskui didžiausia vadintoje Darbo partijos juodosios buhalterijos byloje teisingumas patyrė fiasko, aiškinta, kad dėl tuomet galiojančio teisinio reglamentavimo. Ar dabar įstatymai jau leidžia atskleisti ir nubausti už politinę korupciją?

– Kokių nors ryškių trūkumų nėra, nebent kai ką būtų galima pašlifuoti. Pavyzdžiui, gal būtų galima peržiūrėti, kas yra stambus kyšis. 250 MGL (minimalus gyvenimo lygis) buvo didelė suma prieš 10 ar 20 metų. Dabar 12 500 eurų priskiriama prie didelio masto, didelės vertės kyšio, bet gal galėtų būti kita suma. Baudžiamajame kodekse vagystės, kitų turtinių nusikaltimų vertės šiemet buvo padidintos.

Esminių kliūčių, kokios iškilo Darbo partijos byloje dėl labai trumpos senaties, labai mažų baudų, labai švelnių bausmių dėl mokesčių slėpimo ir kitų veiksmų, neliko, esminės pataisos padarytos.

– Tad ar, jūsų vertinimu, Apeliacinio teismo sprendimas „MG Baltic“ byloje – lūžis kovojant su politine korupcija?

– Pirmosios instancijos teismas kaltinamuosius išteisino, Apeliacinis – nuteisė, dar laukia Aukščiausiasis. Šioje byloje galutinio rezultato dar nėra.

Didžiausią rezonansą sukėlusios politinės korupcijos bylos

A. Butkevičius ir „Dega“. 1997 m. Seimo narys sulaikytas imant 15 tūkst. JAV dolerių kyšį iš degalų bendrovės „Dega“ direktoriaus. Šis teigė, kad politikas reikalauja 300 tūkst. JAV dolerių už bendrovės atžvilgiu tiriamos bylos nutraukimą. 2003 m. LAT A. Butkevičių galutinai pripažino kaltu ir nuteisė kalėti pusšeštų metų, jam skirta 50 tūkst. litų (apie

14 tūkst. eurų) bauda, konfiskuota pusė jo turto. Jis atsėdėjo du trečdalius jam skirtos bausmės.

„Alitos“ privatizavimas. 2003 m. valstybei priklausiusi „Alita“ parduota jos vadovams, o ne kur kas daugiau pasiūliusiam italų verslininkui. Aiškintis teko ir tuomečiams valstybės vadovams – prezidentui R. Paksui, Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui, premjerui Algirdui Brazauskui.

2011 m. LAT galutinai išteisino buvusį Valstybės turto fondo vadovą Povilą Milašauską, kuris kaltintas piktnaudžiavus tarnyba ir padarius valstybei žalos privatizuojant šią bendrovę.

Vilniaus mero rinkimai. 2004 m. teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise renkant Artūrą Zuoką Vilniaus meru. 2009 m. LAT pripažino du verslininkus iš „Rubicon Group“ kaltais papirkus Vilmantą Drėmą. Vilniaus apygardos teismo A. Zuokas pripažintas kaltu, jam skirta bauda.

Seimo nariai įtarti kyšininkaujant. 2004 m. teisėsauga kreipėsi į Seimą prašydama leisti patraukti Seimo narius Vytautą Kvietkauską, Vytenį Andriukaitį ir Arvydą Vidžiūną baudžiamojon atsakomybėn, įtariant dėl kyšio ėmimo iš „Rubicon Group“. Po kelių mėnesių ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nesurinkta pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų.

Darbo partijos juodoji buhalterija. 2006 m. prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl 2004–2006 m. į šios partijos buhalterinę apskaitą neįrašytų apie 7 mln. eurų pajamų ir per 4 mln. eurų išlaidų. 2007 m. Viktoras Uspaskichas suimtas Vilniaus oro uoste. 2013 m. jam skirti ketveri metai įkalinimo, kitiems kaltinamiesiems kiek mažiau. Tačiau 2016-aisiais

Apeliacinis teismas nusprendė nuteistuosius palikti laisvėje, jie atsipirko piniginėmis baudomis.

Kalinių balsai Darbo partijai. 2012 m. rinkimuose į Seimą įtarta, kad buvęs šios partijos kandidatas Viačeslavas Ždanovičius, veikdamas bendrininkų grupėje su dar trimis asmenimis, susitarė už maždaug 8,6 tūkst. eurų papirkti 3 tūkst. nuteistųjų. LAT 2015 m. paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį kaltintiesiems.

„Tvarkos ir teisingumo“ prekyba poveikiu. Ikiteisminis tyrimas šio byloje buvo pradėtas 2014 m., kilus įtarimų, kad 2013 m. privačios bendrovės padengė dalį šios partijos remiamo renginio „Pirk dramblį“ sąnaudų. Šį trečiadienį LAT partiją „Tvarka ir teisingumas“ galutinai pripažino kalta dėl prekybos poveikiu, jai skirta beveik 113 tūkst. eurų bauda.

R. Paksas ir G. Vainauskas. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2016 m. pranešė atliekanti ikiteisminį tyrimą, ar „Lietuvos ryto“ vadovas G. Vainauskas sutarė su R. Paksu, kad šis už kyšį paveiks Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojus, kad šie leistų naudoti naują „Norfos“ parduotuvę Prienuose. Apeliacinės instancijos teismas R. Paksą ir G. Vainauską pripažino kaltais už prekybą poveikiu, o LAT paliko galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį.

E. Masiulis ir „MG Baltic“. Apie byloje vykdomas kratas ir sulaikymus teisėsauga pranešė 2016 m. gegužę. Šį trečiadienį Apeliacinis teismas anksčiau išteisintus buvusį koncerno „MG Baltic“ viceprezidentą R. Kurlianskį ir buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį E. Masiulį pripažino kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu. R. Kurlianskiui skirti šešeri metai laisvės atėmimo, E. Masiuliui – pusšeštų, Darbo partijos atstovui V. Gapšiui – puspenktų. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – beveik 377 tūkst. eurų, o Darbo partijai – per 301 tūkst. eurų bauda.

Rekordinis kyšis ir menka bausmė. Buvusiam Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriui V. Šiliauskui Kauno apygardos teismas už rekordinio 260 tūkst. eurų kyšio paėmimą skyrė 70 tūkst. eurų baudą.