PREMJERĖ: KIEK BEDARYTUMĖM DĖL LIETUVOS SAUGUMO, VISUOMET REIKS DARYTI DAUGIAU

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad turint Rusiją kaimynystėje Lietuvos pastangų ir išlaidų šalies saugumui ir gynybai visuomet reikės daugiau.

Ji mano, kad panašią liniją išlaikys ir ateities vyriausybės.

„Mes kiek bedarytumėm, visuomet turėtumėm (daryti – BNS) daugiau ir galbūt daryti reikėjo gerokai anksčiau, bet visokių laikotarpių Lietuvos istorijoj yra buvę, yra buvę laikotarpių, kai kai kurie mūsų kolegos, paprastai kito politinio spektro pusėje, laikėsi tos nuostatos, kad Lietuvai visiškai pakanka narystės NATO, ir kai neskyrėme pakankamai dėmesio nei savo pačių pajėgų finansavimui, nei tam, kad mūsų partneriai būtų čia ir kuo labiau matomi“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjerė.

Komentuodama užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio raginimus ruoštis scenarijui, kad Ukrainoje nesustabdyta Rusija tęs kovą prieš NATO šalis, premjerė pažymėjo, kad Krymo aneksija, o vėliau plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė daugelį dalykų, tarp jų – ir požiūrį į gynybą bei išlaidas šiam sektoriui.

Premjerė sakė tikinti, kad valstybė išlaikys dėmesį gynybai nepriklausomai nuo būsimų vyriausybių kaitos, ir pažymėjo tarp parlamentinių politinių partijų nematanti tokių, kurios laikytųsi priešingos pozicijos.

„Žvelkime į politinį spektrą su šiokiu tokiu pasitikėjimu ir kol kas išskyrus visiškai politinio lauko paraštes, kurios gal ir Seime nereprezentuojamos ar reprezentuojamos menkai, negirdėti iš politinių oponentų kažkokios rimtos kritikos tiek dėl krašto apsaugos finansavimo didinimo, tiek dėl įsipareigojimų priimti sąjungininkus Lietuvoje. Kaip tik girdim daug kritikos, kad jau vakar reikėjo, nors tam, kad vakar būtų padaryta, tai jau užvakar ir užužvakar kai kas turėjo pastengti labiau, įskaitant tuos kolegas, kurie buvo valdžioje, dabar yra opozicijoje“, – kalbėjo premjerė.

„Neįsivaizduoju dabar realistiškai jokios politinės konsteliacijos, kuri galėtų ir norėtų persiauti ore dėl Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje“, – pridūrė I. Šimonytė, paklausta, ar nenutiks taip, jog ateities vyriausybės gali pradėti stabdyti Vokietijos brigados dislokavimo Lietuvoje projektą.

Vokietija dislokuoti brigadą Lietuvoje žada per kelis artimiausius metus, kitąmet dėl to žadama pasirašyti tarpvalstybinę sutartį. Planuojama, kad Vokietija Lietuvoje dislokuos tankų, du manevro, artilerijos ir logistikos batalionus.

Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis pastaruoju metu kalbėdamas viešai perspėja dėl scenarijaus, jog Rusijos agresijos gali nepavykti sustabdyti Ukrainoje ir dėl to kils tiesioginė grėsmė Lietuvai.

„Mes turime nepamiršti, kad ukrainiečių kova yra kova už mus ir kad geografiškai esame arčiausiai karo, istoriškai esame patyrę tų pačių jėgų okupaciją. Ir jeigu istorija mus ko nors moko – ir net ne okupacijos istorija, bet ir paskutinių laikų istorija, tai nesustabdyta Rusija dabar savo kovą tęs“, – žurnalistams Seime antradienį sakė G. Landsbergis.

„Aš matau, kad jos nepavyksta sustabdyti“, – pridūrė jis.

Ministro teigimu, gali ateiti laikas konstatuoti, kad „mūsų dvi kaimynės ne tik, kad nenugalėtos, bet turi galimybę atsistatyti ir tęsti savo kovą toliau ir klausimas, kas bus kitas taikinys“.

Ukraina nuolat reikalauja didesnės karinės pagalbos iš savo sąjungininkių Vakaruose, tačiau birželį pradėjusi kontrpuolimą prieš įsitvirtinusių Rusijos pajėgų pozicijas, padarė tik nedidelę pažangą.

Sekmadienį Ukrainos kariuomenė pareiškė atstūmusi rusus 3–8 kilometrus nuo Dnipro upės krantų, o tai būtų pirmas reikšmingas ukrainiečių pajėgų pasistūmėjimas per kelis mėnesius. Vis dėlto ekspertai teigia, jog jį gali būti sunku paversti tikru proveržiu.