RINKIMUOSE – VĖL POKYČIAI?

Artimiausiu metu gali tekti vėl perbraižyti Lietuvos rinkimų apygardų žemėlapį. Naujausių tyrimų duomenimis, rinkėjų pastebimai sumažėjo kai kuriose Klaipėdos miesto, Kretingos–Palangos bei Kuršo apygardose, tačiau jų skaičius jau dabar per didelis Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Permainas diktuoja demografija

Per pastaruosius 20 metų Lietuvos gyventojų skaičius, anot Statistikos departamento, sumažėjo penktadaliu.

Prognozuojama, kad per artimiausius ketverius metus jų turėtų "sutirpti" dar beveik pusšešto procento (iki 2,69 mln. gyventojų).

Teigiama, kad sparčiausiai Vakarų regione žmonių mažės Skuodo, Mažeikių, Kretingos rajonuose.

"Kol kas priežasčių, dėl kurių į Lietuvą turėtų pradėti grįžti emigrantai, nėra. Jei emigracijos tempai išliks tokie kaip pernai ir užpernai, laukia dar didesnis gyventojų praradimas", – pastebėjo su Vyriausiąja rinkimų komisija (VRK) bendradarbiaujantis Vilniaus universiteto docentas dr. Rolandas Tučas.

Būtent šie demografiniai pokyčiai esą neatitinka teisingo demokratiško atstovavimo ir turi įtakos rinkimų organizavimui.

"Šiuo metu vyksta aktyvi gyventojų migracija, ir, jei šis žmonių skaičiaus nuokrypis išliks – vienose apygardose daugės rinkėjų, kitose mažės, Vyriausioji rinkimų komisija, kaip ir prieš 2016 m. Seimo rinkimus, vėl turės peržiūrėti visų vienmandačių apygardų ribas ir tai turėtų būti padaryta iki rinkimų likus metams, tai yra 2019-aisiais", – teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

Rinkimų žemėlapis neišvengiamai bus perbraižytas, jei rinkėjų skaičius apygardose viršytų leistiną nuokrypį, tai yra daugiau nei 10 proc. nuo kitų apygardų rinkėjų skaičiaus vidurkio.

Liūdna ne visiems

Pagal R.Tučo atliktus tyrimus, rinkėjų skaičius, kuris skiriasi nuo šalies vidurkio daugiau nei 10 proc., Vakarų regione šiuo metu yra Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje (10,07 proc.).

Ir tai vienintelė gera naujiena, liudijanti gyventojų skaičiaus augimą Klaipėdos rajono savivaldybėje.

Štai Kuršo (buv. Mažeikių–Skuodo) rinkimų apygarda pagal rinkėjų skaičiaus vidurkį sumenko 9,4 proc., Kretingos–Palangos apygardoje rinkėjų sumažėjo 9,8 proc.

Anot tyrimų, rinkėjų sumažėjo ir pačiame Klaipėdos mieste – Marių apygardoje 0,7 proc., o Baltijos – net 5,4 proc.

"Vis dėlto pajūrio savivaldybėse situacija yra geresnė nei Šiaurės Lietuvoje – Joniškio, Pasvalio, Biržų rajonuose. Tiesą sakant, Palangoje rinkėjų nemažėja taip drastiškai, labiau gal – Kretingoje. O Gargždų apygarda išsipūtė veikiausiai dėl priemiesčio urbanizacijos. O kad čia bus naikinama kokia rinkimų apygarda, yra mažai tikėtina", – abejojo R.Tučas.

Turėtume būti optimistai?

Mokslininko teigimu, vargu ar Palanga su Kretinga ilgai bus viena rinkimų apygarda, nes Kretingos demografinė situacija yra vidutiniška, Palangoje rinkėjų skaičius esą auga.

Manoma, kad perspektyvoje atsiras savarankiška Palangos rinkimų apygarda, kur vien kurorto gyventojų galbūt ir nepakaks, bet bus prijungti rinkėjai iš Karklės, Kretingalės, šiaurinės Gargždų priemiesčių dalies.

Sparčiai mažėjant Skuodo savivaldybei, galbūt ateityje ji bus sujungta su Kretinga ir taps viena vienmandate rinkimų apygarda.

"Turėtumėte būti optimistiškesni, nes pajūris būtent tas regionas, kuris turi augimo potencialą. Vakarų Lietuvos gyventojai amžiumi jaunesni nei, pavyzdžiui, šiaurės rytų Lietuvoje. Be to, juk Klaipėda – vienintelis miestas-uostas Lietuvoje, neužšąlantis uostas regione. Tai nebus tas miestas, kuris sunyktų. Sunykimo grėsmė kyla Šiauliams, Panevėžiui, Alytui, bet ne Klaipėdai. Net Kauno situacija prastesnė nei uostamiesčio. Klaipėda išliks visada, o gyventojų mažėjimas daugiausia susijęs su jų persikėlimu į priemiesčius", – teigė R.Tučas.

Jau pertvarkė prieš 2 metus

Rinkimų apygardų ribas rekomenduojama keisti kas dvejus ar trejus rinkimus, tai yra kas 8–12 metų.

Pastarąjį kartą VRK naujas rinkimų apygardų ribas patvirtino lygiai prieš dvejus metus. To prireikė dėl tų pačių demografinių priežasčių.

Po pertvarkos tada Klaipėdoje liko Danės, Marių, Baltijos ir Pajūrio apygardos, tik iš pastarosios buvo pašalinta Palanga ir prijungta prie Kretingos apygardos.

Dėl per didelio rinkėjų skaičiaus suskaldyta ir šiek tiek integralesnė tapo Klaipėdos rajono savivaldybė.

Kitaip tariant, prie Klaipėdos miesto prijungti jos priemiesčiai – Karklė, Kalotė, Slengiai.

Kaip ir reikėjo tikėtis, ši rinkimų geografija tapo politikų kuluarinių kovų objektu.

Kai kurios partijos garsiai ištarė Lietuvoje iki tol retai vartotą tarptautinį žodį "džerimanderingas" (angl. gerrymandering). Tai manipuliavimas rinkėjų valia, braižant apygardas ir taip siekiant sutelkti savo rinkėjus, o oponentus išskaidyti.

Apygardų ribas tada perbraižęs tas pats R.Tučas tikino neturėjęs jokių politinių užmačių ir rėmęsis tik skaičiais.

Perbraižymas lėmė laimėtojus?

Vis dėlto, suformavus Kretingos–Palangos vienmandatę rinkimų apygardą, labai nepatenkinti liko kurorto politikai, netekę rinkėjų Pajūrio apygardoje, kurioje ankstesni rinkimai buvo itin palankūs Palangos konservatoriams.

Per 2016-ųjų Seimo rinkimus naujai sudarytoje Kretingos–Palangos apygardoje konservatoriams teko grumtis su itin charizmatiška asmenybe – gydytoju ir diplomatu, socialdemokratų atstovu Antanu Vinkumi ir galiausiai pripažinti jo pergalę.

Palangiškiai politikai tada atkreipė dėmesį, jog balansas Kretingos naudai yra beveik 4 tūkst. rinkėjų.

"Girdėjau tuos kaltinimus pats ir laiškų VRK gavo. Galbūt tai ir nebuvo pats geriausias sprendimas. Stengiamės būti kuo neutralesni, tikrai neturėjome jokių politinių tikslų, žiūrėjome grynai matematiškai, stengėmės neskaldyti savivaldybių, jei įmanoma, jungti dvi besiribojančias. Kitu atveju buvo labai sudėtinga subalansuoti, nes yra nustatytas tam tikras rinkėjų skaičius", – dėstė R.Tučas.

Ateities klausimas

Dar vienas rinkimų apygardų reformos niuansas – Klaipėdos priemiesčių prijungimas prie miesto.

Karklės, Kalotės, Slengių gyventojai balsavo nebe Gargždų apygardoje, bet Danės.

Ne paslaptis, kad būtent priemiesčių rinkėjų (kurių dauguma apsigyveno ten išsikėlę iš uostamiesčio) balsai Liberalų sąjūdžiui lėmė sėkmę pastaruosiuose savivaldos rinkimuose Klaipėdos rajone.

Tai buvo šokas vietos socialdemokratams, kurie greitai suskubo vienytis net su buvusiais savo oponentais, kad tik liberalai neperimtų valdžios.

Taip, faktiškai laimėję rinkimus rajone, liberalai buvo nustumti seniai ten įsišaknijusių politikų.

O kad nepasikartotų panaši praktika ir per Seimo rinkimus 2016 m., priemiesčiai staiga tapo Danės apygardos dalimi ir jų rinkėjai turėjo balsuoti jau už klaipėdiečių kandidatą.

Tada "valstiečių" partijos atstovė, dabartinė Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė paskelbė viešą pranešimą "Ar 8-asis rinkimų apygardų žemėlapis taps kalėdiniu stebuklu?" ir rinkimų žemėlapio perbraižymą įvardijo akivaizdžiu pataikavimu "vienai – Lietuvos socialdemokratų partijai".

Įtarimai daugeliu atvejų nepasitvirtino, išskyrus tik Kretingos–Palangos apygardą, kur laimėjo A.Vinkus.

Faktiškai per pernykščius Seimo rinkimus rinkėjai nuo socialdemokratų nusisuko beveik visur.

Kam šįkart turėtų būti palankus rinkimų žemėlapio perbraižymas, jei toks planas bus įgyvendintas, kol kas neprognozuojama.