TAUTIEČIAI APIE BŪSIMUS PREZIDENTO RINKIMUS: BALSUOČIAU TIK UŽ MOTERĮ, UŽ VYRĄ – JOKIU BŪDU

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda paskelbė, kad sieks antrosios kadencijos. LNK žmonės išsakė, ką jie matytų prezidentu ateinančiuose prezidento rinkimuose, ir ar palaikytų G. Nausėdą, o gal rinktųsi kitą kandidatą?

„Palaikysime G. Nausėdą. Iš pradžių lyg nesugebėjo, bet dabar visai gerai tvarkosi“, – sakė kalbinta moteris.

„Ne, niekada gyvenime. G. Nausėda – narcizas. Ingrida Šimonytė – geriau“, – teigė vyriškis.

„Permainos visada gerai. Faktas, kad prezidentui buvo sudėtingas laikas: prasidėjo karai, nebuvo ramu tarptautinėje arenoje. Todėl daug kas kaip ir pateisinama, tačiau daug kas nepateisinama. Bet kokiu atveju, bet kuriam prezidentui linkėčiau sėkmės. Tai, kad kandidatuoja G. Nausėda, nėra didelis siurprizas“, – kalbėjo moteris.

„Manyčiau, kad šis prezidentas jau atbuvo ketverius metus, parodė, ką gali, ką sugeba. Manau, jau reikėtų žiūrėti ką nors kitą. Laikas permainoms. Palaikyčiau gal buvusį kandidatuojantį generolą. Jis man visai patinka. Žmogus konkretus, veiklus“, – sakė moteris.

„Patiko G. Nausėda. Jis toks kultūringas, šeimos žmogus, yra, į ką pažiūrėti“, – kalbėjo vyras.

Ne, niekada gyvenime. G. Nausėda – narcizas. Ingrida Šimonytė – geriau.

„Balsuočiau už I. Šimonytę“, – sakė moteris.

„Balsuočiau tik už moterį, už vyrą – jokiu būdu“, – teigė vyras.

„Pagalvosiu, dar yra laiko. Kai visi bus pasiskelbę, tada nuspręsiu“, – sakė senjorė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Plačiau apie G. Nausėdos sprendimą papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto politologas Ignas Kalpokas.

– Paskelbimas nebuvo staigmena, tačiau, kaip vertinate pačią kalbą, kuri truko kone pusvalandį?

– Viena vertus, ta kalba buvo tokia atskaitinė. Tas iš dalies suprantama. Jei prezidentas pageidauja, kad rinkėjai jam suteiktų šansą dar penkeriems metams, tai reikia pateikti kažkokią argumentaciją, ką jis gero nuveikė per pirmąją kadenciją. Kita vertus, ta kalba skirta brėžti ir tam tikroms kampanijos linijoms. Panašu, kad prezidentas eis į rinkimus iš tokios paradoksalios pozicijos. Jis kaip ir yra valdžios struktūros viršūnėje, tačiau kita vertus valdžios plačiąja prasme atžvilgiu save pristato kaip opoziciją. Viskas, kas gerai įvyko, įvyko dėl prezidento. Viskas, kas blogai įvyko, tai tik todėl, kad Vyriausybė, Seimo dauguma neklausė jo patarimų.

– Ar išvardinti pasiekimai nėra Vyriausybės darbo laukas?

– Prezidentas gali duoti toną, inicijuoti. Savaime suprantama, kad didžioji dalis to, kas įvyksta valstybės vidaus gyvenime, yra Vyriausybės reikalas. Reikia prisiminti, kad dažniausiai prezidentinės kampanijos vyksta apie gerokai daugiau dalykų nei vien tik prezidento galią. Šiuo metu užsienio ar saugumo reikalai mums labai svarbūs dėl geopolitinių reikalų, tačiau dažniausiai mus jaudina tie dalykai, kurie tiesiogiai susiję su mūsų kišene. Vertybiniai dalykai labai suaktualizuoti. Kadangi šios temos yra einamos, jos ir akcentuojamos.

Manau, kad kol kas jis gali sau leisti iš aukšto žiūrėti į konkurentus ir kaip jie ten tarpusavyje pešasi. G. Nausėda turi pakankamai saugią pagalvę.

– Prieš kelias savaites sakęs, kad nėra geresnio kandidato į prezidentus, dabar G. Nausėda nedrįsta vertinti kitų oponentų. Kodėl toks pokytis, kai kandidatas savo kalboje paskelbė, kad turi tvirtą nuomonę?

–  Manau, kad kol kas jis gali sau leisti iš aukšto žiūrėti į konkurentus ir kaip jie ten tarpusavyje pešasi. G. Nausėda turi pakankamai saugią pagalvę. Idealus atvejis, kurio jis ir norėtų, būtų, kad nieko ypatingo šitoje kampanijoje neįvyktų, kad galėtų stebėti visus iš savo dramblio kaulo bokšto. Antro plano politikai stumdysis tarpusavyje dėl patekimo į antrą turą. Ar ši prabanga išliks visą kampanijos laikotarpį, pamatysime stebėdami reitingų dinamiką. Tačiau panašu, kad kol kas jis mano, kad gali žvelgti į savo konkurentus iš aukšto.

– Apklausos rodo, kad G. Nausėda – absoliutus rinkimų laimėtojas. Ar rinkėjai rinkimų dieną balsuos už jo darbus ir pasisakymus, ar balsuos iš inercijos už tiesiog pastovumą?

– Labai daug priklauso ir nuo rinkiminės kampanijos. Priklauso nuo to, ar bus kandidatų, kurie turės entuziazmo įsukti kritikos spiralę, ar bus kandidatų, kurie sugebės aktualizuoti alternatyvias temas. Jei to entuziazmo nebus daug ir visi bus mažiau ar daugiau susitaikę, kad kova vyksta dėl antros vietos, tai ir bus ta inercija. Jei kandidatai sugebės užbėgti už akių šiai inercijai ir aktualizuoti pasirinkimą, tada gal ir galime laukti didesnės intrigos.

–  Ar šiuo atveju Ingrida Šimonytė gali negailėti savęs? Ar gali jos kampanija būti aštresnė nei buvo, suprasdama, kad ar taip, ar taip yra nemėgstama politikė?

– Gal ir nebūtų prasmės labai draskytis, kadangi tai tik pirmi rinkimai ateinančiais metais. Nevertėtų visko taip beatodairiškai mesti į prezidento rinkimų kampaniją. Pačiai partijai reikia galvoti, kaip pasiskirstyti resursus tarp prezidento, Europos Parlamento bei Seimo rinkimų. Tikrai nematyčiau labai lanksčios kampanijos iš I. Šimonytės. Ignas Vėgėlė kol kas tikrai atrodo aršesnis kandidatas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios penkios politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė I. Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.

Taip pat žinomi dar keturi save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas-Celofanas.

Taip pat apie antrosios kadencijos siekį šį ketvirtadienį paskelbė prezidentas G. Nausėda.  Penktadienį paaiškėjo dar vienas kandidatas į prezidentus – politikas Zenonas Andrulėnas.