V. ČMILYTĖ-NIELSEN APIE ATVIRĄ BALSAVIMĄ DĖL APKALTŲ: SEIMUI PALIKTI GALIMYBĘ APSISPRĘSTI – PROTINGA

Parlamentas imasi svarstyti Seimo statuto pataisas, siūlančias atsisakyti slapto balsavimo dėl apkaltų ir nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams.

Antradienį Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos pateikti Seimo statuto pakeitimo projektai sulaukė pritarimo po pateikimo. Po svarstymo Teisės ir teisėtvarkos komitete Seimo plenarinėje salėje jie vėl atsiras birželio vienuoliktą.

J. Razmos nuomone, deramą tautos atstovavimą apkaltos proceso metu užtikrintų viešas balsavimas, kuris pašalintų prielaidas Seimo nario laisvą mandatą naudoti asmeniniais ir grupiniais interesais.

Parengti Statuto pataisas J. Razmą paskatino pernai susiklosčiusi situacija, kai įkalinimo bausmę atliekančiam Seimo nariui Vytautui Gapšiui parlamentas nepanaikino mandato.

„Šiuo projektu siūloma pagalvoti, koks vis dėlto – slaptas ar atviras balsavimas būtų tinkamesnis, kai sprendžiama dėl Seimo nario mandato panaikinimo po įvykusios apkaltos procedūros. Dabar Statute griežtai pasakyta, kad gali būti tik slaptas balsavimas. Siūlau tą griežtą reikalavimą išbraukti. Tokiu atveju Seimas iš esmės turėtų laisvas rankas, ar slaptą balsavimą nusistatyti, ar vis dėlto palikti atvirą balsavimą”, – pateikdamas projektą sakė J. Razma.

Pritardamas jam  konservatorius Kęstutis Masiulis akcentavo, kad demokratija – viešas procesas.

„Demokratiniai sprendimai turėtų būti maksimaliai viešai matomi ir žmonės turėtų vertinti savo rinktų politikų poelgius”, – sakė K. Masiulis.

Už projektą po pateikimo balsavo 64 Seimo nariai, prieš buvo 39, susilaikė 23 parlamentarai.  Beje, sėkmingas buvo tik trečias balsavimas, nes prieš tai buvę du balsavimai pasibaigė lygiosiomis.

Mažiau abejonių Seimo nariai turėjo dėl Statuto pataisų, siūlančių nemokėti išeitinių išmokų nuteistiems parlamentarams. Po pateikimo jas palaikė 98 Seimo nariai, vienas buvo prieš, susilaikė aštuoniolika tautos atstovų.

„Tai klausimas apie teisingumą, atsiskaitinėti tokiais atvejais su buvusiais Seimo nariais tikrai nebūtų gražu”, – sakė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.

Jeigu Seimas priimtų J. Razmos pateiktas Statuto pataisas, dėl apkaltos formuluočių Seimas galėtų balsuoti atvirai. Taip pat Seimo narys, kuris kadencijos metu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ar Konstitucinio Teismo nutarimu pripažintas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją bei sulaužęs duotą priesaiką, negautų išeitinės kompensacijos.

Šiuo metu Statutas numato slaptą balsavimą, kai „balsuojama dėl kaltinimo formuluočių apkaltos proceso metu.

Galiojančiame Statute nėra numatyta išimtis neišmokėti išeitinės išmokos kadenciją baigusiam Seimo nariui, kai jis kadenciją baigia būdamas įkalinimo įstaigoje.

Kaip ELTA jau skelbė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad reikia sudaryti galimybę Seimo nariams balsuoti atvirai.

„Mano pozicija tokia, kad visais tokiais atvejais, ar tai neliečiamybės atėmimas, ar apkaltos, reikia balsuoti atvirai, tą visada deklaruoju. Manau, kad Seimui palikti galimybę apsispręsti – protinga”, – žurnalistams Seime antradienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Parlamento vadovė taip pat pritaria siūlymui nuteistiems parlamentarams nemokėti išeitinės išmokos.

„Yra tokie atvejai, jie, žinoma, išskirtiniai, labai apmaudūs, kai tos išeitinės išmokos neturėtų būti”, – sakė Seimo pirmininkė.

Pernai, gruodį, Seime surengta apkalta laisvės atėmimo bausme nuteistam parlamentarui V. Gapšiui nepavyko. Nors parlamentui buvo teikti keturi nutarimai, kuriuose nurodytu pagrindu Seimo narys galėjo būti pašalintas iš pareigų, visgi nė vienas iš jų nesulaikė reikiamo 85 parlamentarų palaikymo.

2023 m. lapkričio 22 d. Apeliacinis teismas „MG Baltic“ byloje Seimo nariui V. Gapšiui skyrė keturis su puse metų nelaisvės.