V. ČMILYTĖ-NIELSEN APIE SPRENDIMĄ DĖL VSD PRANEŠĖJO KOMISIJOS: KAI KURIOS IŠVADOS VERČIA ŠYPTELĖTI

Dalis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) išvadų dėl Seimo specialiosios tyrimo komisijos, tyrusios Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją, padarytų pažeidimų verčia šyptelėti, sako Seimo pirmininkė.

„Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai, tačiau kai kurios išvados verčia šyptelėti“, – antradienį žurnalistams Seime sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Pavyzdžiui, ta, kad buvo atskleista pranešėjo tapatybė. Man rodos, tai irgi kai ką pasako apie Etikos ir procedūrų komisijos išvados svorį, nes visiems žinoma, kad apžvalgininkas Marius Laurinavičius dar 2023 metų kovo pradžioje atskleidė tai (pranešėjo tapatybę – BNS) televizijos studijoje. Dabar konstatuoti, kad specialioji tyrimo komisija atskleidė tapatybę, man rodos, yra net nesolidu“, – tvirtino parlamento vadovė.

Jos teigimu, nepaisant nepalankių EPK išvadų, Seimui bus teikiamos tvirtinti pranešėjo komisijos išvados.

„Nematyčiau pagrindo nesvarstyti toliau specialiosios komisijos išvados, kadangi kalbama apie turinį. Manau, Seimas, kaip ir buvo suplanavęs, eis į priėmimo stadiją, o Etikos ir procedūrų komisija savo ruožtu įvertino procedūras“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot jos, etikos sargų sprendimas galbūt turės įtakos kai kuriems parlamentarams apsispręsti, ar palaikyti tyrimo komisijos išvadas, ar ne.

„Čia ir yra Etikos ir procedūrų komisijos išvadų reikšmė – balsuodami galutinėje stadijoje kai kas galbūt į jas atsižvelgs, o kai kam galbūt kaip tik tai bus argumentas dar labiau palaikyti specialiosios tyrimo komisijos išvadas“, – teigė Seimo vadovė.

Yra keli Etikos ir procedūrų komisijos konstatuoti pažeidimai, tačiau kai kurios išvados verčia šyptelėti.

Seimo EPK antradienį konstatavo, kad VSD pranešėjo informaciją tyrusi laikinoji Seimo komisija, atlikdama parlamentinį tyrimą, pažeidė kelis įstatymus ir procedūras.

Etikos sargai nutarė, kad laikinoji komisija išplėtė tyrimo ribas, perėmė kitų valstybės institucijų funkcijas, atskleisdama pranešėjo tapatybę nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos, prašė tarnybų pateikti kriminalinės žvalgybos duomenų, o Seimo komisijai vadovavęs demokratas Vytautas Bakas buvo šališkas ir suinteresuotas tyrimu.

Anot išvados, tik Generalinė prokuratūra galėjo panaikinti T. Gailiui suteiktą pranešėjo statusą ir jam taikomą konfidencialumą, o tai, kad dar pernai kovą apžvalgininkas M. Laurinavičius savo socialinio tinklo paskyroje paskelbė šią pavardę, „negali būti pagrindu kitoms institucijoms ir asmenims nesilaikyti pranešėjams taikomo konfidencialumo“.

Todėl Etikos komisija nutarė perduoti Generalinei prokuratūrai „vertinti galimą neteisėto pranešėjo tapatybės atskleidimo aplinkybes pagal kompetencijas“.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininkas V. Bakas anksčiau etikos sargams tvirtino, kad pats T. Gailius nusprendė paviešinti savo tapatybę liudydamas viešame komisijos posėdyje, nors jam siūlyta to nedaryti.

Etikos sargai VSD pranešėjo komisijos darbą nagrinėjo gavusi Generalinės prokuratūros, VSD ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovų kreipimąsi.

Jie kaltina Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu. Anot tarnybų, išvadas darydama komisija neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.

Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė minėtoms išvadoms, dabar liko paskutinis balsavimas, kurio metu parlamentarai galutinai nuspręs, ar jas patvirtinti.

Opozicijos atstovo demokrato V. Bako vadovaujama komisija, kurioje be jo dirbo tik valdančiųjų frakcijų atstovai, aiškinosi buvusio VSD pareigūno T. Gailiaus pateiktą informaciją apie departamento vadovų veiksmus 2018–2019 metais tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinką, patikrinimo duomenų atskleidimą tretiesiems asmenims, praėjusių prezidento rinkimų finansavimą, galimą neteisėtą įtaką įvedant sankcijas Baltarusijai.

Po penkis mėnesius trukusio tyrimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.

Komisija teigia gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšu verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.

Komisija taip pat tvirtina surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.

Komisijos teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.

Išvadose taip pat konstatuota, kad prieš penkerius metus D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.

Be to, dokumente nurodyta, kad STT vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o VSD direktorius D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.