Ž. PAVILIONIUI NEPAVYKO PANAIKINTI ETIKOS KOMISIJOS IŠVADOS DĖL „ROMUVOS“

Parlamentarui konservatoriui Žygimantui Pavilioniui nepavyko teisme panaikinti jam nepalankios Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados dėl pasisakymo, senovės baltų religinę bendriją „Romuva“ susiejusio su Kremliui palankia politika.

Politikas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (VAAT) skundė parlamento etikos sargų išvadą, kad jis pažeidė politikų elgesio kodeksą plenariniame posėdyje svarstant „Romuvos“ pripažinimo klausimą bendriją susiejęs su buvusiu sovietų saugumu bei dabartine Kremliaus politika.

Etikos sargai tokį sprendimą priėmė dėl Ž. Pavilionio pasisakymo, kad „Rusijos KGB nuosekliai nuo sovietinių laikų darė viską, kad pagonybė Lietuvoje sustiprėtų“.

„Pasiskaitykite A. Dugino (Kremliaus ideologo) raštus. Jis aiškiai įvardija, kad krikščionybė yra vienas iš tų akmenų, kuriuos Lietuvoje reikia sunaikinti, tai buvo ir partizaninio judėjimo atrama. Todėl aš manau, kad norėdami ar nenorėdami, sąmoningai ar nesąmoningai šiuo metu tie, kurie teikia šį projektą, tiesiog vykdo Kremliaus instrukciją“, – sakė konservatorius.

Senovės baltų religinė bendrija dėl šių žodžių kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o Ž. Pavilionis nepalankią jam išvadą apskundė teismui.

VAAT liepos 10 dienos sprendimu konstatavo, kad Ž. Pavilionis viešai pasisakydamas, kad bendrijos „Romuva“ veikla tiesiogiai susijusi su Kremliaus politika, paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip pažeidė Politikų elgesio kodeksą, todėl Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvados naikinti nėra pagrindo.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

VAAT pabrėžė, kad Seime svarstant neopagonių pripažinimo klausimą „jokių oficialių duomenų dėl bendrijos „Romuva” sąsajų su Kremliumi iš Valstybės saugumo departamento bei Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nebuvo gauta“.

„Kaip pagrįstai nurodyta (Etikos) komisijos Išvadoje, Sovietų Sąjungos valdžios požiūris į Lietuvos Katalikų bažnyčią buvo neigiamas. Tačiau senovės baltų tikėjimas, skirtingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo puoselėjamas ir stiprinamas“, – teigia teismas.

Senovės baltų tikėjimas, skirtingai nei teigė pareiškėjas, nebuvo puoselėjamas ir stiprinamas.

Ž. Pavilionis skunde teismui argumentavo, kad Etikos ir procedūrų komisija „pažeidė Konstitucijoje įtvirtintą imperatyvią nuostatą, kuri neleidžia už balsavimus ar kalbas Seime persekioti Seimo nario“.

Parlamentaras taip pat pažymėjo savo pasisakyme tiesiogiai neįvardijęs „Romuvos“, o kalbėjęs apie pagonybę apskritai, siūlęs pagalvoti apie santykius su Lenkija, geopolitinius aspektus, raginęs susirūpinti Lietuvos įvaizdžiu krikščioniškame pasaulyje.

Seimas pernai atmetė senovės baltų religinės bendruomenės „Romuva“ siekį gauti valstybės pripažinimą. Seimui netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų. „Romuva“ dėl šio sprendimo kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – 5,1 tūkst. gyventojų.

„Romuvos“ religinės bendrijos vadovė krivė Inija Trinkūnienė, vertindama VAAT sprendimą, sako, kad „teismas ne tik patvirtino, jog Seimo narys Ž. Pavilionis sąmoningai šmeižė „Romuvą“ Seimo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas mūsų religinės bendrijos valstybės pripažinimo klausimas, bet, kad tai darė sąmoningai, siekdamas padaryti žalą bendrijos „Romuva“ reputacijai ir pakirsti pasitikėjimą mūsų religine bendrija visuomenės akyse. Ir jam tai pavyko, nes Seimas nedidele persvara balsų nesuteikė „Romuvai“ valstybės pripažinimo. Tai, kad teismas panaikino Seimo komisijos įpareigojimą Ž. Pavilioniui paneigti viešus šmeižtus apie „Romuvą“, vertinu kaip procedūrinį formalumą. Teismui pripažinus, jog Seimo narys apšmeižęs mūsų religinę bendriją pasielgė neetiškai, pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą, būtų garbinga vadovaujantis nebe dokumentais, o sąžine – išdrįsti atsiprašyti“.

Pasak I. Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.

Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.