PAŠALINUS „VILKŲ“ TRŪKUMUS, LIKUSIŲ ŠARVUOČIŲ LIETUVA TIKISI SULAUKTI KITŲ METŲ VIDURYJE

Vokietijos ir Izraelio gamintojams pėstininkų kovos mašinose „Vilkas“ įdiegus techninius ir programinius atnaujinimus šią techniką bus galima naudoti be apribojimo, paskutinių šarvuočių tikimasi sulaukti kitų metų viduryje.

Apie tai krašto apsaugos sistemos atstovai paskelbė antradienį surengę turą Pabradės poligone Švenčionių rajone, kur pristatė perkamų mašinų projekto eigą.

Vasarą paaiškėjo, kad į Lietuvą atgabenti šarvuočiai dėl trūkumų, susijusių su programine įranga, negali būti naudojami pagal paskirtį.

Tačiau atlikus „Vilkų“ atnaujinimus „nelieka jokių jų naudojimo apribojimų“, sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Jie galės naudotis visomis savo pilnomis kovinėmis galimybėmis“, – žurnalistams Pabradėje teigė jis.

LNK reportažas:

„Vilkais“ yra vadinami Vokietijos konsorciumo gaminami šarvuočiai „Boxer“ su pagal Lietuvos užsakymą įmontuotu 30 mm Izraelio bokšteliu „Rafael“.

Šiuo metu į Lietuvą yra pristatyti 43 „Vilkai“, tai yra apie pusė 2016 metais už 386 mln. eurų užsakyto kiekio.

Likusios 45 mašinos bus baigtos pristatyti kitų metų vasarą, pats tiekimas turėtų atsinaujinti spalį, nurodė ministras.

L. Balandžio / BNS nuotr.

Pasak jo, Lietuva per mėnesį gali priimti maždaug apie penkis technikos vienetus.

„Vis dėlto norėtume gaunamą produkciją, ginklus ištestuoti“, – sakė A. Anušauskas.

Iššūkiai integruojant bokštelį

Dėl nustatytų trūkumų „Vilkų“ pristatymas pastaraisiais metais ne kartą nukeltas. Daugiausiai iššūkių specialistams kėlė bokštelio integravimas į šarvuotį.

Pasak kariuomenės vado generolo leitenanto Valdemaro Rupšio, esminį operacinį pajėgumą mašinos palaikė visada.

„Tik buvo daliniai trūkumai. Šaudymo kampas buvo ne toks, kokio mes norėtume. Optikos klausimai buvo jautresni arba funkcionavo ne taip, kaip reikia. Valdymo sistema neveikė taip, kaip reikėjo kovinėms sąlygoms“, – sakė generolas.

Jie galės naudotis visomis savo pilnomis kovinėmis galimybėmis.

Jo teigimu, kariams reikės iš naujo perprasti kai kuriuos mašinų naudojimo aspektus.

Įsigyjant mašinas, paskutinės jų partijos tikėtasi sulaukti iki 2021 metų pabaigos.

Tačiau trūkumų šalinimas užtruko dėl ribotų galimybių keliauti ir derėtis su gamintojais, sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.

KAM infografikas

„Vilkais“ aprūpinami du Lietuvos kariuomenės batalionai Jonavos rajone, Rukloje, ir Alytuje.

Pasak A. Anušausko, Izraelio ir Vokietijos gamintojai savo lėšomis apmokėjo trūkumų šalinimą. Be to, Vokietijos gamintojai įsipareigojo pratęsti garantinį laikotarpį jau pristatytoms mašinoms.

Anot V. Semeškos, „Vilkų“ įsigijimo vertė nuo 2016 metų nepakito.

Perka naujus

Balandį Lietuva pradėjo derybas dėl papildomų 120 „Boxer“ įsigijimo.

Pasak A. Anušausko, kariuomenė turi turėti vieną šarvuotą platformą.

„Šiam ginklui yra parengta mūsų infrastruktūra, remonto bazė, per šiuos pusantrų metų atsirado ir kur juos saugoti, atsidarė ir Jonavoje įmonė, kurią gamintojai įsteigė“, – sakė ministras.

Jo teigimu, su kai kuriomis Lietuvos įmonėmis sutarta šarvuočius aptarnauti vietoje, niekur jų negabenant.

Anot ministro, iš naujų 120 šarvuočių apie ketvirtadalis bus pėstininkų kovos mašina, kiti įsigyjami kitoms funkcijoms atlikti.

„Nepamirškime, kad funkcionuotų toks dalinys, reikia ir inžinerinės paramos“, – teigė A. Anušauskas.

Pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ yra brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje.