Socializacijos centrų ir specialiojo ugdymo mokyklų pertvarkai sudaryta darbo grupė, ketvirtadienį surengusi pirmąjį posėdį, sutaria, kad šios įstaigos turi būti mažinamos, teigia darbo grupės pirmininkė.

„Visi priėjome prie bendros nuomonės, kad centrai turėtų būti mažesni“, - žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.

Jos teigimu, susitikime pabrėžta pedagogų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos svarba, „buvo daug kalbama apie kompleksinę pagalbą vaikams: ugdymą, sveikatos priežiūrą ir reabilitaciją, teisinę kontrolę ir didelį darbą su vaiku, su šeima, ruošiant vaiką atvykti pas globėjus“.

Pasak N.Istominos, susitikime išsakyta mintis didinti specialiojo ugdymo įstaigų paslaugų spektrą ir „kad apgyvendinimas įstaigose turėtų būti kaip kraštutinė priemonių, ne po 300, kaip yra dabar, o iki 25 vaikų“.

Viceministrės teigimu, socializacijos centruose siūloma individualizuoti darbą su vaikais. Svarstoma, kad specialaus ugdymo centrai veiktų arčiau vaikų gyvenamosios vietos. Jie taip pat turėtų teikti labiau specialių poreikių vaikams adaptuotas ugdymo paslaugas.

Darbo grupės posėdyje dalyvavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, kad tiek socializacijos centrai, tiek specialaus ugdymo įstaigos „vargu ar atlieka savo funkcijas tokias, kokias turėtų“.

„Šiandien didžiausia problema yra ta, kad vaikai išvažiuoja per visą Lietuvą labai toli nuo savo gyvenamosios vietos, ypatingai kalbant apie specialiųjų poreikių vaikus. (...) Kitas dalykas, kad institucijos yra be galo didelės ir vaikai negauna tokios pagalbos, kokią turėtų gauti“, - sakė E.Žiobienė

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į socializacijos centrus ir specialaus ugdymo įstaigas patenka daug vaikų iš globos namų.

„Kyla klausimas, kokias paslaugas vaikai gauna globos namuose, arba kitaip sakant, ko jie negauna globos namuose, kad juos reikia siųsti į tokias institucijas“, - teigė E.Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, ydinga praktika, kai vaikai į socializacijos centrus patenka už labai skirtingus nusižengimus.

„Šiandien (socializacijos centruose) mes turime vaikų dėl valkatavimo, švietimo problemų, kurie yra kartu patalpinti su vaikais, esančiais tose institucijose dėl baudžiamųjų nusikaltimų, pavyzdžiui, nužudymų. Manau, kad tokie vaikai neturėtų būti kartu“, - kalbėjo ji.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas Valdas Rimkus teigė, kad darbo grupė turėtų spręsti „apie gerokai sustiprintą ir kokybišką pagalbą vaikams savivaldybėse, kol vaikai į socializacijos centrus dar nepatenka“.

„Dalį tų paslaugų, kurias gauna socializacijos centruose, vaikai gali sėkmingai gauti ir savivaldybėje“, - sakė jis.

„Bet kokioj krizinėj situacijoj, ar tai būtų ištuoka šeimoje, ar netektis, ar tai būtų patyčios patiriamos, vaikas turėtų gauti pagalbą. Galbūt netgi kažkokią būtinybę reikėtų įteisinti, kad vaikai galėtų susilaukti pirminės psichologų konsultacijos, kad iš karto būtų galima matyti, ar tam vaikui reikalinga didesnė pagalba, ar galbūt šeima susitvarkys pati“, - kalbėjo V.Rimkus.

Kitas darbo grupės posėdis vyks kovo pradžioje. Darbo grupę sudaro švietimo ir mokslo, vidaus reikalų, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos viceministrai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Teisingumo ministerijos atstovai.

Diskusijos apie socializacijos centruose ir specialiojo ugdymo įstaigose reikalingas permainas pastaruoju metu suaktyvėjo, paaiškėjus, kad vienos Švėkšnos specialiojo ugdymo centro auklėtinės kitas pardavinėjo prostitucijai, o šio centro darbuotojai galėjo netinkamai drausminti vaikus.

Lietuvoje veikia 6 vaikų socializacijos centrai, kuriuose teismo sprendimu ugdomi nusikaltimus ir administracinius teisės pažeidimus padarę vaikai – jie centruose praleidžia iki vienerių metų. Šiuo metu socializacijos centruose yra 163 vaikai, iš jų 127 nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai. Centruose dirba 170 pedagoginių darbuotojų.

48 specialiojo ugdymo centruose ir specialiose mokyklose ugdomi specialiųjų poreikių vaikai, turintys įgimtų ar įgytų sutrikimų. Šiose švietimo įstaigose ugdoma 3,6 tūkst. vaikų.