Portalo teigimu, Vilniaus regiono apylinkės teismas patvirtino taikos sutartį, pagal kurią taip pat bus sumokėtos ir nukentėjusiųjų bylinėjimosi išlaidos.

Nukentėjusieji teismuose siekė įrodyti, kad socializacijos centre jie nebuvo tinkamai apsaugoti nuo smurto.

Portalo duomenimis, du tuo metu nepilnamečiai paaugliai 2013 metų liepą centre buvo verčiami lytiškai santykiauti, o tai vertęs daryti vyresnis paauglys, šiuo metu pilnametis Modestas Belanovas, filmavo ir ketino vaizdo įrašą paviešinti internete.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) pernai paskelbė galutinę ir neskundžiamą nutartį, pagal kurią atsakomybę už nusikaltimą turėjo prisiimti ne tik smurtavęs paauglys, bet ir atsakinga institucija.

Žemesnės instancijos teismai anksčiau buvo nusprendę, kad įstaiga, kurioje tuo metu gyveno nukentėjusieji, nėra atsakinga už jų saugumą.

LAT bylą perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau, portalo duomenimis, taikos sutartį pasiūlė pati Švietimo ministerija.

Portalas teigia, kad smurtavęs paauglys vėliau taip pat buvo nuteistas – jam skirta trejų metų ir penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Lapkričio 13 d. apie 18 val. 30 min. Vilniuje, socializacijos centro bendrabutyje, septynios nepilnametės merginos, iš anksto susitarusios užsibarikadavo kambaryje (baldais užrėmė duris), kur garsiai šūkavo, mėtė ir laužė daiktus, baldus, inventorių, piktybiškai vadino darbuotojus necenzūriniais žodžiais, degino rūbus.

Penkios septyniolikmetės ir viena šešiolikmetė uždarytos į areštinę, o viena 16 metų mergina po apklausos paleista.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Rugpjūčio 14 d. apie 19.25 val. Vilniuje, A. Jaroševičiaus g., nepilnametės, išdaužiusios vestibiulio durų stiklą, pabėgo iš Vilniaus vaikų socializacijos centro ir iki šiol negrįžo.

G. Laurinavičiūtė yra vidutinio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių ilgų plaukų. Nepilnametė vilkėjo mėlyną džemperį, mūvėjo mėlynus tamprius džinsus.

J. Juškevič yra vidutinio ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių trumpų plaukų, rudų akių. Nepilnametė vilkėjo vyšninės spalvos megztinį, mūvėjo tamsiai pilkus džinsus.

Asmenis, ką nors žinančius apie šių nepilnamečių buvimo vietą ar jas mačiusius, prašome informuoti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyriausiąją tyrėją Liną Guobienę tel. (8 5) 271 6736 arba paskambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.

Telšių gyventojams griežtai atsisakius įsileisti vaikų socializacijos centrą, nusikalsti linkusių vaikų perauklėjimo įstaigą panoro turėti Kelmės rajono Gailių gyvenvietės bendruomenė.

Kaip rašo dienraštis „Lietuvos žinios“, Lietuvoje šiuo metu intensyviai ieškoma, kur galėtų įsikurti pertvarkyti planuojami vaikų socializacijos centrai. Švietimo ir mokslo viceministrės Natalijos Istominos teigimu, vietoj dabartinių šešių tokių įstaigų po poros metų turėtų likti keturios. Vieną jų ketinama įkurti Kelmės rajone, Gailiuose, kitoms vietos vis dar žvalgomasi.

Ėmusis pertvarkos, Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) iniciatyva visoms savivaldybėms išsiuntinėti paklausimai, ar šios norėtų, kad jų teritorijoje atsirastų socializacijos centrai ir kur jie galėtų įsikurti. Gavus Telšių rajono vadovybės sutikimą, svarstyta jį įkurdinti šioje vietovėje, tačiau vietos gyventojai susitikimuose itin kategoriškai pasisakė prieš socializacijos centro kūrimą.

„Buvo malonu išgirsti, kad, priešingai nei telšiškiai, tokios įstaigos pageidauja Kelmės rajono Gailių gyvenvietės žmonės“, - kalbėjo N. Istomina. Apžiūrėjusi uždarytos Gailių mokyklos pastatą, kuriame siūloma steigti socializacijos centrą, ŠMM komisija šią vietą įvertino palankiai.

Socializacijos centrų ir specialiojo ugdymo mokyklų pertvarkai sudaryta darbo grupė, ketvirtadienį surengusi pirmąjį posėdį, sutaria, kad šios įstaigos turi būti mažinamos, teigia darbo grupės pirmininkė.

„Visi priėjome prie bendros nuomonės, kad centrai turėtų būti mažesni“, - žurnalistams po posėdžio sakė švietimo ir mokslo viceministrė Natalja Istomina.

Jos teigimu, susitikime pabrėžta pedagogų ir kitų darbuotojų kvalifikacijos svarba, „buvo daug kalbama apie kompleksinę pagalbą vaikams: ugdymą, sveikatos priežiūrą ir reabilitaciją, teisinę kontrolę ir didelį darbą su vaiku, su šeima, ruošiant vaiką atvykti pas globėjus“.

Pasak N.Istominos, susitikime išsakyta mintis didinti specialiojo ugdymo įstaigų paslaugų spektrą ir „kad apgyvendinimas įstaigose turėtų būti kaip kraštutinė priemonių, ne po 300, kaip yra dabar, o iki 25 vaikų“.

Viceministrės teigimu, socializacijos centruose siūloma individualizuoti darbą su vaikais. Svarstoma, kad specialaus ugdymo centrai veiktų arčiau vaikų gyvenamosios vietos. Jie taip pat turėtų teikti labiau specialių poreikių vaikams adaptuotas ugdymo paslaugas.

Darbo grupės posėdyje dalyvavusi vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sakė, kad tiek socializacijos centrai, tiek specialaus ugdymo įstaigos „vargu ar atlieka savo funkcijas tokias, kokias turėtų“.

„Šiandien didžiausia problema yra ta, kad vaikai išvažiuoja per visą Lietuvą labai toli nuo savo gyvenamosios vietos, ypatingai kalbant apie specialiųjų poreikių vaikus. (...) Kitas dalykas, kad institucijos yra be galo didelės ir vaikai negauna tokios pagalbos, kokią turėtų gauti“, - sakė E.Žiobienė

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad į socializacijos centrus ir specialaus ugdymo įstaigas patenka daug vaikų iš globos namų.

„Kyla klausimas, kokias paslaugas vaikai gauna globos namuose, arba kitaip sakant, ko jie negauna globos namuose, kad juos reikia siųsti į tokias institucijas“, - teigė E.Žiobienė.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierės teigimu, ydinga praktika, kai vaikai į socializacijos centrus patenka už labai skirtingus nusižengimus.

„Šiandien (socializacijos centruose) mes turime vaikų dėl valkatavimo, švietimo problemų, kurie yra kartu patalpinti su vaikais, esančiais tose institucijose dėl baudžiamųjų nusikaltimų, pavyzdžiui, nužudymų. Manau, kad tokie vaikai neturėtų būti kartu“, - kalbėjo ji.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos universiteto Socialinio darbo katedros vedėjas Valdas Rimkus teigė, kad darbo grupė turėtų spręsti „apie gerokai sustiprintą ir kokybišką pagalbą vaikams savivaldybėse, kol vaikai į socializacijos centrus dar nepatenka“.

„Dalį tų paslaugų, kurias gauna socializacijos centruose, vaikai gali sėkmingai gauti ir savivaldybėje“, - sakė jis.

„Bet kokioj krizinėj situacijoj, ar tai būtų ištuoka šeimoje, ar netektis, ar tai būtų patyčios patiriamos, vaikas turėtų gauti pagalbą. Galbūt netgi kažkokią būtinybę reikėtų įteisinti, kad vaikai galėtų susilaukti pirminės psichologų konsultacijos, kad iš karto būtų galima matyti, ar tam vaikui reikalinga didesnė pagalba, ar galbūt šeima susitvarkys pati“, - kalbėjo V.Rimkus.

Kitas darbo grupės posėdis vyks kovo pradžioje. Darbo grupę sudaro švietimo ir mokslo, vidaus reikalų, teisingumo, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos viceministrai, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir Teisingumo ministerijos atstovai.

Diskusijos apie socializacijos centruose ir specialiojo ugdymo įstaigose reikalingas permainas pastaruoju metu suaktyvėjo, paaiškėjus, kad vienos Švėkšnos specialiojo ugdymo centro auklėtinės kitas pardavinėjo prostitucijai, o šio centro darbuotojai galėjo netinkamai drausminti vaikus.

Lietuvoje veikia 6 vaikų socializacijos centrai, kuriuose teismo sprendimu ugdomi nusikaltimus ir administracinius teisės pažeidimus padarę vaikai – jie centruose praleidžia iki vienerių metų. Šiuo metu socializacijos centruose yra 163 vaikai, iš jų 127 nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai. Centruose dirba 170 pedagoginių darbuotojų.

48 specialiojo ugdymo centruose ir specialiose mokyklose ugdomi specialiųjų poreikių vaikai, turintys įgimtų ar įgytų sutrikimų. Šiose švietimo įstaigose ugdoma 3,6 tūkst. vaikų.

Trijų ministerijų vadovai tarsis, kaip spręsti problemas dėl socializacijos centrų ir specialiojo ugdymo mokyklų. Pasitarime dalyvaus švietimo ir mokslo, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos ir darbo ministrai  bei Vaikų teisių apsaugos kontrolierė. Pastaruoju metu visuomenėje pasigirsta kaltinimų, kad valstybė nesirūpina specialiųjų poreikių turinčiais vaikais ir paaugliais.

Pasitarimą sušaukęs Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis sako, kad pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios didžiausios problemos kyla įstaigose, kuriose vaikams teikiama ypatinga pagalba. Ketinama sudaryti darbo grupę, į kurią būtų įtraukta ir Teisingumo ministerija – kadangi dalis vaikų į socializacijos centrus patenka teismo sprendimu. D. Pavalkis teigia, jog dėl specialiųjų poreikių turinčių vaikų gerovės turi būti atsakingos kelios ministerijos iškart, tačiau jos kol kas nebendradarbiauja.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė teigia, kad tik kompleksiškai dirbant kelioms ministerijos, įmanoma pasiekti teigiamų rezultatų ir pagerinti socializacijos centrų bei specialiojo ugdymo mokyklų padėtį. LRT Radijui ministrė pripažino, kad specialiųjų poreikių vaikams neužtikrinama tinkama pagalba.

„Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas, kuris būtent ir reglamentuoja socialinių centrų darbą, jis nėra tinkamas ir vaikas patekęs į tokias įstaigas negauna reikiamos pagalbos“, – kalbėjo ministrė.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė nuosprendį byloje dėl 15-mečio Vėliučionių vaikų socializacijos centro auklėtinio itin žiauraus nužudymo - kaltais pripažinti ir kalėti laisvės atėmimo bausmėmis nuteisti trys to paties socializacijos centro auklėtiniai. Jie darydami nusikaltimą taip pat buvo nepilnamečiai.

Vėliučionių socializacijos centras byloje yra civilinis atsakovas, jam už dviejų auklėtinių padarytą žalą plėšimo metu dviem asmenis teks atlyginti beveik tūkstančio litų žalą. Nužudyto 15-mečio M.V. artimieji su socializacijos centru sudarė sutartį dėl žalos atlyginimo, todėl byloje pareikštas ieškinys paliktas nenagrinėtu.

„Dėl netinkamo tėvų auklėjimo ir nusikalstamo elgesio nepilnamečiai buvo apgyvendinti socializacijos centre. Tačiau tai rezultato nedavė. Tik ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą“, - sakė nuosprendį paskelbęs teisėjas Vladislavas Lenčikas.

Pilnametystės jau sulaukęs Vytautas Meilūnas už nužudymą, plėšimą ir vagystę bei anksčiau įvykdytus nusikaltimus iš viso kalės devynerius metus ir šešis mėnesius. Pilnametystės nesulaukęs Dmitrijus M. už tokius pat nusikaltimus kalės septynerius metus. Jevgenijus Voronovičius už sunkius nusikaltimus sulaukė aštuonerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

Nuosprendis nėra galutinis - jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2012 metų liepos 1-osios vakarą 16-metis ir 17-metis jaunuoliai, būdami apsvaigę nuo alkoholio, Vilniaus rajone, Šatrininkų seniūnijoje, Vėliučionių kaime, iš baro pagrobė kelis butelius degtinės. Paskui kartu su dar vienu nepilnamečiu ir vienu mažamečiu itin žiauriai ir kankindami nužudė kitą paauglį.

Vėlyvą vakarą, minėti jaunuoliai, pabėgę iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro, įsivėlė į asmeninį konfliktą su nepilnamečiu, taip pat neteisėtai pasišalinusiu iš Vėliučionių vaikų socializacijos centro. Nuo alkoholio apsvaigę vaikinai mušė sutiktąjį, suduodami daugybę smūgių, taikydamiesi į galvą ir kaklą.

Kaip skelbė prokuratūra, vėliau sąmonę praradęs nukentėjusysis nutemptas į Vėliučionių smėlio karjerą, čia nepilnamečiai, pasikeisdami svaidė į jį akmenis, vėliau gyvą užkasė smėlio iškasoje ir užvertė kūną dideliais akmenų luitais, neleidžiančiais ištrūkti. Nuo patirtų sužalojimų nukentėjusysis mirė.

Teismas konstatavo, kad auka buvo ilgai mušama, patyrė dideles dvasines kančias, todėl nužudymas gali būti vertinamas kaip itin žiaurus.

Tą patį vakarą du egzekucijos rengėjai, veikdami kaip bendrininkai, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: po žmogžudystės jie užpuolė pro šalį einantį žmogų, sulaužė jam šonkaulius, kad pagrobtų žiebtuvėlį ir septynias cigaretes.

Atsitiktinai minėtus įvykius mačiusiems asmenims vienas užpuolikų grasino nužudymu.

Pareigūnai nustatė, kad nuo alkoholio apsvaigę jaunuoliai tą pačią naktį Vilniuje užpuolė dar vieną žmogų, iš kurio po grumtynių pagrobė mobilųjį telefoną ir piniginę, papurškę dujų balionėliu atėmė pro šalį važiavusios moters dviratį ir rankinuką, pasikėsino apiplėšti atsitiktinę praeivę, tačiau gavo atkirtį nuo kitų praeivių.

Trys minėtų jaunuolių, buvo pasitelkę asmenį, nesulaukusį baudžiamajame įstatyme numatyto amžiaus - 14 metų.

Dar vienas bendras - 17-metis kaltinamas, kad realizavo nusikalstamu būdu gautą - minėtų plėšimų metu pagrobtą turtą. Jis teismo proceso metu pasislėpė, jo byla išskirta į atskirą.