DĖL PRIEDANGŲ IR SLĖPTUVIŲ LIETUVOJE – BĖDOS: NEAIŠKU, KAIP JAS ĮRENGTI

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Lietuvoje išsikeltas tikslas pasirūpinti, kad lietuviai turėtų, kur slėptis krizės atveju. Bet įmonės sako vis dar negalinčios įrenginėti priedangų ar slėptuvių žmonėms, nes Aplinkos ministerija jau metus neparengia taisyklių, kaip priedangos turi atrodyti. Ministras siūlo vadovautis kitų šalių reglamentais. Statytojai už statybas atsakingam ministrui primena, kad Lietuvoje turėtų galioti Lietuvos įstatymai. Plačiau – LNK reportaže.

Vieni tai vadina amžiaus statybomis, kiti – amžiaus gėda. Nacionalinį stadioną Vilniuje bandoma pastatyti dar nuo sovietmečio. Žmonės čia rinktųsi ne vien dėl sporto ar koncertų. Kadangi pastatas – visuomeninės paskirties, tokiame privaloma įrengti ir priedangas žmonėms slėptis karo ar kitų ekstremalių situacijų atveju.

„Yra priedangų reikalavimas“, – sakė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Bet įstatymas beveik metus nevykdomas. Nauji pastatai statomi kaip iki rusų karių agresijos.

„Pas mus kol kas nėra. Projektai, kurie parengti, turi leidimus. O naujiems projektams neturime reikalavimų“, – teigė „Eikos“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis.

Aplinkos ministerija jau beveik metus neparengia reikalavimų priedangoms.

Kas yra šios problemos savininkas? Kol kas dar nėra apsispręsta.

„Pasilikome laiko diskusijai išsigryninti, koks standartas tinkamiausias Lietuvai“,– kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Ministras siūlo statyti priedangas Lietuvoje pagal kitų šalių reglamentus.

„Galima naudoti ir tarptautinius, ir užsienio šalių reglamentus. Yra maždaug numatyta, kiek ploto turėtų būti vienam gyventojui“, – sakė ministras.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Už statybas atsakingam ministrui primenama, kad statybos Lietuvoje turėtų vykti pagal Lietuvos įstatymus. Anot statytojų, kiekvienos šalies galimybės nėra vienodos.

„Yra kelių lygių apsauga: apsauga nuo skeveldrų, nuo atominių bombų. Reikia pasirinkti, kokio lygio mes norime“, – sakė R. Dargis.

Anot R. Dargio, su nedideliais pakeitimais daugumoje pastatų statomas požemines automobilių stovėjimo aikšteles būtų galima paversti saugiomis priedangomis nuo oro pavojų. Tačiau būtina reikalavimus įteisinti.

„Valstybei reikia turėti savininką. Kas yra šios problemos savininkas? Kol kas dar nėra apsispręsta“, – sakė R. Dargis.

Vidaus reikalų ministrė sako, kad priedangų klausimą prižiūri asmeniškai. Kad darbai vyktų, toliau bus laukiama proveržio iš Aplinkos ministerijos.

„Labai tikimės proveržio iš Aplinkos ministerijos. Labai svarbu, kad ir naujuose pastatuose atsirastų reikalavimai“, – teigė ministrė Agnė Bilotaitė.

Aplinkos ministras sako, kad taisyklių dar teks palaukti.

„Iki metų pabaigos ruošiamas naujas statybos techninis reglamentas, kuris aiškiai nurodys, kur, kokiame pastate priedangos reikėtų“, – kalbėjo aplinkos ministras.

Lietuvoje yra 2,5 tūkst. priedangų, jose tilptų tik 30 proc. gyventojų. Tikslai maždaug du kartus didesni.

„Numatytos labai aiškios kryptys, kiek turime turėti priedangų. Didžiųjų miestų priedangose turi tilpti 60 proc. gyventojų, rajono priedangose – 40 proc.“, – sakė A. Bilotaitė.

Daug mažiau nei priedangų yra bunkerius primenančių slėptuvių, kurios saugotų nuo tiesioginio raketų smūgio. Tokių slėptuvių yra vos tūkstantis, bet dauguma – sovietinių laikų. Trečdalis nebetinkamos naudoti. Seime diskutuota, kad tokios slėptuvės kainuotų milžiniškus pinigus.

„Valstybė turi apsispręsti, ar ji investuoja į slėptuves, ar ji investuoja į oro gynybą“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Ukrainos pavyzdys rodo,  kad dauguma gyventojų lieka saugūs pasislėpę priedangose.