„MŪSŲ SVEIKATOS SEKTORIUS SERGA“: ATSKLEIDĖ DIDŽIAUSIUS MEDIKŲ SOPULIUS

Sudarytas Lietuvos darbdavių konkurencingumo indeksas parodė, kaip jaučiasi sveikatos, farmacijos ir medicinos sektoriaus darbuotojai Lietuvoje. Šiuos rezultatus LNK žurnalistai aptarė su tyrimą atlikusios įmonės „Witmind“ direktore Živile Valeišiene.

– Kur situacija yra prasčiausia? Telšių apskrityje medikai jaučiasi prastai – ir darbo sąlygomis, ir emocine situacija, ir vadovavimu skundžiasi. Kuo dar ir kodėl?

– Mūsų atliktas nacionalinis visų darbuotojų tyrimas parodė, kad situacija sveikatos, farmacijos ir medicinos sektoriuje iš dešimties, kuriuos mes tiriame apskritai, nieko gero nežada. Serga mūsų sveikatos sektorius. Iš esmės paminėjote Telšių apskritį, bet mes žiūrime situaciją visoje Lietuvoje. Ir kaip bebūtų liūdna, mes kalbame apie tokias situacijas, kurias pastebime sveikatos sektoriuje – tai yra mobingo arba psichologinio smurto apraiškos. Mes nevertiname situacijų individualiai, bet net ir pastarosiomis dienomis girdėta situaciją iš Mažeikių ligoninės, kuri ir yra Telšių apskrityje, mus labai paskatino pasižiūrėt, ką mūsų turimi duomenys kalba apie visą situaciją, atsispiriant nuo šito pavyzdžio.

– Jūs atlikote apklausą, beveik 4 tūkst. darbuotojų dalyvavo. Tai kokie tie rezultatai, kur yra prasčiausia situacija? Kaip ir įvardinome – Telšiai?

– Situacija visam sektoriuj yra prasta, bet pati prasčiausia šiandien dienai būtų Telšių apskrityje. Labai arti to yra Alytus ir Marijampolė.

– Mes čia kalbam apie valstybines ir privačias įmones?

– Mes kalbam apie visą sektorių. Tačiau jeigu žiūrėtume ir privatų sektorių, ir valstybės valdomas organizacijas, situacija šiek tiek geresnė. Vadinasi, kada išimam tik privačiai valdomas įmones, matosi, kokia realiai situacija yra prasta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai ką prasčiausiai vertina darbuotojai?

– Jeigu kalbėti specifiškai, atsispiriant nuo mums garsiausiai girdimų pavyzdžių, mes matuojame per tokį pjūvį, kurį vadinam emocinėmis naudomis. Į jas įeina lyderystės kokybė, vadovavimas, pagarba darbuotojui, bendravimas ir bendradarbiavimas, grįžtamasis ryšys, kiek galima teikti savo nuomonę, kiek yra laisvės priimti sprendimus. Tai kaip aš jaučiuosi darbe. Tai viena didžiulė dedamoji ir jeigu žiūrėti pagal mūsų turimus duomenis, patį aukščiausią vertinimo rezultatą Lietuvoje turi informacijos, ryšio ir technologijų sritis – 67 balus iš 100. Kalbant apie Lietuvos vidurkį, jis būtų 62 balai. Sveikatos sektoriuje mes turime 60. Ir jeigu išimtume privačiai valdomas įmones, turėtume 57. Telšių apskrityje turime 51.

– Galbūt tai yra todėl, kad tai regionas, mažas miestelis, ar tai gali būti susiję?

– Mes irgi darėme tokią prielaidą. Atrodė, tai mažas miestelis, atitolęs. Tačiau pasižiūrėjom į visos Lietuvos duomenis ir matome, kad situacija galėtų būti prastesnė. Deja, mes turim kitus regionus. Aplink didžiuosius miestus situacija nėra ideali, bet ji tokia pat gera, kaip Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

Kalbame apie tokias situacijas, kurias pastebime sveikatos sektoriuje – tai yra mobingo arba psichologinio smurto apraiškos.

– Paminėjote emocinį nepasitenkinimą. Kaip per kitus pjūvius vertinant, atlyginimas ir panašiai?

– Funkcinės naudos, tokios kaip atlyginimas, visoje Lietuvoje yra vertinamos panašiai. Didžiausią skirtumą mes matom vertinant emocines naudas. Dar jeigu galėčiau papildomai paminėti, kita ypatingai svarbi dedamoji, kur matome labai prastą situaciją yra vadovavimo kokybė. Tai irgi vienas iš elementų, kurį mes savo tyrime matuojame. Jeigu atsispirti nuo Lietuvos vidurkio, Lietuvos nacionalinių dirbančiųjų vertinimo vidurkis yra 60, sveikatos apsaugos sektoriuje – 58, be privačių organizacijų – 57, Telšių apskrityje – 49. Tai absoliučiai žemiausias vertinamas rodiklis, jeigu įvertintume visuose sektoriuose ir specifiškai šitoj apskrity.

– Ar yra sektorių, kuriuose nuotaikos dar prastesnės nei medicinoje ir farmacijoje?

– Deja, labai nedaug kur yra prasčiau. Dažniausiai matome nekilnojamo turto, statybų ir kartais maitinimo sektoriuose.