PRIE SEIMO – STREIKUOJANČIŲ MOKYTOJŲ MITINGAS: „KUO MAŽIAU ŠVIETIMO, TUO DAUGIAU KARŲ“

Keli šimtai pedagogų trečiadienį mitingavo prie Seimo dėl nepakankamo darbo užmokesčio, juos atstovaujančiai profsąjungai ir Švietimo ministerijai toliau ginčijantis dėl algų pedagogams kėlimo.

Mitingas surengtas Andriaus Navicko vadovaujamai Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai (LŠDPS) trečiadienį atnaujinus spalio viduryje sustabdytą mokytojų streiką.

Prie Seimo buvusioje scenoje stovėjo tuščia dėžė, ją pedagogai užpildė algalapiais, kuriuos vėliau trečiadienį profsąjungos atstovai pristatė į parlamentą.

Mokytojai į mitingą atėjo su plakatais „Algos – ne pašalpos“, „Kuo mažiau švietimo, tuo daugiau karų“, „Iš didelio rašto išėjo iš krašto“.

„Čia yra paskutinė stotelė valstybėje, kuri spręs, koks bus biudžetas kitais metais“, – susirinkusiesiems sakė A. Navickas, turėdamas omenyje Seimą.

Biudžeto svarstymą lygino su žinių patikrinimu

Profsąjungos lyderis lygino Seimo narius su mokiniais, o ketvirtadienį vysiantį biudžeto svarstymą – su moksleivių žinių tarpiniu patikrinimu.

„Bet prieš žinių patikrinimą labai svarbu, kad mokytojai padėtų mokiniams gauti tinkamą informaciją, kad visi tinkamai suvoktų“, – sakė A. Navickas.

Jis vylėsi, kad Seimo nariai balsuos „ne taip, kaip kažkas liepa, bet taip, kaip mes juos bandėme informuoti“.

„Tikimės būti išgirsti“, – kalbėjo A. Navickas.

P. Peleckio / BNS nuotr.

Profsąjungos lyderiui antrino ir į mitingą susirinkę pedagogai.

„Kaip ir pirmą kartą sakėme, jeigu atėjome, tai jau iki galo norime, kad išgirstų“, – trečiadienį žurnalistams sakė lopšelio-darželio „Aušrelė“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Edita Mockienė.

Ji kalbėjo besitikinti, kad padėtis pagerės ir mokytojai bus išgirsti.

„Norisi, kad vertintų ir vaikai, ir visi, ir visuomenė. Čia turbūt ne tik alga, daug ten tų bėdų turime – ir aplinka, ir priemonės“, – teigė pedagogė.

Šilutės Vydūno gimnazijos fizikos mokytojas Jonas Jaunius sakė siekiantis didesnių algų mokytojams, kad „vaikai norėtų ateiti dirbti, kad būtų kam mane pakeisti.“

„Mano supratimu, jau truputėlį nebeaišku, kas čia ką Lietuvoje daro. Buvęs ministras (Algirdas – BNS) Monkevičius kažkada pripažino, kad etatinis darbo apmokėjimo modelis yra blogas, tobulintinas. Per ketverius metus jo niekas nepataisė, o dabar ministras sako, kad profsąjungos prašo kažko, ko greitai padaryti negalima“, – BNS sakė mokytojas.

„Jeigu ketverius metus nieko nedarai, tai ir yra negreitai. Ministerija turi pasiteisinimų, kad jie greitai padaryti negali, o naujas programas įvedė greitai ir be jokių vadovėlių, kitų priemonių, šiandien mokytojams liepė dirbti“, – pridūrė jis.

Per 2 tūkst. streikuojančių

Pasak Nacionalinės švietimo agentūros, 12 val. duomenimis, streike dalyvauja 2,4 tūkst. darbuotojų, iš jų 2211 – pedagoginiai darbuotojai. Jie streikuoja 154 įstaigose, kurios sudaro 7,3 proc. visų švietimo įstaigų.

Anot A. Navicko, šis streikas turėtų būti didesnis, nei ankstesnis ir neprognozavo, kada jis galėtų pasibaigti.

LŠDPS su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nesutaria dėl darbo užmokesčio pedagogams, darbo krūvio sandaros ir mokinių skaičiaus klasėse mažinimo, todėl rugsėjo pabaigoje surengė streiką, kurį spalio viduryje laikinai sustabdė.

Čia yra paskutinė stotelė valstybėje, kuri spręs, koks bus biudžetas kitais metais.

Vyriausybė kitų metų biudžete siūlo mokytojų darbo užmokesčio augimą numatyti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., ir panašia proporcija nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitų metų biudžete papildomai ketinama skirti per 387 mln. eurų.

Tuo metu LŠDPS su tokiu algų mokytojams kėlimu nesutinka ir siūlo kompromisinį pasiūlymą – darbo užmokestį pedagogams didinti du kartus po 15 procentų. ŠMSM kartoja, kad labiau didinti atlyginimų nėra finansinių galimybių.

Keturios kitos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos su ŠMSM praėjusį mėnesį pasirašė švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį.