Keli kilogramai narkotikų ar žinomų prekės ženklų batų padirbiniai – tokie radiniai kasdienybė muitinės pašto poste. Plačiau apie tai komentavo Muitinės pašto posto Vyr. inspektorius Valdas Bartaška.

– Rentgeno kontrolės aparatu tikriname siuntas. Kai nenorime atidaryti, galima tiesiog patikrinti, kas jose yra ir matyti vaizdą. Tai palengvina tikrinimą dėl to, kad galime neatplėšdami siuntos pasižiūrėti, kas yra siuntoje.   

– Kaip nusprendžiate, kurią siuntą tikrinti? Ar visas siuntas tikrinate, ar turite kažkokius kriterijus pagal ką atsirenkate? 

– Muitinė tikrai neturi tikslo viską patikrinti, sulaikyti prekių, užlaikyti pristatymą. Tikrinimas dalijamas į du etapus. Yra rizikos valdymo skyrius, kuris formuoja tikrinimo profilius. Pagal juos sutariami tikrinimo būdai ir atrenkamos siuntos, kurios bus tikrinamos. Gauname sąrašą siuntų, kurios paskirtos mums tikrinti.

Jeigu norime tikrinti intelektinės teisės nuosavybes, formuojasi rizikos profilis, parenkama šalis, kur didžiausia tikimybė, kad bus pažeistos intelektinės teisės. Dažniausiai tai – Kinija. Automatiškai profilis taip ir formuojamas, tarkime, siuntos iš Kinijos. Dažniausiai tai – batai. Automatiškai krenta į tikrinimą. Tuo momentu, kai yra deklaruojama siunta, ji nukrenta pas mus į tikrinimą. Tai – vienas iš tų būdų, ką mums parenka.  

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lygiai taip pat parenkamos narkotinės medžiagos. Reikia patikrinti vaistų kiekį, nes vaistų kiekio ribojimas, maisto papildai – deklaruojami. Tai – centrinis rizikos valdymas. 

Yra dar ir lokalus rizikos valdymas, kur tikrinimą pasirenkame patys. Sugalvojame kokią nors vieną šalį pasitikrinti, atsirenkame siuntas, pasitikriname pagal kažkokį kriterijų, kas tam momentui būna aktualus. Dar yra šeštas jausmas, kartais eini pro lentyną ir pagalvoji: „Kodėl man šios siuntos nepatikrinus?“ Kartais pasitikrini ir taip. 

Jeigu prekė padirbta, ji – sunaikinama. Jeigu originali, ji bus pristatyta siuntos gavėjui.

– Tai nepavyks taip lengvai atsisiųsti padirbinių ir jų nešioti, reikės išsiaiškinti, ar jie originalūs?

– Taip, padirbinių turime labai daug. Per praeitus metus turėjome beveik 1000 surašytų protokolų. 1000 siuntų, kurios yra sulaikytos būtent dėl intelektinės teisės nuosavybės pažeidimo. 

– O ką jūs dar randate? Kokių įdomių radinių? Ar randate narkotinių medžiagų? 

– Narkotinės medžiagos – viena iš didelių bėdų. Daug randama narkotinių medžiagų, paskutiniu metu populiaru siųstis kanapes, vadinamą „žolę“. Daugiausia keliauja iš JAV. Paskutiniu metu buvome suradę didelius kiekius, kur siuntose būna po kelis kilogramus „žolės“. Siunčiasi daug ką, pavyzdžiui, amfetaminą. Tai – tikrai didelė bėda, su kuria dažnai susiduriame.  

– Galima sakyti, kad narkotikai – didelė problema, dažnai net po porą kilogramų siunčiasi, ar ne? 

– Siunčiasi. Vėlgi, pavyzdžiui, kanapės. Kanapių ir kiekis, ir poveikis kitoks. Jeigu paimtume amfetaminus, miltelius, dar kažką, jų kiekiai – maži, bet stiprumas – didelis. Tad mažais pakeliais gali atsisiųsti, ko nori. Muitinės prioritetas – tikrinti iš trečiųjų šalių. Mes netikriname europinių siuntų. Jas dažniausiai kontroliuojame. 

Kas aktualu dėl narkotikų, narkotinės medžiagos dažnai atvyksta iš Europos taip pat, pavyzdžiui, Olandijos, Ispanijos. Man regis, paskutinį kartą netgi buvo iš Prancūzijos. Ką noriu pasakyti, atsirado tokie guminukai meškiukai, lygiai tokios pačios formos, kaip saldainiai. Guminukai – minkšti saldainiai su kanapėmis.