Seimui pradėjus svarstyti idėją dėl visuomenės atstovų teismuose, teisininkai teigia, kad iniciatyva siekiama teigiamų pokyčių, tačiau reikia įvertinti ir galimas grėsmes – tokias kaip pailgėjęs teismų procesas, neprognozuojami sprendimai, staigus bausmių sugriežtėjimas, žmonių nenoras būti teismų tarėjais.

Seime pirmadienį tarėjų tema vykusioje diskusijoje kalbėję Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus, Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, kiti prelegentai pabrėžė, kad tarėjų instituto įteisinimas reikštų didžiulius pokyčius teisės sistemoje, kartu jie kėlė klausimus, ar pavyktų užtikrinti tinkamą tokio instituto veikimą, nepadarant žalos teisingumo įgyvendinimui.

LAT vadovas: vidurinio išsilavinimo nepakanka, reikia ir teisės žinių

„Koks modelis bebūtų pasirinktas, svarbiausia, kad tarėjai būtų parinkti skaidriai, kad procesas nebūtų politizuotas ir kad netinkamai parinkti tarėjai nesukompromituotų ne tik pačios idėjos, bet ir nesukeltų pavojaus teisingumo vykdymui“, – savo pranešime sakė LAT vadovas R.Norkus.

Jis atkreipė dėmesį, kad dabartinėje koncepcijoje nurodytas ne žemesnio kaip vidurinio išsilavinimo cenzas jam neatrodo pakankamas – tarėjai turėtų būti bent kiek susipažinę su teisminiu procesu, teisine sąranga.

„Siūlomas vienintelis išsilavinimo cenzas ne žemesnis nei vidurinis sukelia tam tikrų problemų. Didelė dalis visuomenės nesuvokia teisinės sistemos sąrangos, todėl labai svarbus tarėjų teisinio švietimo klausimas. Parinkti asmenys turi praeiti kažkokį modelį, kad bent jau būtų galima su jais diskutuoti viena kalba, kad jie žinotų, kas yra įstatymas ir kuo jis skiriasi nuo Vyriausybės nutarimo, kad jie žinotų, kas yra ieškovas ir kuo jis skiriasi nuo atsakovo, kad suvoktų pagrindines proceso taisykles“, – kalbėjo R.Norkus.

Pasak jo, parenkant tarėjus reikia pakankamų saugiklių, kad į šias pareigas būtų skiriami tinkami žmonės.

„Reikia suvokti, kad dėl tarėjų įtraukimo į teisingumo vykdymą procesai užtruktų gerokai ilgiau. Šiandien Lietuva pirmauja pagal bylų nagrinėjimo spartą, todėl šito pagreičio nesinorėtų prarasti“, – sakė LAT vadovas.

Advokatų atstovas: norėtųsi, kad pakaktų savanorių

Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas I.Vėgėlė pabrėžė, kad prieš įteisinant visuomenės atstovus teismuose reikia įsitikinti, ar išties visuomenei jų reikia, ar ji pati pasiryžusi aukoti savo laiką dalyvauti teisingumo vykdymo proceso.

„Ar iš tiesų visuomenė yra pasiruošusi ir įsitikinusi, kad ji skirs dalį savo laiko padėti teisingumui. Kaip matyti koncepcijoje, siūloma remtis savanoriais, o jei savanorių neužtenka, asmenys kviečiami nesavanoriškai. Norėtųsi, kad būtų kuo daugiau savanorių, nes asmuo, kuris pakviestas į teismą ne savanoriu ir turi priešišką nusistatymą, ko gero, jis turi priešišką nusistatymą ir teisingumui“, – kalbėjo I.Vėgėlė.

„Aš tikrai nenorėčiau, kad kiekvienas asmuo, pabrėžiu kiekvienas, ir nenoriu įvardyti, apie ką kalbu konkrečiai, kad jis spręstų kad ir mano bylą. Aš norėčiau, kad tai būtų atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo, kad jis būtų etiškas ir kad jis būtų Lietuvos pilietis“, – tęsė advokatų atstovas.

Pasak jo, tarėjų įteisinimas reikštų grandiozines permainas teisingumo sistemoje, o siūlymas remiasi prielaida, kad visuomenė yra subrendusi tokiems pokyčiams, „tapusi europietiška, ir pati gali spręsti bylas“.

„Esminis idėjos tikslas – pasitikėjimo teismais didinimas, tačiau šalia jo nuskambėjo labai svarbus elementas – pačių teisėjų, politikų ir mūsų visų pasitikėjimas mūsų pačių bendruomenėmis, mūsų pačių visuomene, kurios atstovai turėtų spęsti bylas. Mes turėtume ypač pasitikėti tais atstovais, kad leistume jiems spręsti mūsų problemas“, – kalbėjo I.Vėgėlė.

Anot jo, kad kokios bebūtų investicijos, įteisinus tarėjus teismo procesas bus lėtesnis.

Visuomenės atstovai teismuose – daugelyje Europos valstybių

Teisingumo ministras Juozas Bernatonis pažymi, kad visuomenės atstovavimas teismuose yra viena ar kita forma įteisintas daugelyje Europos valstybių, ir Lietuvai metas pasukti jų keliu.

„Mes kalbame ne tik apie privalumus, bet mokslininkų tyrimai atlikti rodo ir tam tikras grėsmes, ir tam tikras problemas įgyvendinant šį institutą. Aš turiu pabrėžti tai, kad Vakarų demokratinėje Europoje visur tokios institucijos, įgyvendinančios visuomenės dalyvavimą užtikrinant teisingumą, egzistuoja. Mes galime diskutuoti, kokį modelį pasirinkti: prisiekusiųjų teismus, taikos teisėją ar tarėjus. Mūsų manymu, mums labiausiai tinka tarėjų patirtis, bet nieko nedaryti reikštų situaciją palikti tokią, kokia yra, o aš manau, tai netenkina visuomenės“, – BNS sakė diskusijoje dalyvavęs J.Bernatonis.

Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų  institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje ir kitose šalyse.

Diskusijoje pristatytoje Lietuvos teisės instituto autorių monografijoje tarp argumentų „už“ tarėjus teismuose nurodomas visuomenės švietimas, požiūrių įvairovės užtikrinimas, „gyvosios“ ir formaliosios teisės suartinimas, daugiau demokratijos ir apsaugos nuo teismo piktnaudžiavimo, didesnis priimamų sprendimų legitimumas.

Tarp argumentų „prieš“ nurodoma, kad Lietuvoje nėra tarėjų instituto tradicijos, išsakomas nuogąstavimas, kad toks institutas gali tapti svetimkūniu, beprasmišku balastu teismo procesui, taip pat minimos išaugusios sąnaudos, rėmimasis subjektyviu teisingumo jausmu, o ne teise, keliama prielaida, kad tarėjų dalyvavimas paskatins baudžiamosios politikos griežtėjimą.

Tarėjų institutas – jau Seime

Seimas praėjusią savaitę ėmėsi svarstyti Teisingumo minsiterijos inicijuotą tarėjų instituto koncepciją. Jai po pateikimo pritarta vienbalsiai, projektą toliau nagrinės Seimo komitetai. Pagrindiniu tikslu diegiant teismų tarėjų institutą įvardijamas visuomenės pasitikėjimo teismais ir teismų atvirumo didinimas. Teisingumo ministro J.Bernatonio teigimu, tarėjai teismuose turėtų atsirasti ne anksčiau kaip 2019 metais.

Siūloma, kad tarėjais galėtų būti Lietuvos piliečiai, ne jaunesni nei 25 ir ne vyresni nei 65 metų, įgiję vidurinį išsilavinimą, mokantys lietuvių kalbą, neinantys jokių pareigų teisėsaugos institucijose. Per vienus metus tas pats asmuo galėtų būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmosios instancijos teismuose ir kartu su teisėjais priimtų šiose bylose teismo sprendimus.

Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti ar sprendimui priimti sugaištą laiką. Tarėjai būtų skiriami bylose dėl labai sunkių nusikaltimų, korupcinio pobūdžio nusikaltimų, teisėsaugos institucijų neteisėtų veiksmų, bylose dėl viešojo intereso gynimo ir t.t.

Lietuvoje teismų tarėjų institucija panaikinta 1995 metais. Teisininkai ir politikai neturi vienos nuomonės, ar ją vertėtų atkurti. Tokios iniciatyvos šalininkai teigia, kad siūlomas reglamentavimas padidintų teismų veiklos skaidrumą. Savo ruožtu kritikai sako, kad tarėjų  institutas nėra Lietuvos teisinės tradicijos dalis – jis įvestas sovietmečiu, todėl laikytinas svetimkūniu. Be to, nuogąstaujama, kad įvedus teismų tarėjų institutą, teismų procesai dar labiau pailgėtų.