KARALIENĖS MISIJA

Ekvadoras turi savo Leniną (prieš dvi dienas ten prezidento rinkimus laimėjo šitaip gimdytojų pakrikštytas socialistas, toks L.Moreno).

Karaliaus Mindaugo profesinis mokymo centras turi savo Pitrėnienę (baigusi kadenciją ten vadovauti ėmė buvusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė P.).

Atlikėjas Robbie Williamsas Lietuvoje turi savo prezidentūrą (čia – be komentarų).

Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją Seime skaldo konservatoriai, o premjeras Saulius Skvernelis pasiduoda jų įtakai (bent jau taip mano parlamentaras Povilas Urbšys).

Vasario 16-osios akto originalas vis dar saugiai guli Berlyno archyvuose (profesorius A.Bumblauskas netiki, kad šį dokumentą parveš namo).

Demoralizuota Lietuvos piliečių armija toliau gyvena savo ritmu (žudydama, plėšdama ir kitaip šiurpiai besilinksmindama), o neapsikentusieji mokesčių dydžio bei algų menkumo kraunasi lagaminus ir lekia lauk iš šalies.

Pesimistams dėl to liūdna, bet optimistai džiūgauja, kad pas mus nesproginėja metropolitenas, kaip pastaruoju metu Sankt Peterburge (bepigu, kai tokio dalyko pas mus net Kaune nėra, ką jau kalbėti apie Klaipėdą ar Vilnių), dar nuotaiką pakelia, jog kaimynai nevykdo branduolinių bandymų, kaip Korėjos pusiasalyje), nors, įvertinus Astravo AE perspektyvas, dar nežinia, kaip čia bus netolimoje ateityje.

Vis dėlto regima ramybė mūsų mylimoje tėvynėje šiandien labai trapi. Štai Prezidento kanceliarija kreipėsi į antstolius, prašydama iš Turniškių priverstinai iškeldinti prezidento Algirdo Brazausko našlę Kristiną Brazauskienę.

Ir visa tai turi atlikti antstolė Inga Karalienė. Nelengva misija. Laukia dar viena Garliavos šturmui prilygstanti ofenzyva, dar vienas lietuviškosios dokumentikos pavasaris, nes, kaip prezidentienė ne kartą leido suprasti, ją iškeldinti lengva nebus. Net I.Karalienei.