Vaikai neretai tampa nukentėjusiais, liudytojais ar pažeidėjais ir yra įtraukiami į bylų nagrinėjimo procesą. Atėjus vasaros atostogoms, vis daugiau mažamečių laiką leidžia lauke. Ar kieme iškrėsta išdaiga gali sukelti teisinių pasekmių? Kas už jas atsakys? Tėvai ar patys prasižengėliai? Pokalbis apie tai su Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėju Audriumi Meilučiu.

– Kokio amžiaus vaikai jau gali sulaukti civilinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės?

– Bendroji taisyklė yra ta, kad asmuo tampa pilnametis, kai jam sukanka aštuoniolika metų. Tačiau amžius, nuo kurio asmenys atsako civiline, administracine ar baudžiamąja tvarka, skiriasi, ir tai nesiejama vien tik su aštuoniolikos metų riba. Pavyzdžiui, civilinė atsakomybė nepilnamečiams nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už padarytą žalą gali būti taikoma bendrais pagrindais. Tik tais atvejais, kai toks asmuo neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar globėjai. Žinoma, jei teisme neįrodo, kad žala atsirado ne dėl vaiko kaltės.

Administracinė atsakomybė gali grėsti asmeniui, kuriam pažeidimo padarymo dieną suėjo ar jau buvo suėję šešiolika metų. Amžius, nuo kurio asmuo atsako už nusikalstamą veiklą, taip pat yra šešiolika metų, išskyrus konkrečias veikas, už kurių padarymą asmuo jau gali savarankiškai atsakyti nuo keturiolikos metų.

– Už kokius padarytus prasižengimus ar nusikaltimus vaikai negali atsakyti? Kokie pavyzdžiai jums pirmiausia ateina į galvą?

– Jei kalbame išimtinai apie baudžiamąją atsakomybę, labai aktualus ir yra mano minėtas amžiaus kriterijus. Tai yra ta keturiolikos ar šešiolikos metų riba, nuo kurios tokia baudžiamoji atsakomybė tik ir galima. Jei asmuo veikos padarymo dieną nebuvo sulaukęs tokio įstatyme numatyto amžiaus, laikoma, kad jis negalėjo savarankiškai atsakyti už savo veiksmus ir jų teisingai suprasti. Jei tokiam asmeniui būtų taikoma kriminalinio pobūdžio atsakomybė, iš esmės teigiamos įtakos neturėtų ir bausmė savo tikslų nepasiektų, priešingai – gal net pakenktų darniam asmenybės vystymuisi, socializacijai, o tai ateityje galėtų jį pastūmėti tam pačiam įstatymus pažeidžiančiam elgesiui ir tik sukurti daugiau problemų, susijusių su tokio pobūdžio valdymo rizikomis.

Dar viena grupė veikų, dėl kurių nepilnamečiams asmenims baudžiamoji atsakomybė iš principo negalėtų kilti, – tai veikos, kurių subjektas dėl tam tikrų priežasčių gali būti tik pilnametis. Pavyzdžiui, visi baudžiamieji nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai, mobilizacijai, kai kurie nusikaltimai, susiję su transporto eismu ir jo organizavimu, kai kurie nusikaltimai valstybės tarnybai, viešiesiems interesams.

Taip pat nebūtų teisinga baudžiamąją atsakomybę taikyti nepilnamečiui, nors ir sulaukusiam atitinkamo amžiaus iki pilnametystės, tuo atveju, jeigu jis buvo kito asmens įtrauktas daryti tą nusikalstamą veiką.

– Kokia maksimali bausmė galima nepilnamečiui?

– Kalbant apie bausmes nepilnamečiams, jos iš esmės gali būti tokios pačios rūšies, kaip ir pilnamečiams asmenims. Nepilnamečiui, kaip ir bet kuriam kitam asmeniui, gali būti skirtos tos pačios bausmės, t. y. viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas. Tačiau nepilnamečiam asmeniui negali būti skiriamas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, be to, nepilnamečiams skiriamos bausmės, be jokios abejonės, turi ir savų ypatumų, kadangi tiek pati atsakomybė, tiek ir bausmė turi atitikti šių asmenų amžių, socialinę brandą. Dėl šios priežasties įstatyme numatytos ir skiriamos švelnesnės ar trumpesnės  bausmės. Pavyzdžiui, nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 parų arešto, nors pilnamečiam asmeniui maksimali arešto trukmė gali būti iki 90 parų. Svarbu paminėti, kad ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės trukmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų, o jos minimumas tėra pusė minimalios bausmės. Be to, kita svarbi aplinkybė yra tai, kad nepilnamečiam asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės, t. y. įspėjimas, turtinės žalos atlyginimas ir kt. Bet kuriuo atveju šios priemonės skiriamos, norint padėti vaikui įveikti ydingą elgesį, išsiugdyti prasmingo individualaus ir visuomeninio gyvenimo sampratą.

– Kalbame tik apie vaikus, nepaminėjome tėvų. Ar tėvams kyla teisinė atsakomybė už jų vaikų padarytus prasižengimus, nusikaltimus?

– Taip, gali kilti ir dažniausiai kyla. Atsakomybės požiūriu ypač aktualūs keli atvejai. Pagal galiojančią bendrą taisyklę nepilnamečiai asmenys iki keturiolikos metų neturi deliktinio veiksnumo, todėl už jų padarytą žalą yra atsakingi tėvai arba globėjai, jei, kaip minėjau, yra įrodoma vaikų kaltė.

Galima ir ugdymo įstaigos atsakomybė. Kalbant apie galimą ugdymo įstaigos atsakomybę, įstatyme įtvirtinta taisyklė, kad už nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo. Vadinasi, jeigu nepilnametis yra prižiūrimas, tarkime, darželyje, mokykloje arba bet kurioje kitoje įstaigoje ir pridaro žalos, ją atlygina atsakingas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo.

Kitas atvejis – visiška arba dalinė nepilnamečio asmens atsakomybė. Jau minėjau atvejus, kai asmuo yra vyresnis nei keturiolikos, o absoliučia dauguma atvejų vyresnis negu šešiolikos metų, tačiau dar nesulaukęs aštuoniolikos. Galima jo paties tiek visiška, tiek ribota atsakomybė, esant tam tikroms sąlygoms. Žinoma, jeigu toks nepilnametis jokių pajamų neturi, tada atsakomybės, žalos atlyginimo klausimas gali tekti tėvams arba rūpintojams už netinkamą nepilnamečio elgesį. Dar šiame kontekste, manau, svarbu pažymėti, kad Administracinių nusižengimų kodekse yra numatyta ir atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba netinkamą panaudojimą, panaudojimą priešingai vaiko interesams, vaiko rūpintojo, tėvų, globėjų pareigų nevykdymą.