M. SKRITULSKAS: KRETINGOS RAJONO IR PALANGOS KURORTO GYVENTOJAI TURĖS CHEMINĘ BOMBĄ

Paradoksalus dalykas – dar nepastatyta Vandenilio-metanolio gamykla šalia Darbėnų jau suteikė naudos – praturtina mane specifinėmis žiniomis.

Pasirodo, kad poveikio aplinkai vertinimas daromas ne tik išsiaiškinti planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai, bet gali tapti gelbėjimosi ratu investuotojams.

Specialiųjų žemės naudojimo įstatymas jau dabar nustato dujų, taigi ir vandenilio gamybos įmonėms 500 metrų apsaugos zoną. Atsižvelgiant į tai, tokia gamykla negalėtų būti statoma šalia Darbėnų, nes artimiausi gyvenamieji namai, esantys vos už 45 metrų, patenka į šią zoną. Kita vertus, šio įstatymo 51 straipsnyje yra numatyta, kad sanitarinės apsaugos zonų dydis gali būti keičiamas ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose.

Spėju, kad šiuo metu rengiamas poveikio aplinkai vertinimas turi du tikslus. Pirmą – sumažinti sanitarinę apsaugos zoną nuo 500 metrų iki tokio dydžio, kad ji nesiektų artimiausių gyvenamųjų namų, kas leistų statyti gamyklą, kitą tikslą – už rengiamo Poveikio aplinkai vertimo rengėjų pečių pasislėpti Kretingos rajono vadovams taip išvengiant politinės atsakomybės, aiškinant, kad kompetentingi specialistai leidžia tokiai gamyklai čia būti.

Vis dėlto, mano manymu, užuot taip gudravus, kur kas svarbiau įsiklausyti į gyventojų nuomonę, gerai pasverti argumentus už ir prieš. Mero A. Kalniaus argumentas, kad ateis į rajoną investicija, yra gana abstraktus.

Kokia iš šios investicijos nauda bus rajonui?

Gamykla bus pilnai automatizuota, joje dirbs iki 40 darbuotojų, žada investuotojai. Nebūtinai tai bus įdarbinti kretingiškiai, ar net lietuviai, vadinasi, tik dalis gyventojų pajamų mokesčio bus mokama į Kretingos rajono biudžetą. Taigi, finansinė nauda rajonui tokios investicijos, lyginant su investicijos dydžiu, bus trupiniai: nežymi dalis GPM, žemės ir turto mokesčiai, ir tai, jei visi įrengimai nebus danų koncerno nuosavybė, išnuomota vos 1000 eurų įstatinį kapitalą turinčiai Lietuvoje registruotai bendrovei. O PVM, pelno mokestis, jei toks bus – mokami į valstybės biudžetą.

Apibendrinant galima pasakyti, kad iš šios investicijos, mokesčių prasme, Kretingos rajonas gaus tik nuograužas, bet atstums investicijas į turizmą, šio verslo kuriamas darbo vietas, mokamus mokesčius bei, kas svarbiausia, – Kretingos rajono ir Palangos kurorto gyventojai turės cheminę bombą, kas yra, iš principo, nepalyginama. Susidaro įspūdis, kad kažkas užkibo ant pigaus Ostapo Benderio jauko, arba verčiamas taip elgtis dėl kitų išskaičiavimų, kurie visuomenei, deja, nežinomi. Na, gal nebent žinomi Nekilnojamojo turto registro specialistams, kurie patikimai saugo naujai pasikeitusių sklypų savininkų paslaptis.

P.S. Pateikiu Norvegijos metanolio  gamyklos nuotrauką, ten avarijos vyko du kartus: 2018 ir 2020 metais. Ji iliustruoja, kad negalima elgtis lengvabūdiškai sprendžiant tokius klausimus