PENKI LITRAI MELO

Per dvi savaites valdantieji galutinai įtikino tautiečius, kad matematikos žinių reikia net ir, kaip sakoma, humanitarams iš prigimties. Su kelių dienų pertrauka paskelbta statistika piešia du skirtingus (ne)geriančios Lietuvos veidus.

Vienas, sukėlęs šoką ne tik mums, bet ir naujienų išalkusiai pasaulio žiniasklaidai, – alkoholį vietoj vandens geriančio Lietuvos gyventojo portretas. Kitame, paskelbtame jau Lietuvos statistikos departamento, – gerokai daugiau skaisčių spalvų. Pasirodo, išgeriame ne tik ne daugiausia pasaulyje, bet ir vis mažiau.

Negana to, mažiau užfiksuojama alkoholinių psichozių. O išaugę ligotumo alkoholine priklausomybe skaičiai leidžia spėti padidėjusią pastarąją problemą turinčių asmenų savimonę ar bent jau padažnėjusius apsilankymus pas medikus.

Geriame mažiau, nei manyta, tačiau vis tiek daug. Šia prasme teisūs ir premjeras, ir sveikatos apsaugos ministras, su donkichotišku užsispyrimu pasiryžę išvėdinti Lietuvą nuo alkoholio tvaiko. Negalima nesutikti su abiem politikais: penki litrai šen ar ten, bet Lietuva tikrai yra probleminis kraštas.

Šių žmonių prioritetus pakeistų ne spyna ant kaimo parduotuvės durų ar vietoj alkoholio reklamuojamos morkos, bet depresyvią aplinką keičianti alternatyva: darbas ir patrauklus laisvalaikis.

Tačiau vargu ar kitokia ji taptų net ir supančiota prohibicijos. Ir ne vien dėl apokaliptinių vaizdų, kuriuos kriminalistai ir ekonomistai mėgsta iliustruoti pasakojimais apie Al Caponę. Lietuvos blaivinimo kelio kryptis nusakyta toje pačioje statistikoje: pavojingiausią lygį alkoholio suvartojimas pasiekia tarp kaime gyvenančių vyrų. Toje pačioje visuomenės grupėje, kuri išsiskiria ir savižudybių statistikoje. Alkoholį ir savižudybę sieja ne tik tarpusavio ryšys (kai neįveikusieji alkoholinės depresijos pakelia prieš save ranką) – abu reiškiniai didžiąja dalimi kyla dėl tų pačių priežasčių, kurių šaknys – socialinė atskirtis.

Šių žmonių prioritetus pakeistų ne spyna ant kaimo parduotuvės durų ar vietoj alkoholio reklamuojamos morkos, bet depresyvią aplinką keičianti alternatyva: darbas ir patrauklus laisvalaikis. Abu vaistai – ne tik gerokai brangesni nei pigi draudimų politika ir žongliravimas statistika, bet ir efektyvesni.