ES SKLEIDŽIA SKĖTĮ VIRŠ UKRAINOS IR MOLDOVOS

„Aiškus vilties ženklas jų žmonėms ir mūsų žemynui“, – šiais žodžiais palydėdamas žinią, kad ES pradeda derybas dėl narystės su naujomis kandidatėmis, Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles’is Michelis pateikė tikslų ES įvertinimą. Kalbos, kad blokas pavirtęs biurokratų mašina, pasirodė esančios bevertės.

Drąsa ir nuoseklumas

Briuselyje susirinkę ES šalių lyderiai nutarė pradėti stojimo derybas su Ukraina ir Moldova, kurioms kandidačių statusas buvo suteiktas pernai birželį. Sakartvelui šis statusas suteiktas tik dabar. ES taip pat sutarė, kad stojimo derybas su Bosnija ir Hercegovina pradės, kai bus „pasiektas reikiamas atitikties narystės kriterijams lygis“.

Panašaus lygio sprendimo blokas seniai nebuvo priėmęs, o turint omenyje šių dienų aplinkybes – Rusijos sukeltą karą Europoje ir bandymą okupuoti didžiausią Europos valstybę – jį apskritai galima vadinti unikaliu.

Ankstesnis kartas, kai 1993 m. Kopenhagoje blokas įveikė savo nuogąstavimus ir atsivėrė Rytų Europos valstybėms, taip pat vadintas istoriniu. Tuo pat metu buvo patvirtinti ir pretendentėms keliami reikalavimai, vėliau pavadinti Kopenhagos kriterijais (stabilios demokratiją garantuojančios politinės institucijos, teisės viršenybė, veikianti rinkos ekonomika, sugebėjimas perimti ES esančius reikalavimus ir kt.).

2004 m. gegužę, kai naujomis ES narėmis tapo dešimt Rytų Europos šalių, įvyko didžiausia bloko plėtra. Vis dėlto šiųmetis gruodžio 14-osios sprendimas turi ne vien simbolinę prasmę.

Kalbant apie NATO narystę, dažnai Aljanso plėtra lyginama su skėčiu, kuris it priešlėktuvinės ar priešraketinės gynybos sistemos apgaubia naują partnerį. Šiuo atveju ES ryžosi išskleisti politinės gynybos skėtį – pasitelkti galingiausią iš savo turimų priemonių, taip Maskvai parodydama aiškų ženklą, kad Ukrainą laiko savo vertybinio bloko dalimi. Neatsitiktinai ir prašymo priimti į ES dokumentą Ukraina pateikė tuoj po plataus masto Rusijos puolimo, pernai vasario 28 d.

Nusileido: V. Orbanas nepakeitė savo nuomonės apie derybas su Ukraina, tik neatlaikė 26 šalių spaudimo. / Y. Hermano / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Pastovėjo už durų

Istorinis gruodžio 14-osios sprendimas ir pačiai ES. Ji pademonstravo, kad neišsižada konsensuso principo ir sprendimus gali priimti vienbalsiai, net jei iki galutinio sutarimo verda daug ginčų.

ES lyderiams pavyko įtikinti Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, kuris į Briuselį atvyko pasiryžęs sužlugdyti bet kokį lyderių mėginimą pradėti derybas dėl Ukrainos narystės, nebeterorizuoti kitų bloko partnerių. Nors pradėti derybų su Kyjivu procedūrą dar lapkričio pradžioje rekomendavo EK, V. Orbanas aiškino, esą Ukraina dar neatitinka „nuopelnais pagrįstų“ kriterijų įstoti į ES ir kad šis klausimas net neturėtų būti svarstomas.

Jau paskelbus apie priimtą Ukrainai ir Moldovai palankų sprendimą pasklido žinia, kad V. Orbanas išėjęs iš salės tuo metu, kai ES vadovai turėjo balsuoti. Jis sutiko, kad kiti vadovai balsuotų jam nedalyvaujant.

„Sprendimą priėmė 26 vadovai. V. Orbanas galėjo deleguoti ką nors vietoj savęs, kad užblokuotų sprendimą, tačiau to nepadarė. Priimtas sprendimas yra visiškai teisėtas procedūros požiūriu. V. Orbanas turėjo 100 galimybių blokuoti derybų pradžią, tačiau jis to nepadarė – nei pats, nei per jo deleguotą asmenį, o tiesiog anksčiau išėjo iš salės. Sprendimas dėl derybų pradžios yra visiškai teisėtas“, – žiniasklaida citavo neįvardytą šaltinį.

Pats V. Orbanas feisbuke atsiribojo nuo ES lyderių sprendimo. Jį vaizdo įraše jis pavadino beprasmiu, klaidinančiu ir neteisingu sprendimu. Sakė susilaikęs: 26 kitos šalys primygtinai reikalavo, kad šis sprendimas būtų priimtas; todėl Vengrija nusprendė, kad jei kitos 26 šalys tai daro, jos turėtų eiti savo keliu.

Saliamoniškas sprendimas

Teisiniai balsavimo procedūros aspektai buvo paaiškinti taip: EVT sprendimus priima bendru sutarimu, tačiau tai nereiškia, kad visi nariai turi būti salėje. Kvorumas pasiekiamas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai narių. Vokietijos žiniasklaidos teigimu, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas tai priminė ir pasiūlė, kad V. Orbanas tiesiog trumpam išeitų į lauką. Jis taip ir padarė.

Komentuodamas galutinį ES sprendimą Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda leido spėti, kad ir pats yra prisidėjęs prie Vengrijos premjero įkalbėjimo nelikti atskalūnu. „Tai labai gera žinia man asmeniškai, – sakė G. Nausėda, nedetalizuodamas, kaip pavyko įtikinti V. Orbaną pritarti sprendimui. – Svarbiausia – rezultatas.“

Susitikimo išvakarėse EK atblokavo 10 mlrd. eurų įšaldytą ES finansavimą Vengrijai, šiai įgyvendinus teismų reformą, kuria, anot EK, šalis pašalino teismų nepriklausomumo trūkumus. Vis dar užblokuotas liko apie 20 mlrd. eurų siekiantis finansavimas. Kritikai sako, kad taip bandoma nupirkti Vengrijos palankumą, o patį V. Orbaną kaltina bandymu šantažuoti Briuselį, siekiant gauti milijardus eurų ES lėšų mainais už paramą svarbiems sprendimams.

Komisija atmeta tokius vertinimus ir tikina, kad lėšos atblokuotos, nes Vengrija įgyvendino savo įsipareigojimus.

Prieš susitikimą Briuselyje Ukraina stengėsi pašalinti trūkumus, apie kuriuos neseniai viename interviu užsiminė V. Orbanas. Praėjusią savaitę Aukščiausioji Rada priėmė, o prezidentas  pasirašė tris įstatymus, kuriais išplečiami antikorupcinių institucijų įgaliojimai, ištekliai ir autonomija, ir įstatymą dėl tautinių mažumų teisių apsaugos, kuriame visų pirma numatoma atkurti mokymą vengrų kalba mokyklose Užkarpatėje, kur kompaktiškai gyvena vengrų mažuma.

Laukė 30 metų

Prieš lemtingą sprendimą į ES lyderius vaizdo ryšiu kreipęsis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dieną pavadino istorine. „Ši diena įeis į mūsų istoriją. Nesvarbu, ar tai mums bus gerai, ar blogai, istorija viską užfiksuos. Kiekvieną žodį, kiekvieną žingsnį, kiekvieną veiksmą ir neveikimą. Kas už ką kovojo. [...] Labai svarbu, kad Europa šiandien vėl nepasinertų į neryžtingumą. Niekas nenori, kad Europa būtų laikoma nepatikima. Arba kaip nesugebanti priimti sprendimų, kuriuos pati parengė“, – sakė jis.

„Tai pergalė. Laukėme 120 dienų ir 30 metų, – socialiniame tinkle X komentavo V. Zelenskis ir dėkojo visiems, kurie dirbo, kad būtų priimtas šis sprendimas. – Tai unikalus ir istorinis Ukrainos ir ES santykių momentas. Ukrainos ateitis yra ES [...] Sveikinu kiekvieną ukrainietį su šia diena.“ Anot jo, istoriją kuria tie, kurie nepavargsta kovoti už laisvę.

Moldovos prezidentė Maia Sandu džiaugėsi, kad jos šalis „verčia naują puslapį, sulaukus ES sutikimo dėl stojimo derybų“. Tinkle X ji padėkojo už Europos paramą, tikėjimą ir pastebėjo, kad Moldova yra „įsipareigojusi dirbti sunkų darbą, kurio reikia norint tapti ES nare“. Kad jos šalis yra antrasis Rusijos taikinys po Ukrainos, jau ne kartą sakė Kremliaus atstovai.

V. Orbanas turėjo 100 galimybių blokuoti derybų pradžią, tačiau jis to nepadarė – nei pats, nei per jo deleguotą asmenį.

Sakartvelo lyderiai taip pat džiaugėsi žinia iš Briuselio. Prezidentė Salome Zurabišvili pasveikino ES lyderių sprendimą ir sakė, kad jos šalis kandidatės statusą įgijo pelnytai. Premjeras Iraklijus Garibašvilis pasveikino tėvynainius trumpu įrašu feisbuke.

Teisinė reikšmė

Derybos dėl narystės – tik naujojo Moldovos ir Ukrainos integracijos į ES etapo pradžia. Pokalbiai, kaip susitikimo Briuselyje išvakarėse pastebėjo kadenciją baigiantis olandų premjeras Markas Rutte, užtruks ilgus metus. Tačiau šio proceso metu kandidatei pateikiamos aiškios gairės, akcentuojančios reformų kryptį ir principus.

Ukrainos atveju integracijos procesas, kaip lapkritį sakė Europos Komisijos (EK) prezidentė Ursula von der Leye, stiprina ir šalies kovą su agresoriumi.

EVT sprendimas yra ženklas, kad EK nedelsdama pradeda rengti derybų dėl narystės su Ukraina techninius aspektus. Jie gali būti patvirtinti kitame ES aukščiausiojo lygio susitikime 2024 m. pavasarį, jei bus pripažinta, kad Ukraina atitiko visus ankstesnius EK kriterijus.

Veto neišvengta

Vieną kartą sprendžiant klausimą dėl ES plėtros "už durų pastovėjęs" V. Orbanas visiškai nusišalinti nuo Europos ir Ukrainos santykių temos nenorėjo. Vakar rytą Ch. Michelis pranešė, kad EVT nepavyko priimti sprendimo dėl biudžeto, į kurį būtų įtraukta 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketas, nes tam paprieštaravo viena narė.

Įtarimą, kad tai Vengrija, patvirtino V. Orbano paskyroje socialiniame tinkle X atsiradęs įrašas: „Naktinės pamainos apibendrinimas: veto dėl papildomų pinigų Ukrainai“. Prie šio klausimo ES lyderiai sutarė grįžti 2024-ųjų pradžioje.

Paramos paketo projekte numatyta 2024 m. Ukrainai skirti 50 mlrd. eurų: 17 mlrd. eurų dotacijomis, o 33 mlrd. eurų – paskolomis.

Svarstant naująjį, jau 12-ąjį sankcijų Rusijai paketą Vengrijos premjeras pritarė daugumos nuomonei. EVT sutarė dėl sankcijų Rusijos deimantų eksportui ir priemonių, kurios sugriežtintų naftos kainų viršutinės ribos taikymą.