JAV SENATO KOMITETAS PRITARĖ SUOMIJOS IR ŠVEDIJOS NARYSTEI NATO
JAV Senatas antradienį atliko pirmąjį žingsnį ruošiantis pritarti Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO planams, abiem pagrindinėms partijoms remiant Aljanso plėtrą po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.
Senato užsienio ryšių komitetas beveik vienbalsiai patvirtino rezoliuciją Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO ratifikuoti. Tikėtina, kad visos sudėties Senatas patvirtins šį dokumentą artimiausiomis savaitėmis.
Komiteto pirmininkas demokratas Bobas Menendezas (Bobas Menendesas) sakė, kad Suomijos ir Švedijos stojimas į Vakarų šalių karinį aljansą „neabejotinai yra viena reikšmingiausių užsienio politikos sėkmių pastaraisiais metais“.
„JAV užsienio politikos prioritetams vystantis atsižvelgiant į kintantį pasaulį, savaime aišku, kad transatlantinės partnerystės ateitis bus dar glaudžiau persipynusi ir integruota dėl [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino beatodairiškumo“, – sakoma pranešime.
Kitokią nuomonę išsakė respublikonas senatorius Randas Paulas (Rendas Polas), skeptiškai vertinantis planus didinti Vašingtono karinius įsipareigojimus. Jis siūlė pataisą, kad rezoliucijoje būti pabrėžta, jog, remiantis JAV konstitucija, teisę skelbti karą turi tik Kongresas. Komiteto nariai šį siūlymą atmetė.
Remiantis NATO sutarties 5-uoju straipsniu, ataka prieš bet kurią 1949 metais įkurto Vakarų aljanso narę laikoma ataka prieš visą bloką.
Švedija ir Suomija dešimtmečius vengė konfrontacijos su Maskva ir nebuvo linkusios prisijungti prie NATO, nors dažnai dalyvaudavo bendrose pratybose ir plėtojo kitokį bendradarbiavimą.
Tačiau nuotaikos šiose šalyse staigiai pasikeitė, kai Rusija vasario 24 dieną sukrėtė Europą, pasiuntusi savo pajėgas į Ukrainą, kuri daug metų nesėkmingai siekė tapti NATO nare.
Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad Suomijos ir Švedijos kariuomenės pasižymi „neįtikėtinai šiuolaikiškais pajėgumais“ ir kad abiejų šalių priėmimas „reikšmingai prisidėtų prie įsipareigojimo pagal 5-ąjį straipsnį“.
„Raginame Kongresą veikti kiek įmanoma greičiau“, – žurnalistams sakė jis.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.4 komentarai -
DMN inf.4 komentarai -
BNS inf.0 komentarai
tai