Visos 30 dabartinių NATO narių turi ratifikuoti planus priimti į bloką dvi Šiaurės šalis, bet Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) šią savaitę vėl pagrasino įšaldyti jų stojimą, nors jam pritarė per birželio pabaigoje Madride įvykusį Aljanso viršūnių susitikimą.

Senato užsienio ryšių komitetas beveik vienbalsiai patvirtino rezoliuciją Suomijos ir Švedijos stojimui į NATO ratifikuoti. Tikėtina, kad visos sudėties Senatas patvirtins šį dokumentą artimiausiomis savaitėmis.

Komiteto pirmininkas demokratas Bobas Menendezas (Bobas Menendesas) sakė, kad Suomijos ir Švedijos stojimas į Vakarų šalių karinį aljansą „neabejotinai yra viena reikšmingiausių užsienio politikos sėkmių pastaraisiais metais“.

„JAV užsienio politikos prioritetams vystantis atsižvelgiant į kintantį pasaulį, savaime aišku, kad transatlantinės partnerystės ateitis bus dar glaudžiau persipynusi ir integruota dėl [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino beatodairiškumo“, – sakoma pranešime.

Kitokią nuomonę išsakė respublikonas senatorius Randas Paulas (Rendas Polas), skeptiškai vertinantis planus didinti Vašingtono karinius įsipareigojimus. Jis siūlė pataisą, kad rezoliucijoje būti pabrėžta, jog, remiantis JAV konstitucija, teisę skelbti karą turi tik Kongresas. Komiteto nariai šį siūlymą atmetė.

Remiantis NATO sutarties 5-uoju straipsniu, ataka prieš bet kurią 1949 metais įkurto Vakarų aljanso narę laikoma ataka prieš visą bloką.

Švedija ir Suomija dešimtmečius vengė konfrontacijos su Maskva ir nebuvo linkusios prisijungti prie NATO, nors dažnai dalyvaudavo bendrose pratybose ir plėtojo kitokį bendradarbiavimą.

Tačiau nuotaikos šiose šalyse staigiai pasikeitė, kai Rusija vasario 24 dieną sukrėtė Europą, pasiuntusi savo pajėgas į Ukrainą, kuri daug metų nesėkmingai siekė tapti NATO nare.

Baltųjų rūmų atstovas Johnas Kirby (Džonas Kerbis) sakė, kad Suomijos ir Švedijos kariuomenės pasižymi „neįtikėtinai šiuolaikiškais pajėgumais“ ir kad abiejų šalių priėmimas „reikšmingai prisidėtų prie įsipareigojimo pagal 5-ąjį straipsnį“.

„Raginame Kongresą veikti kiek įmanoma greičiau“, – žurnalistams sakė jis.

Antradienį komitetas paviešino savo ataskaitą, kurioje pateikiamos preliminarios 2017 metų sausį Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) bei Nacionalinio saugumo agentūros (NSA) parengto dokumento išvados.

„Komitetas mano, kad žvalgybininkų bendruomenė susitvarkė su (buvusio JAV) prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) užduotimi ir kad žvalgybininkų bendruomenės ataskaita yra pagrįstas žvalgybos produktas“, – sakoma ataskaitoje.

„Pastaruosius 16 mėnesių komitetas studijavo šaltinius, žvalgybos darbo metodus bei analitinį darbą, kuriais paremtos žvalgybos tarnybų išvados, bei nemato priežasčių ginčyti (jų) vertinimą“, – sakoma Senato Žvalgybos komiteto pirmininko Richardo Burro (Ričardo Bero) pareiškime.

Pasak senatoriaus, komitetas tęsia savo tyrimą.

„Tikiuosi, kad po šios komiteto darbo dalies netrukus pasirodys kitas atsakymas, suteiksiantis amerikiečių tautai aiškumo dėl Rusijos veiklos“, – pabrėžė R. Burras.

Gegužės viduryje JAV Senato Žvalgybos komitetas jau išreiškė paramą šalies žvalgybos tarnybų pozicijai dėl įtariamo Rusijos kišimosi į 2016 metų Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.

„Mūsų darbuotojai priėjo išvadą, kad žvalgybos bendruomenės išvados šia tema yra teisingos“, – teigė komiteto pirmininko pavaduotojas Markas Warneris (Markas Vorneris).

Gegužę senatoriai taip pat išplatino šešių puslapių Žvalgybos komiteto ataskaitą, kuriame pateiktos pirminės išvados ir rekomendacijos dėl galimo Maskvos kišimos į rinkimus tyrimo rezultatų.

Tąkart komitetas tvirtino, kad su Rusija susiję programišiai nepaveikė 2016-ųjų JAV prezidento rinkimų rezultatų, tačiau bandymų kištis į balsavimą buvo užfiksuota mažiausiai 18 valstijų.

Balandžio pabaigoje JAV Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetas paskelbė ataskaitą, kurioje sakoma, kad „nė vienas iš apklaustų liudininkų“ nepateikė komitetui įrodymų apie respublikono Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kampanijos ir Rusijos „ryšius, susimokymą ar bendradarbiavimą“.

To komiteto nariai taip pat padarė išvadą, kad Rusija nemėgino padėti D. Trumpui laimėti rinkimus. Atstovų Rūmų Žvalgybos komitetas nerado įrodymų, kad D. Trumpo dalykinė veikla iki rinkimų kampanijos leido Rusijai kištis į JAV prezidento rinkimus.

Sausį siūlydamas D.Shulkiną, VA organizacijos sekretoriaus pavaduotoją sveikatos klausimais, į vieną paskutinių laisvų likusių postų JAV administracijoje, prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sakė prieš priimdamas sprendimą „taręsis su mažiausiai 100 žmonių“.