Radikali kairioji Katalonijos separatistų partija sekmadienį iki sausio 2 dienos atidėjo sprendimą dėl to, ar rems naują vyriausybę, vadovaujamą kadenciją baigiančio regiono lyderio Arturo Maso, kuri toliau siektų atsiskyrimo nuo Ispanijos.

Šiame turtingame šiaurės rytiniame Ispanijos regione, kuriame gyvena 7,5 mln. žmonių, rugsėjį vyko rinkimai į 135 vietas turintį parlamentą, kuriuose separatistai pirmą kartą užsitikrino daugumą.

A.Maso vadovaujamas atsiskyrimo nuo Ispanijos šalininkų aljansas „Junts pel Si“ („Kartu už „Taip“) iškovojo 62 vietas ir jam būtina mažesnės kraštutinių kairiųjų separatistų partijos „Liaudies vienybės kandidatūra“ (Candidatura d'Unitat Popular, CUP), užsitikrinusios 10 vietų, parama, kad liktų valdžioje.

Tačiau CUP, pasisakanti prieš narystę NATO ir Europos Sąjungoje, iki šiol atsisakė paremti A.Maso perrinkimą, nes yra nepatenkinta jo pastaraisiais metais vykdyta taupymo politika ir jo partijos sąsajomis su korupcijos skandalais.

Artėjant sausio 9-osios galutiniam terminui Katalonijai išrinkti lyderį ir suformuoti naują vyriausybę, CUP nariai surengė balsavimą dėl savo galutinės pozicijos, kuris baigėsi neįprasta aklaviete.

Pusė iš suvažiavime dalyvavusių CUP narių - 1 515 - balsavo už tai, kad konservatoriui A.Masui būtų leista vadovauti būsimai vyriausybei, kita pusė - lygiai 1 515 - balsavo prieš.

Dabar galutinį sprendimą turės priimti partijos lyderiai sausio 2 dieną numatytame susitikime.

Kad būtų perrinktas regioninės vyriausybės vadovu, A.Masui per balsavimą parlamente reikės papildomai užsitikrinti vos dviejų CUP įstatymų leidėjų paramą.

Jei Katalonijos parlamentas neišrinks lyderio ir nesuformuos naujos vyriausybė iki sausio 9 dienos, turės būti šaukiami nauji rinkimai, kurie būtų jau ketvirtieji regione nuo 2010 metų.

„Skaičiai velniški, tačiau tai yra politinis iššūkis, su kuriuo mes susidūrėme, iššūkis viską apsvarstyti ir rasti sprendimus“, - sakė CUP frakcijos parlamente lyderis Antonio Banosas (Antonijus Banjosas).

Siekdamas įtikinti CUP paremti A.Maso perrinkimą, jo aljansas „Junts pel Si“ antradienį pažadėjo įgyvendinti virtinę socialinių reformų, tarp jų skirti papildomą finansavimą būstų šeimininkams, kuriems gresia iškeldinimas, ir nemokamam maitinimui mokyklose vaikams iš socialiai remtinų šeimų.

Nors separatistai kol kas nesutarė dėl naujos vyriausybės formavimo, praėjusį mėnesį jie priėmė rezoliuciją, raginančią per 18 mėnesių laikotarpį įkurti nepriklausomą katalonų respubliką ir tapusią rimtu galvos skausmu centrinei vyriausybei Madride.

Nesutarimai katalonų separatistų stovykloje, regis, prisidėjo prie naujos partijos „Podemos“ pozicijų sustiprėjimo. Ši prieš griežtą taupymą nusistačiusi politinė jėga užėmė pirmą vietą Katalonijoje gruodžio 20 dieną vykusiuose Ispanijos visuotiniuose rinkimuose.

„Podemos“ nori, kad Katalonija liktų Ispanijos sudėtyje, tačiau pasisako už tai, kad regione būtų surengtas referendumas dėl nepriklausomybės, panašus į tą, kuris 2014-aisiais vyko Škotijoje, o 1980 ir 1995 metais - Kvebeke. Ir Kvebeko, ir Škotijos rinkėjai nubalsavo prieš atsiskyrimą.

Visos kitos nacionalinės partijos pasisako prieš tokio referendumo organizavimą, tvirtindamos, kad tai prieštarautų šalies konstitucijai.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad dauguma katalonų pritaria idėjai surengti referendumą, bet nepriklausomybės ir dabartinės padėties išsaugojimo šalininkų yra apylygiai.