KINIJA IŠBANDĖ SAVO NAUJAUSIO „NESUSEKAMO“ NAIKINTUVO PROTOTIPĄ

Kinija išbandė savo naujausio 5-osios kartos sunkiai susekamo naikintuvo prototipą, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, Pekinui stengiantis sugriauti Vakarų šalių monopoliją pažangiausių karinių orlaivių rinkoje.

Eksperimentinio lėktuvo J-31 naujausia versija, pervadinta „FC-31 Gyrfalcon“, pirmąkart pakilo į orą penktadienį, pranešė dienraštis „China Daily“.

Vadinamasis 5-osios kartos dvimotoris naikintuvas yra Kinijos atsakas į Jungtinių Valstijų sukurtą techniškai pažangiausią šio tipo lėktuvą F-35.

Naujasis FC-31 pasižymi „geresnėmis nesusekamumo galimybėmis, modernesne elektronine įranga ir gebėjimu nešti daugiau ginkluotės“, palyginus su ankstesne versija, debiutavusia 2012 metų spalį, laikraštis citavo aviacijos ekspertą Wu Peixiną (U Peisiną).

„Buvo pakeistas lėktuvo fiuzeliažas, sparnai ir vertikalieji stabilizatoriai, todėl jis tapo grakštesnis, lengvesnis ir manevringesnis“, – ekspertas sakė „China Daily“.

Šiuos lėktuvus gamina „Shenyang Aircraft Corp.“ – Kinijos aviacijos pramonės korporacijos (AVIC) antrinė įmonė. Dienraštis nurodė, kad šie lėktuvai bus parduodami kitoms šalims už maždaug 70 mln. JAV dolerių (67 mln. eurų). Prognozuojama, kad jie taps varžovais daug brangesniems 4-osios kartos naikintuvams, tokiems kaip „Eurofighter Typhoon“.

AVIC paskelbė, kad FC-31 „užbaigs kai kurių šalių monopoliją 5-osios kartos naikintuvų rinkoje“, rašo „China Daily“.

Kinija skiria daug išteklių vystyti savo gynybos pramonei, gaminančiai įvairią ginkluotę – pradedant bepilotėmis skraidyklėmis ir priešlėktuvinėmis sistemomis, baigiant šalyje sukurtais reaktyviniais varikliais.

Anksčiau Pekinas buvo kaltinamas kopijuojantis Rusijos naikintuvų konstrukcijas, o kai kurie analitikai sako, kad FC-31 yra labai panašus į F-35.

Kai bus baigtas kurti, FC-31 taps antruoju Kinijos 5-osios kartos naikintuvu po J-20. Pastarasis pirmąkart buvo viešai pademonstruotas lapkritį per Džuhajaus aviacijos parodą.

Lėktuvnešis praplaukė netoli Taivano

Pekinas pastaruoju metu pabrėžtinai demonstravo savo karinę galią, o vienintelis šalies turimas lėktuvnešis buvo pirmąkart pasiųstas pratybų į Ramiojo vandenyno vakarinę dalį bei praplaukė netoli Taivano krantų.

Taivanas pirmadienį paskelbė atidžiai stebintis lėktuvnešio ir penkių jį lydinčių karo laivų judėjimą per pratybas, surengtas pablogėjus Pekino ir Taibėjaus santykiams.

Lėktuvnešis „Liaoning“ ir kiti penki laivai sekmadienį praplaukė už 20 jūrmylių (37 km) nuo Taivano oro erdvės atpažinimo zonos (OEAZ) Baši sąsiauryje, skiriančiame Taivaną ir Filipinus, nurodė Gynybos ministerija.

Ši grupė pirmadienio rytą praplaukė už 90 jūrmylių (167 km) į pietus nuo Eluanbi kyšulio – piečiausio Taivano taško. Ji toliau judėjo į pietvakarius ir praplaukė į pietryčius nuo Dongšos salų Pietų Kinijos jūroje, pridūrė ministerija.

„Kariuomenė buvo budri ir įdėmiai stebėjo „Liaoning“. Raginame visuomenę būti ramią ir nesibaiminti“, – sakoma pranešime.

Taivano žiniasklaida nurodė, kad kariškiai pasiuntė į OEAZ patruliuoti naikintuvų F-16 ir karo laivų. Gynybos ministerija šią informaciją atsisakė komentuoti.

Japonijos gynybos ministerija anksčiau paskelbė, kad aštuoni Kinijos laivai, tarp jų – lėktuvnešis ir trys eskadriniai minininkai, šeštadienio popietę buvo pastebėti Rytų Kinijos jūros centrinėje dalyje vieno šalies laivo. Kinijos žiniasklaida paskelbė, kad lėktuvnešis pirmąkart išplaukė pratybų į Ramųjį vandenyną.

Šios karinių jūrų pajėgų pratybos laikomos Pekino karinės galios demonstravimu, padidėjus įtampai su Taivanu ir Jungtinėmis Valstijomis po protokolą pažeidusio pokalbio telefonu tarp Taivano prezidentės Tsai Ing-wen (Cai Ingven) ir JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo).

Kinija pastaruoju metu surengė virtinę karinių pratybų. Gruodžio 10 dieną jos kariniai lėktuvai praskrido netoli Taivano – antrąkart per mėnesio laikotarpį.

Taivano gynybos ministras Feng Shih-kuanas (Feng Šikuanas) tvirtino, kad Kinijos karinių oro pajėgų pratybų laikas buvo pasirinktas atsitiktinai, bet perspėjo, kad sala vis dar patiria karinę grėsmę.

Pekinas Taivano nekontroliuoja jau daugiau kaip 60 metų, tačiau laiko jį neatsiejama savo teritorijos dalimi ir žada kada nors jį susigrąžinti – net jeigu reikėtų panaudoti jėgą.