M. ŠULCAS KETINA NUKARŪNUOTI ILGAMETĘ VOKIETIJOS KANCLERĘ
Vienas aršiausių „Brexit“ kritikų Martinas Šulcas (Martin Schulz) (61 m.) yra stipriausias Angelos Merkel konkurentas per daugiau nei dešimtmetį trukusį jos valdymą.
Aršus „Brexit“ kritikas
Kad M. Šulcas ves Vokietijos socialdemokratus į rugsėjį vyksiančius rinkimus, nuspręsta po to, kai iš lenktynių pasitraukė dabartinis partijos lyderis Sigmar Gabriel. Apklausa po M. Šulco pareiškimo apie dalyvavimą kanclerio rinkimuose parodė, kad jis ir A. Merkel yra vienas kito verti varžovai – abu surinko po 41 proc. respondentų balsų.
M. Šulcas sakė būsiantis dirbančių žmonių lyderis ir prisiekė kovosiantis su populistais. Pasak politiko, socialdemokratai bus tarsi atrama demokratijos priešams.
Savo ruožtu Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May viliasi, kad dabartinė Vokietijos kanclerė išsaugos postą, nes britei prie vieno derybų stalo geriau nesusidurti su aršiausiu „Brexit“ kritiku, koks yra M.Šulcas.
Kol kas nežinia, kokios politinės strategijos laikysis socdemų kandidatas į kanclerio vietą, tačiau jis tikrai susitelks ties stipriosiomis savo pusėmis - socialine gerove, pilietine laisve ir Europos klausimais.
Jei ne trauma, būtų futbolininkas
Jaunystėje M. Šulcas ketino siekti profesionalaus futbolininko karjeros, tačiau rimta kelio trauma šių svajonių privertė atsisakyti. Jis buvo išmestas iš mokyklos nė neišlaikęs baigiamųjų egzaminų, vėliau skendo alkoholio liūne ir kentė depresiją. Tačiau jam pavyko išsikapanoti iš gyvenimo krizės. M. Šulcas jau ketvirtą dešimtmetį nevartoja jokių svaigalų.
Politiko kelią kandidatas į kanclerius pradėjo savivaldoje. Dirbdamas knygų pardavėju gimtajame mieste Wurselen (Vakarų Vokietija) buvo išrinktas į vietos savivaldą. Sulaukęs vos 31-erių tapo jauniausiu North Rhine-Westphalia miesto meru. Tai buvo kelio į Europos Parlamentą (EP) pradžia. Jo nariu M. Šulcas tapo 1994-aisiais.
Iškilti į politikos aukštumas jam padėjo viešas susikirtimas su Silvio Berlusconi. M. Šulcas pareiškė, kad Italijos premjeras gali patekti į viešųjų ir privačių interesų konfliktą dėl savo valdomos žiniasklaidos imperijos. Įniršęs S. Berlusconi rėžė, kad vokietis turėtų eiti į atranką dėl koncentracijos stovyklos vadovo posto. Dėl šio incidento M. Šulco vardas garsiai nuskambėjo Vokietijoje. Prieš penkerius metus jis tapo EP prezidentu ir ėmė aršiai reikalauti daugiau įtakos priimant sprendimus dėl ES. Galiausiai pernai nusprendė atsukti nugarą Briuseliui ir toliau tęsti politinę karjerą tėvynėje.
Emocionalumas – stiprioji pusė
Socdemų lyderio S. Gabriel atsisakymas dalyvauti rinkimuose ir įpareigojimas tai daryti M. Šulcą vokiečiams buvo netikėtas. Po daug atgarsių susilaukusios apklausos, kuri parodė, kad abu varžovai turi tiek pat rinkėjų simpatijų, paskutiniosios apklausos rezultatai buvo jau visiškai kitokie.
Vokietijos politinė sistema yra parlamentinė, o ne prezidentinė. Taigi, kad perimtų postą M. Šulcas turi įtikinti rinkėjus palaikyti ne tik jį, bet ir visą socialdemokratų partiją.
M. Šulcas gerokai atsilieka – jam simpatizuoja 25,5 proc. vokiečių, o A. Merkel palaiko 40,7 proc. rinkėjų. Tiesa, šie rezultatai rodo, kaip žmonės balsuotų, jei galėtų valstybės kanclerį rinkti tiesiogiai. Bet Vokietijos politinė sistema yra parlamentinė, o ne prezidentinė. Taigi, kad perimtų postą M. Šulcas turi įtikinti rinkėjus palaikyti ne tik jį, bet ir visą socialdemokratų partiją.
Daugelis vokiečių mano, kad Berlyno elitas yra atitolęs nuo rinkėjų kasdienių rūpesčių. Dabartinės kanclerės pareiškimai jų neįtikina. Kaip ir kitose šalyse vokiečiai ieško politiko, kuris sudėtingas problemas pateikti paprasta, emocijas sukeliančia kalba. Taip, kaip tai sugeba M. Šulcas. Jis yra žinomas dėl nedviprasmiško ir emocionalaus kalbėjimo – tai retas Vokietijos politikų talentas. Žiniasklaida teigia, kad ir krikščionys demokratai bus priversti komunikuoti paprasčiau bei aistringiau, o tai padės rinkėjams geriau suprasti partijų debatus.
Vis dar atsilieka nuo konservatorių
Remiantis paskutiniųjų apklausų duomenimis, A. Merkel krikščionys demokratai vis dar pirmauja (36 proc.), o M. Šulco socialdemokratai surinko 24 proc. Partija Alternatyva Vokietija lieka trečioje vietoje su 11 proc. M. Šulco šalininkai sako, kad jis puikiai tinka kanclerio pozicijai, nes gali daug ką pakeisti. Priešingai nei S. Gabriel, kuris sudarė koaliciją su A. Merkel ir ketverius metus buvo jos vicekancleris, M. Šulcas nėra susijęs su vyriausybe ir gali ją kritikuoti.
Vis dėlto oponentai tikina, kad daug metų dirbęs Briuselyje M. Šulcas Vokietijos nacionalinėje politikoje neturi sąjungininkų ir patirties. Pats kandidatas atkerta, kad būdamas EP prezidentas jis daug bendravo su A. Merkel. „Aš dirbau su ponia Merkel ilgiau nei kas kitas ne iš jos partijos. Turėjau progą ją ištyrinėti. Pažįstu ją“, – praėjusią savaitę sakė M. Šulcas.
Dėl Vokietijos proporcingo atstovavimo sistemos, jei įveiks A. Merkel kanclerio rinkimuose, M. Šulcas privalės sudaryti alternatyvią koaliciją. Šiuo metu pats tikėtiniausias variantas būtų koalicija iš trijų partijų – prie socdemų prisijungtų žalieji ir kairieji, o tai Vokietiją pakreiptų gerokai kairėn. M. Šulcas sakė būsiantis dirbančių žmonių lyderis ir prisiekė kovosiantis su populistais. Pasak politiko, socialdemokratai bus tarsi atrama demokratijos priešams. Dėl „Brexit“ derybų, jis aiškiai pasakė, kad Europa nebus niokojama.
Apie sveikatos sistemą
Vokiečiai yra patenkinti sveikatos apsauga, šalis sveikatos sistemai skiria šiek tiek daugiau nei 11 proc. nuo BVP. Jie efektyviai reguliuoja sveikatos draudimo rinką.
Vokiečiai yra patenkinti sveikatos apsauga, šalis sveikatos sistemai skiria šiek tiek daugiau nei 11 proc. nuo BVP. Jie efektyviai reguliuoja sveikatos draudimo rinką. Draudikai negali atsisakyti apdrausti žmogaus ir neturi teisės nustatyti didesnės kainos dėl jo amžiaus ar sveikatos būklės. Iš viso Vokietijoje veikia 200 draudimo kompanijų. Uždirbantys daugiau ir sveikatos sistemai moka daugiau dėl progresinių mokesčių įstatymo, todėl visi vokiečiai turi galimybę pasirinkti draudimo planą pagal finansines galimybes.
Vokietijoje tiek darbuotojai, tiek darbdaviai moka maždaug 8 proc. nuo pajamų į sveikatos fondą. Nors vokiečiai yra laisvi pasirinkti privatų draudiką, daugelis to nedaro, net ir pasiturintys gyventojai. Be to, jiems nereikia primokėti norint gauti išmoką iš draudimo kompanijos. Vokiečiai ilgai neužtrunka laukdami operacijos ar tyrimų. Negana to, į šeimos gydytoją telefonu galima kreiptis ir po darbo valandų.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
3 komentarai -
BNS inf.3 komentarai
jau