Suomijoje sekmadienį vyks antrasis prezidento rinkimų, kuriuos gaubia didėjančios įtampos su kaimynine Rusija ir besikeičiančios geopolitinės situacijos Europoje fonas, turas, o jame varžysis du patyrę ir daug panašumų turintys politikai.

Konservatyvusis buvęs ministras pirmininkas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir nepriklausomai kandidatuojantis buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) iš Žaliųjų partijos į antrąjį rinkimų turą pateko po sausio pabaigoje vykusio pirmojo balsavimo, kuriame jie užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas.

Pirmadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ paskelbta apklausa rodo, kad A. Stubbas turi 54 proc. respondentų palaikymą, o P. Haavisto – 46 procentų.

Naujasis valstybės vadovas, kuris kartu su vyriausybe vadovaus šalies užsienio politikai ir eis vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, labiausiai rūpinsis Suomijos, kaip naujosios NATO narės, vaidmeniu besikeičiančioje Europoje.

„Palyginti su ankstesniais rinkimais, gynybos politika dėl suprantamų priežasčių užima vieną svarbiausių vietų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto vyriausiasis tyrėjas Matti Pesu (Matis Pesu).

Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.

Tačiau 2022 metų vasarį Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą ryšiai pašlijo, o plataus masto karas paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.

Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-iųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.

Helsinkis teigė, kad Maskva stumia migrantus siekdama destabilizuoti šalį, ir atsakydamas į tai lapkritį uždarė bendrą sieną.

„Tai, kad ką tik įstojome į NATO, turi didelę reikšmę, nes NATO institucijos Suomijoje sukūrimas ir tai, kaip ji atrodys, didžiąja dalimi bus naujojo prezidento užduotis“, – sakė Helsinkio universiteto politikos mokslų daktarė Theodora Helimaki (Teodora Helimaki).

A. Stubbo liberalizmas susijęs su Vakarų organizacijomis ir vakarietiškomis vertybėmis, o P. Haavisto labiau orientuojasi į pasaulį: JT (Jungtines Tautas), taiką, vystymąsi.

Ji pridūrė, kad iš devynių kandidatų, dalyvavusių pirmajame ture, A. Stubbas ir P. Haavisto buvo bene labiausiai patyrę užsienio politikos srityje.

Turi panašių idėjų

P. Haavisto ir A. Stubbas, abu buvę užsienio reikalų ministrai, turi panašių idėjų dėl užsienio politikos ir Suomijos narystės NATO rėmimo.

„Rusija šiurkščiai pažeidė visą tarptautinę teisę, užpuolė kitą šalį. Reikia atverti finansinius čiaupus, o vienas iš būdų tai padaryti – panaudoti 300 mlrd. dolerių (278,5 mlrd. eurų) vertės Rusijos turtą užsienyje“, – antradienį vykusiuose debatuose sakė A. Stubbas, atsakydamas į klausimą apie galimybę areštuoti įšaldytą Rusijos turtą.

55 metų vyras į politiką grįžta po to, kai trejus metus dirbo Europos universitetinio instituto Italijoje Florencijos tarpvalstybinio valdymo mokyklos direktoriumi. 2018 metais jis nesėkmingai kandidatavo į Europos Komisijos pirmininko postą.

„Sankcijos Rusijai turėtų būti dar labiau sugriežtintos, Europos Sąjunga turėtų toliau slopinti Rusijos karo ekonomiką ir, žinoma, kai vieną dieną įsivyraus taika, Rusija turėtų sumokėti karo reparacijas už viską, kas buvo sunaikinta“, – kalbėjo P. Haavisto ir pridūrė, kad Rusijos pajamos iš naftos ir dujų galėtų būti skirtos kompensacijoms padengti.

P. Haavisto, vienas iš Suomijos narystės NATO architektų, ministro pareigas ėjo penkiose skirtingose vyriausybėse ir jau trečią kartą siekia prezidento posto.

Šiuolaikiškas prieš tradicinį

Th. Helimaki sakė, kad tarp abiejų politikų yra keletas mažesnių skirtumų, įskaitant požiūrį į tai, ar į Suomiją galima gabenti ir joje saugoti branduolinius ginklus.

P. Haavisto teigė, kad jie neturėtų būti įleidžiami į Suomijos teritoriją, net jei Suomija, kaip NATO narė, turėtų dalyvauti darbo grupėse ir pratybose, susijusiose su Aljanso branduoline politika.

Tuo metu A. Stubbas nurodė, kad Suomija neturėtų iš anksto atmesti jokių NATO branduolinio atgrasymo priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra didelių skirtumų užsienio politikos atžvilgiu, rinkėjai greičiausiai apsispręs remdamiesi savo politinėmis preferencijomis, sakė M. Pesu.

„Galbūt tai bus labiau dešinės ir kairės pasidalijimas, nors ir tai nėra vienareikšmiška, – teigė jis, pažymėdamas, kad abu yra liberalai tarptautinės politikos požiūriu.

„A. Stubbo liberalizmas susijęs su Vakarų organizacijomis ir vakarietiškomis vertybėmis, o P. Haavisto labiau orientuojasi į pasaulį: JT (Jungtines Tautas), taiką, vystymąsi“, – pridūrė jis.

„A. Stubbas visada buvo tam tikros rūšies šiuolaikiškas politikas ir gana atvirai kalbantis. Kaip politikas jis šiek tiek metė iššūkį tam tikroms normoms, – tęsė mokslininkas. – P. Haavisto yra labiau tradicinis, atsargesnis Suomijos politikas.“

Pirmajame ture rinkėjų aktyvumas siekė 75 procentus.