Konservatyvusis buvęs ministras pirmininkas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir nepriklausomai kandidatuojantis buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) iš Žaliųjų partijos į antrąjį rinkimų turą pateko po sausio pabaigoje vykusio pirmojo balsavimo, kuriame jie užėmė atitinkamai pirmąją ir antrąją vietas.

Pirmadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ paskelbta apklausa rodo, kad A. Stubbas turi 54 proc. respondentų palaikymą, o P. Haavisto – 46 procentų.

Naujasis valstybės vadovas, kuris kartu su vyriausybe vadovaus šalies užsienio politikai ir eis vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado pareigas, labiausiai rūpinsis Suomijos, kaip naujosios NATO narės, vaidmeniu besikeičiančioje Europoje.

„Palyginti su ankstesniais rinkimais, gynybos politika dėl suprantamų priežasčių užima vieną svarbiausių vietų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto vyriausiasis tyrėjas Matti Pesu (Matis Pesu).

Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.

Tačiau 2022 metų vasarį Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą ryšiai pašlijo, o plataus masto karas paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.

Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-iųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.

Helsinkis teigė, kad Maskva stumia migrantus siekdama destabilizuoti šalį, ir atsakydamas į tai lapkritį uždarė bendrą sieną.

„Tai, kad ką tik įstojome į NATO, turi didelę reikšmę, nes NATO institucijos Suomijoje sukūrimas ir tai, kaip ji atrodys, didžiąja dalimi bus naujojo prezidento užduotis“, – sakė Helsinkio universiteto politikos mokslų daktarė Theodora Helimaki (Teodora Helimaki).

A. Stubbo liberalizmas susijęs su Vakarų organizacijomis ir vakarietiškomis vertybėmis, o P. Haavisto labiau orientuojasi į pasaulį: JT (Jungtines Tautas), taiką, vystymąsi.

Ji pridūrė, kad iš devynių kandidatų, dalyvavusių pirmajame ture, A. Stubbas ir P. Haavisto buvo bene labiausiai patyrę užsienio politikos srityje.

Turi panašių idėjų

P. Haavisto ir A. Stubbas, abu buvę užsienio reikalų ministrai, turi panašių idėjų dėl užsienio politikos ir Suomijos narystės NATO rėmimo.

„Rusija šiurkščiai pažeidė visą tarptautinę teisę, užpuolė kitą šalį. Reikia atverti finansinius čiaupus, o vienas iš būdų tai padaryti – panaudoti 300 mlrd. dolerių (278,5 mlrd. eurų) vertės Rusijos turtą užsienyje“, – antradienį vykusiuose debatuose sakė A. Stubbas, atsakydamas į klausimą apie galimybę areštuoti įšaldytą Rusijos turtą.

55 metų vyras į politiką grįžta po to, kai trejus metus dirbo Europos universitetinio instituto Italijoje Florencijos tarpvalstybinio valdymo mokyklos direktoriumi. 2018 metais jis nesėkmingai kandidatavo į Europos Komisijos pirmininko postą.

„Sankcijos Rusijai turėtų būti dar labiau sugriežtintos, Europos Sąjunga turėtų toliau slopinti Rusijos karo ekonomiką ir, žinoma, kai vieną dieną įsivyraus taika, Rusija turėtų sumokėti karo reparacijas už viską, kas buvo sunaikinta“, – kalbėjo P. Haavisto ir pridūrė, kad Rusijos pajamos iš naftos ir dujų galėtų būti skirtos kompensacijoms padengti.

P. Haavisto, vienas iš Suomijos narystės NATO architektų, ministro pareigas ėjo penkiose skirtingose vyriausybėse ir jau trečią kartą siekia prezidento posto.

Šiuolaikiškas prieš tradicinį

Th. Helimaki sakė, kad tarp abiejų politikų yra keletas mažesnių skirtumų, įskaitant požiūrį į tai, ar į Suomiją galima gabenti ir joje saugoti branduolinius ginklus.

P. Haavisto teigė, kad jie neturėtų būti įleidžiami į Suomijos teritoriją, net jei Suomija, kaip NATO narė, turėtų dalyvauti darbo grupėse ir pratybose, susijusiose su Aljanso branduoline politika.

Tuo metu A. Stubbas nurodė, kad Suomija neturėtų iš anksto atmesti jokių NATO branduolinio atgrasymo priemonių.

Atsižvelgiant į tai, kad nėra didelių skirtumų užsienio politikos atžvilgiu, rinkėjai greičiausiai apsispręs remdamiesi savo politinėmis preferencijomis, sakė M. Pesu.

„Galbūt tai bus labiau dešinės ir kairės pasidalijimas, nors ir tai nėra vienareikšmiška, – teigė jis, pažymėdamas, kad abu yra liberalai tarptautinės politikos požiūriu.

„A. Stubbo liberalizmas susijęs su Vakarų organizacijomis ir vakarietiškomis vertybėmis, o P. Haavisto labiau orientuojasi į pasaulį: JT (Jungtines Tautas), taiką, vystymąsi“, – pridūrė jis.

„A. Stubbas visada buvo tam tikros rūšies šiuolaikiškas politikas ir gana atvirai kalbantis. Kaip politikas jis šiek tiek metė iššūkį tam tikroms normoms, – tęsė mokslininkas. – P. Haavisto yra labiau tradicinis, atsargesnis Suomijos politikas.“

Pirmajame ture rinkėjų aktyvumas siekė 75 procentus.

Suskaičiavus visus balsus, buvęs konservatorių ministras pirmininkas A. Stubbas surinko 27,2 proc. balsų, o buvęs užsienio reikalų ministras P. Haavisto iš Žaliųjų partijos, kuris varžosi kaip nepriklausomas kandidatas, užsitikrino 25,8 proc. balsų, pranešė rinkimų pareigūnai.

Rinkėjų aktyvumas buvo 71,5 proc.

Jie susitiks antrajame rinkimų rate, kuris vyks vasario 11 d.

„Kad ir su kuo susidurčiau antrajame rate, žinau, kad tarp mūsų vyks konstruktyvi, civilizuota ir gera diskusija sudėtingais užsienio politikos klausimais“, – kiek anksčiau visuomeniniam transliuotojui „Yle“ sakė A. Stubbas.

Nors prezidento galios yra ribotos, valstybės vadovas, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, bendradarbiaudamas su vyriausybe padeda formuoti užsienio politiką. Tai reiškia, kad besikeičiantis geopolitinis klimatas Europoje bus svarbiausias nugalėtojo rūpestis.

„Žiūrint į abu (kandidatus – ELTA), kurie pateko į kitą raundą, patirtis užsienio politikoje gali būti tai, ko ieškojo žmonės“, – paaiškėjus rezultatams naujienų agentūrai AFP teigė Tamperės universiteto politikos tyrimų direktorė Hanna Ojanen.

Prasidedant balsavimui, ekspertai manė, kad kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho gali patekti į antrąjį ratą. Jis galiausiai liko trečioje vietoje su 19 proc. balsų.

Rinkėjas Hannu Kuusitie AFP nurodė, kad šaliai reikia tokio prezidento, kuris turi lyderio savybių ir yra žmogiškas. „Žinoma, prireikus, jis taip pat turi būti griežtas“, – pridūrė jis.

Tai du labai patyrę politikai realistai, kurie žino, apie ką kalba.

Maskvos ir Helsinkio santykiai pašlijo po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Tai paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir 2023 m. balandį įstoti į NATO.

Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną, netrukus perspėjo apie „atsakomąsias priemones“.

Žmonės kaip ginklas

2023 m. rugpjūtį Suomija pradėjo fiksuoti migrantų, be vizų atvykstančių per jos rytinę sieną, antplūdį. Vėliau Helsinkis pareiškė, kad Maskva stumia šiuos migrantus ir tai daro vykdydama hibridinę ataką, skirtą destabilizuoti šalį. Lapkritį Suomija uždarė savo rytinę sieną.

„Dabar esame tokioje situacijoje, kurioje Rusija, o ypač Vladimiras Putinas, naudoja žmones kaip ginklą, – ketvirtadienio vakarą paskutinių per televiziją rodytų debatų metu tvirtino A. Stubbas. – Tai su migrantais susijęs klausimas, tai negailestinga, ciniška priemonė. Ir tokiu atveju turime teikti pirmenybę Suomijos saugumui.“

P. Haavisto savo ruožtu pabrėžė, kad Suomija turi „pasiųsti Rusijai labai aiškią žinutę, jog tai negali tęstis“.

Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.

Dabartinis prezidentas Saulis Niinisto, kuris atsistatydina po dviejų šešerių metų kadencijų, kadaise didžiavosi glaudžiais ryšiais su Rusijos prezidentu V. Putinu, bet vėliau tapo vienu aršiausių jo kritikų.

Šiame kontekste kandidatai į prezidentus pabrėžia tiek Suomijos savarankiškumą, tiek jos, kaip NATO narės, naują vaidmenį, sakė Helsinkio universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė Hanna Wass.

Patyrę realistai

A. Stubbas 2014–2015 m. dirbo Suomijos ministru pirmininku, o P. Haavisto savo karjeroje yra užėmęs keletą ministrų postų.

„Tai du labai patyrę politikai realistai, kurie žino, apie ką kalba“, – tvirtino H. Ojanen.

Tuo metu Tamperės universiteto užsienio politikos profesorius Tuomas Forsbergas pažymėjo, kad, nepaisant panašių politinių pažiūrų, A. Stubbas yra labiau dešiniųjų, o P. Haavisto – kairiųjų atstovas.

Jis pridūrė, kad antrajame rinkimų rate lemiamas vaidmuo gali tekti debatams.

Naujajam valstybės vadovui, kuris taip pat yra Suomijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, didžiausias rūpestis bus besikeičiantis Europos geopolitinis kraštovaizdis.

Devynių kandidatų grupėje pirmauja du aukščiausio rango politikai: buvęs ministras pirmininkas konservatyvusis Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir buvęs užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas) iš Žaliųjų partijos, kuris rinkimuose dalyvauja kaip nepriklausomas kandidatas.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad šie du kandidatai greičiausiai tarpusavyje susikaus vasario 11 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture.

„Kitas respublikos prezidentas pirmiausia bus Vakarų prezidentas, NATO prezidentas, o vieni svarbiausių mūsų santykių yra partnerystė su Jungtinėmis Valstijomis“, – neseniai duodamas interviu televizijai sakė A. Stubbas.

Maskvos ir Helsinkio santykiai pablogėjo po 2022-ųjų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir 2023-iųjų balandį įstoti į NATO.

Rusija, su kuria Suomija turi 1 340 km ilgio sieną, nedelsdama įspėjo apie atsakomąsias priemones. Po kelių mėnesių, 2023-ųjų rugpjūtį, Suomija pastebėjo nelegalių migrantų, atvykstančių per rytinę šalies sieną, antplūdį.

Helsinkis nurodė, kad Maskva stumia migrantus vykdydama hibridinę ataką, siekiant destabilizuoti Suomiją. Lapkričio mėnesį Šiaurės šalis uždarė savo rytinę sieną.

Panašios užsienio politikos nuostatos

Po Šaltojo karo Helsinkis palaikė gerus santykius su Maskva.

Dabartinis prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) kadaise didžiavosi artimais ryšiais su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o vėliau tapo vienu aštriausių jo kritikų.

Visi kandidatai į prezidentus pasisako ir už Suomijos savarankiškumą, ir už jos, kaip NATO narės, vaidmenį, sakė Helsinkio universiteto Socialinių mokslų fakulteto prodekanė Hanna Wass (Hana Vas).

„Atrodo, kad visi jie turi tvirtą idėją, pabrėžiančią savarankiškumą; kad ateityje Suomija turėtų savarankiškai rūpintis savo gynyba ir aktyviai prisidėti prie bendros Europos gynybos ir Šiaurės šalių bendradarbiavimo“, – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Tamperės universiteto užsienio politikos profesorius Tuomas Forsbergas teigė, kad visi kandidatai laikosi panašių užsienio politikos nuostatų.

„Tai bus labiau susiję su asmenybės rinkimu, kai vertinamas asmens patikimumas ir tvirtumas, jo kaip užsienio politikos lyderio savybės, tam tikros vertybės ir kiti dalykai, kuriems jis atstovauja“, – sakė jis AFP.

Skiriasi politinė kilmė

Pirmadienį dienraščio „Helsingin Sanomat“ paskelbtoje viešosios nuomonės apklausoje pirmavo A. Stubbas su 22 proc. paramos, o antras buvo P. Haavisto su 20 procentų.

„Jie abu turi daug patirties tiek vidaus, tiek užsienio politikoje, o tai rinkėjai, atrodo, vertina labiausiai, – sakė H. Wass. – Jie jau seniai žinomi kelių kartų atstovams.“

Nors P. Haavisto ir A. Stubbas yra panašių politinių pažiūrų, tačiau, kaip pažymėjo T. Forsbergas, jų politinė kilmė skiriasi.

„Jų biografija ir vertybės (...) laikomos gana skirtingomis, nes A. Stubbas yra labiau dešiniųjų, o P. Haavisto – kairiųjų atstovas, nors Haavisto stengiasi pabrėžti, kad jame nėra nieko raudono, kad jis, kaip žaliasis, pasirinko vidurio kelią“, – kalbėjo profesorius.

Antrojo turo metu rinkimų debatai gali būti lemiami, pridūrė T. Forsbergas.

Nuo lyderių nedaug atsilieka kraštutinių dešiniųjų Suomių partijos kandidatas Jussi Halla-aho (Jusis Hala-ahas) su 18 proc. ir Centro partijos remiamas buvęs eurokomisaras Olli Rehnas (Olis Renas) su 12 procentų.

Pasak T. Forsbergo, J. Halla-aho ir O. Rehnas vis dar gali patekti į antrąjį turą. Tačiau jis pridūrė, kad J. Halla-aho greičiausiai nelaimėtų antrojo turo, nes yra laikomas per daug priešinančiu visuomenę.

Kadangi vyrauja visuotinis skepticizmas dėl to, ką galima pasiekti per parlamentinę politiką, suomiai yra linkę labiau tikėti prezidento institucija, sakė H. Wass.

„Prezidentas laikomas stipriu veikėju, kuriuo žmonės pasitiki“, – pridūrė ji.

Rinkėjų aktyvumas Suomijos prezidento rinkimuose paprastai siekia apie 70 procentų.

Daugiau nei pusė respondentų (53 proc.) neigiamai atsakė į klausimą, „ar Suomija turėtų laukti Švedijos“, net jei „Švedijos stojimo ratifikavimas užtruktų ilgiau, pavyzdžiui, dėl Turkijos pasipriešinimo“.

Tik 28 proc. respondentų manė, kad Suomija turėtų palaukti Švedijos ir kartu įstoti į JAV vadovaujamą karinį aljansą.

Suomijos dienraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbtoje „Taloustutkimus“ apklausoje nuo sausio 30 iki vasario 1 dienos buvo apklaustas 1 021 suomis.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusios neprisijungimo prie karinių aljansų politikos ir pateikė prašymą įstoti į NATO.

Ankara nesutiko ratifikuoti abiejų šalių paraiškas dėl narystės NATO, visų pirma dėl Švedijos atsisakymo išduoti dešimtis įtariamųjų, kuriuos Turkija sieja su uždraustais kurdų kovotojais ir nesėkmingu bandymu 2016-aisiais įvykdyti valstybės perversmą.

Be to, Ankara pasipiktino Švedijos sprendimu sausio mėnesį suteikti leidimą protestui, kurio metu kraštutinių dešiniųjų pažiūrų ekstremistas sudegino Korano kopiją prie Turkijos ambasados Stokholme.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) sekmadienį aiškiai pabrėžė, kad Švedijos ir Suomijos pozicijas pastaraisiais mėnesiais laiko akivaizdžiai skirtingomis.

R. T. Erdoganas teigė, kad „prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes Suomijai pateiksime kitokį atsakymą“.

Suomijos vyriausybė iki šiol pabrėžė, kad jos prioritetas tebėra prisijungti prie Aljanso kartu su kaimyne.

„Suomija labai norėjo ir tebenori prisijungti prie NATO kartu su Švedija“, – pirmadienį žurnalistams sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

„Švedija yra mūsų artimiausia sąjungininkė gynybos ir užsienio politikos srityje“, – pridūrė jis.

Suomija dabar yra vienintelė ES priklausanti Rusijos kaimynė, kurioje netaikomi turistinių vizų apribojimai Rusijos piliečiams. Sustabdžius skrydžius iš Rusijos į ES, Suomija tapo tranzitine šalimi daugeliui rusų, norinčių vykti toliau į Europą.

„Daugelis tai vertina kaip sankcijų režimo apėjimą“, – AFP sakė užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto.

Nors Šengeno režimas ir Suomijos įstatymai neleidžia visiškai uždrausti vizų pilietybės pagrindu, Suomija gali sumažinti išduodamų vizų skaičių tam tikroms kategorijoms, pažymėjo P. Haavisto.

„Turizmo kategorijoje gali būti ribojama, kiek vizų galima prašyti per dieną“, – sakė P. Haavisto.

Suomijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pateikė vyriausybei pasiūlymą, kuris leistų Suomijai „teikti pirmenybę“ tokioms grupėms kaip šeimos nariai ir studentai, kartu sumažinant turistinių vizų skaičių.

Nors vyriausybė uždegė „žalią šviesą“ tęsti pasirengimo darbus, P. Haavisto sakė manantis, kad galutinis sprendimas gali būti priimtas iki mėnesio pabaigos.

Kadangi daugelis keliautojų į Suomiją atvyksta su kitos Šengeno šalies išduotomis vizomis, P. Haavisto pabrėžė, kad šiuo klausimu reikia priimti ES lygmens sprendimą.

Suomija ketina iškelti šį klausimą kitame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Čekijoje rugpjūčio 30 dieną.

„Priešingu atveju gali atsitikti taip, kad vienai šaliai sumažinus išduodamų vizų skaičių, kita šalis gali jį padidinti“, – sakė Suomijos užsienio reikalų ministras.

Jis Vilniuje susitiks su Baltarusijos opozicijos atstovais bei ministru Linu Linkevičiumi, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Susitikimo metu ministrai aptars aktualius Baltijos jūros regiono saugumo klausimus,  Lietuvos ir Suomijos dvišalių santykių raidą.

Taip pat bus diskutuojama apie transatlantinio bendradarbiavimo perspektyvas, padėtį Baltarusijoje, aptariami tarptautinės darbotvarkės klausimai.

Ministrai teigė, kad nors abiejų šalių santykiai yra intensyvūs, atsiranda ir naujų potencialių bendradarbiavimo sričių, pavyzdžiui, branduolinė sauga, pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.

Lietuva nuolat kelia branduolinės saugos klausimus per susitikimus su užsienio šalių pareigūnais, siekdami atkreipti dėmesį į Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę.

L. Linkevičius taip pat atkreipė Suomijos kolegos Pekka Haavisto (Pekos Havisto) dėmesį į Lietuvos prioritetus būsimajame ES biudžete, tai yra sanglaudą ir žemės ūkio politiką.

„Suprantame, kad didelė naujo ES biudžeto lėšų dalis bus skirta naujiems iššūkiams įveikti, tačiau Lietuvai šių sričių finansavimo mažinimas yra labai skausmingas“, – pranešime cituojamas Lietuvos ministras.

Per susitikimą L. Linkevičius taip pat informavo P. Haavistą apie kitais metais Lietuvoje organizuojamą Ukrainos reformų konferenciją ir paragino Suomiją vėl finansiškai remti Europos humanitarinį universitetą Vilniuje.

Suomija šį pusmetį pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai.