GYDYTOJA AKUŠERĖ-GINEKOLOGĖ: DAUGUMA NEPAGALVOJA, KAS DAR GALI PADĖTI ĮVEIKTI VĖŽĮ

Vieni išgirdę vėžio diagnozę nenori tuo patikėti ir net atsisako gydymo. Kiti vykdo visus gydytojo nurodymus, bet apsiriboja tik medikamentiniu, spinduliniu gydymu. Dar kiti gydytojo prašo papasakoti apie kuo daugiau būdų įveikti ligą ir yra pasiryžę kardinaliai keisti gyvenimo būdą. Šių laukia sunkus darbas, tačiau jie patys padidina savo galimybes pasveikti.

Nenori suklaidinti

Šiais laikais yra įvairių vėžio diagnostikos ir gydymo galimybių, tačiau ir žinių apie papildomus sveikatinimosi būdus – kur kas daugiau. Tad ilgametę onkoginekologinių ligų diagnostikos ir gydymo patirtį turinti profesorė gydytoja akušerė-ginekologė Daiva Vaitkienė šiuo metu su vėžiu kovojančius pacientus ragina nepasiduoti ir ieškoti naujų būdų ligą valdyti, sustiprėti, tačiau akcentuoja: svarbiausia – sau nepakenkti.

Amerikietė integruotos onkologijos srities mokslininkė, tyrėja ir psichoterapeutė Kelly Turner daugiau nei prieš dešimt metų pradėjo domėtis vėžiu sirgusių pacientų pasveikimo atvejais, kurie nebuvo lengvai paaiškinami. Juos tyrinėdama ji apibrėžė devynis pagrindinius veiksnius, kuriuos, siekdami pasveikti, taikė beveik visi tyrimo dalyviai. Apie tai mokslininkė išleido knygą „Radikali remisija. Pasveikti, kai nėra jokių galimybių“. Ši knyga neseniai išversta į lietuvių kalbą.

Mokslininkė kalbėjosi su dešimtimis gydytojų onkologų klausdama, ar jų praktikoje pasitaikė radikalios remisijos atvejų, ir visi atsakė teigiamai. Vos keletas iš jų akademiniams žurnalams buvo parengę straipsnių, kuriuose išvardijo pacientų patirtus biocheminius pokyčius, tačiau nė vienas nepasidomėjo, kaip ligoniui pavyko tai padaryti. Kai kurie gydytojai prisipažino nenorintys, kad jų pacientai apskritai sužinotų apie radikalios remisijos atvejus nenorėdami suteikti tuščios vilties ar suklaidinti. K. Turner iš dalies supranta tokį gydytojų įsitikinimą: „Susidurti su būriu pacientų, turinčių statistiškai mažai šansų pasveikti, labai baugina.“ Išties, kas tinka vienam, nebūtinai išgelbės kitą, o dar kiti gali klaidingai suprasti, kad šiuolaikinė medicina nereikalinga. Tačiau, integruotos onkologijos srities mokslininkės nuomone, tylėti apie radikalios remisijos atvejus yra blogiau, nei klaidingai viltis, o ignoruoti žmones, kurie išsigydė vėžį netradicinėmis priemonėmis, moksliškai neatsakinga. „Žmonės privalo žinoti, ką dar dėl savo sveikatos gali padaryti, – nesvarbu, ar dabar jie sveiki, ar kovoja su sudėtinga mirtina liga“, – įsitikinusi ji.

Liga – ne pasaulio pabaiga. Sergantis žmogus gali būti kur kas laimingesnis ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą nei visiškai fiziškai sveikas, bet turintis daugybę kitų problemų.

Gali suteikti vilties

Pasak gydytojos onkoginekologės, net ir kazuistinis (besiremiantis atskirais pavyzdžiais, painus, – red. past.) pasveikimo atvejis pacientams gali suteikti vilties. „Viltis gydo. Juk yra moksliškai patvirtintas placebo efektas, kai jokios cheminės sudėties neturintis vaistas padeda pasveikti. Už placebo tikriausiai slypi vidinės žmogaus jėgos ir galbūt viltis. Negalima meluoti ir žadėti nepagrįstų dalykų, tačiau net jei ir neturime įrodymų, patvirtinančių alternatyvių priemonių veiksmingumą, bet tai kažkam padėjo, gal gali ir kitam padėti pagerinti sveikatą. Kodėl to nepabandžius? Svarbiausia, kad tai nepakenktų. Susirgę žmonės ieško įvairių papildomų būdų. Geriau juos taikyti prižiūrint gydytojams ir sveikatos priežiūros specialistams“, – įsitikinusi D. Vaitkienė.

Ragina žvelgti plačiau

Lietuvoje Ligonių kasos Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) draustiems gyventojams padengia būtinojo gydymo išlaidas onkologinei ligai įveikti. Viešojoje gydymo įstaigoje (poliklinikoje ar ligoninėje) gydytojo konsultacija paprastai trunka 20 minučių. Per šį laiką gydytojas pacientą turi spėti apžiūrėti, apklausti, susisteminti informaciją, paskirti tyrimus, gydymą ir išklausyti. Be to, ir vėžio atvejai ne tokie paprasti, reikia gilių gydytojo žinių, susikaupimo ir atidumo.

„Konsultacijos metu skirti laiko ligai suvaldyti nėra labai daug. Net jei gydytojai ir spėja su pacientu pašnekėti apie papildomus sveikatinimosi būdus, neįmanoma visko aptarti vos per kelias minutes. Natūralu, kad pacientai, ieškantys papildomų būdų, kaip sustiprinti savo sveikatą, vyksta į privačias mokamas konsultacijas, tačiau didelė dalis jų neturi tam finansinių galimybių. Tad labai gerai, kad sveikatinimosi būdai aptariami straipsniuose, laidose, knygose“, – sako D. Vaitkienė ir pastebi, kad vis daugiau gydytojų ir pacientų į ligos atsiradimą ir apskritai gyvenimą žiūri daug plačiau ir kompleksiškiau. Gydytojos nuomone, vienas iš sunkiausių dalykų ligoniui gali būti priešprieša arba kategoriška gydytojo nuomonė, nesutampanti su paciento.

„Anksčiau kolegos net įsižeisdavo, jei išgirsdavo pacientą kalbant apie alternatyvius gydymo būdus. Manau, labai svarbu išklausyti pacientą, kad ir ką jis darytų, ne pasmerkti, o patarti, ką nors rekomenduoti ir pasveikinti jį, jei tik ieško būdų, kaip dar sau būtų galima padėti. Tikiu žodžio galia. Žodis gydo, žodis žudo“, – yra įsitikinusi gydytoja onkoginekologė ir priduria, kad anksčiau onkologai vėžiu sergančių pacientų visai nekonsultuodavo gyvensenos klausimais ir dėl laiko, ir dėl žinių stokos, tačiau dabar situacija kitokia.

Susirgę žmonės ieško įvairių papildomų būdų. Geriau juos taikyti prižiūrint gydytojams ir sveikatos priežiūros specialistams.

„Jaunieji kolegos onkologai vis labiau papildomai domisi. Labai džiaugiuosi, kad jaunoji mūsų karta plečia akiratį, ne tokie kategoriški, linkę su pacientais plačiai bendradarbiauti, ir tai labai skatina psichologinį gijimą, – sako D. Vaitkienė. – Sveikatinimosi priemonėmis ypač domisi jaunesni žmonės, kurie pasinaudoja internete rasta informacija, skaito knygas, žiūri laidas. Kalbų mokėjimas ir susipažinimas su pasauline patirtimi, be abejo, keičia visų mūsų požiūrį į ligą, jos išvengimą, gydymą ir galų gale – gyvenimą su liga. Liga – ne pasaulio pabaiga. Sergantis žmogus gali būti kur kas laimingesnis ir gyventi kokybiškesnį gyvenimą nei visiškai fiziškai sveikas, bet turintis daugybę kitų problemų.“

Kas gali lemti radikalią remisiją?

JAV onkologijos mokslininkės K. Turner atliktas tyrimas parodė, kad netikėtai pasveikstama dažniau, nei manyta iki šiol, – tyrimo duomenimis, tokių pacientų visame pasaulyje yra tūkstančiai.

Alternatyvių būdų reikšmė pasveikimui gali būti sunkiai paaiškinama, tačiau, K. Turner teigimu, moksliniais tyrimais įrodyta, kad jie skatina sveikatą. Medicinos mokslų daktarė K. Turner atliko daugiau nei 100 interviu ir ištyrė per 1 000 radikalios remisijos atvejų. Naudodama kokybinius tyrimo metodus, ji nustatė daugiau kaip 75 skirtingus veiksnius, kurie galėjo turėti įtakos statistiškai netikėtam pasveikimui. Susisteminus duomenis paaiškėjo, kad devyni veiksniai vis kartojasi beveik kiekviename interviu – beveik visi apklaustieji darė tuos pačius dalykus, siekdami išgyti nuo vėžio.

9 radikalios remisijos veiksniai:

• radikalus mitybos pokytis;

• savo sveikatos kontroliavimas;

• vadovavimasis savo intuicija;

• vaistažolių ir papildų vartojimas;

• užspaustų emocijų paleidimas;

• teigiamų emocijų didinimas;

• socialinės paramos priėmimas;

• dvasinio ryšio gilinimas;

• stiprių priežasčių gyventi turėjimas.

Pasak JAV onkologijos mokslininkės K. Turner, mes dar negalime suprasti, kodėl kai kuriais atvejais įvyko radikali remisija ir žmonės pasveiko nuo vėžio arba kodėl taikomi metodai tiko vieniems, bet ne visada tinka kitiems. „Jei įdėsime daug pastangų tirdami šiuos atvejus, užuot ignoravę juos, nes negalime paaiškinti, turėsime dvi galimybes: arba išmoksime šį tą apie kūno gebėjimą gydyti save, arba išrasime vaistą nuo vėžio“, – tiki ji.