KODĖL VAKARUOSE SENIAI TAIKOMAS LĖTINIO SKAUSMO GYDYMO METODAS Į LIETUVĄ ATĖJO TIK DABAR?

Kauno klinikose pirmą kartą implantuotas nugaros smegenų stimuliatorius. Ši proveržį gydant lėtinius nugaros ir galūnių skausmus žyminti operacija – pirmoji tokia ne tik Lietuvoje. Latvijoje ir Estijoje tokios operacijos dar neatliekamos.

Kankinosi dešimt metų

„Tai tolygu stebuklui. Aš guliu, vaikštau, ir man nieko neskauda!“ – po 10 metų pagaliau atsikračiusi nuolatos kamavusio, pasak jos, nežmoniško nugaros ir kairės kojos skausmo, sako Alvida. 64-erių gargždiškė dėl skausmų nebegalėjo ne tik dirbti, bet ir vaikščioti. Viskas pasikeitė vos prieš porą savaičių, kai jai, pirmajai Lietuvoje, buvo atlikta nugaros smegenų stimuliatoriaus implantacijos operacija. Tačiau iki tol moteris turėjo nueiti ilgą kelią jausdama didžiulį skausmą.

Alvida pasakojo, kad skausmai prasidėjo prieš 10 metų – ėmė skaudėti koją. „Pradėjo tas skausmas lipti aukštyn – ėmė skaudėti nugarą. Ligų man nustatė daug: stuburo išvaržos, stenozė, osteochondrozė, spondiliozė. Viena operacija, antra, trečia, ketvirta – nepadėjo. Nugarą taip skaudėdavo – toks jausmas būdavo, kad stuburas atsikabins ir nukris. Stojiesi ir atrodo, kad pasidalysi į dvi dalis. Pagrindinis mano vaistas buvo tabletės nuo skausmo. Taip pat – lašelinės, ligoninės, greitoji pagalba, gulėjimas ligoninėse 2–3 kartus per metus. Nuolatos lankiausi kineziterapijos procedūrose. Ir skausmo blokadą ne kartą darė, ir akupunktūrą – viską išbandžiau, niekas nepadėjo“, – pasakojo moteris.

Pastaruosius trejetą metų ji sako gyvenusi beveik vien lovos režimu.

„Nuo 2021 m., galima sakyti, visai nevaikščiojau. Tik prisilaikydama sienos, kad galėčiau nesiremti skaudama kaire koja, nueidavau į tualetą. Į lauką – labai retai ir tik su vaikštyne. Pagrindinis mano ėjimas būdavo į tualetą ar vandens atsigerti. Tačiau vaikščiodavau labai kankindamasi – įsikibusi į sieną arba su vaikštyne. Prakaitas žliaugia, skausmas nežmoniškas. Kartais, net nepasiekusi tikslo, apsisukdavau ir grįždavau į lovą. Svarbiausia, kad ir gulėti, miegoti negalėjau. Pastarieji metai iš viso buvo kančia. Tik užmiegi išgėrus vaistų nuo skausmo – ir vėl prabundi, vėl didžiulis skausmas. Per parą išmiegodavau 3–4 valandas, ir tai tik vaistų išgėrusi. Tabletes gėriau saujomis – per parą keliolika, be to, man nuolat statė ir lašelines su vaistais nuo skausmo“, – prisimena pašnekovė.

Kęstutis Petrikonis / Asmeninio archyvo nuotr.

Naujas gyvenimo etapas

Dėl nuolatinių skausmų moterį buvo užklupusi depresija – sako nebetikėjusi, kad skausmai kada nors liausis. Viską pakeitė vienas skambutis sausio pradžioje. Ji jau anksčiau lėtinį skausmą gydėsi Kauno klinikose – Neurochirurgijos klinikos Funkcinės neurochirurgijos sektoriaus vadovas docentas Andrius Radžiūnas buvo užsiminęs, kad užsienyje seniai žinomas tokio kaip jos lėtinio skausmo gydymas implantuojamu nugaros smegenų stimuliatoriumi, tik Lietuvoje jis dar neatliekamas – nekompensuojamas. „Tada gydytojas užsirašė mano telefoną ir pažadėjo paskambinti, kai tokią operaciją bus galima atlikti Lietuvoje. Nuo to laiko praėjo pusantrų metų. Jau maniau, kad Kaune mane visi pamiršo. Todėl ir labai nustebau, ir apsidžiaugiau, kai sausį sulaukiau gydytojo A. Radžiūno skambučio – kvietė atvažiuoti operacijai“, – prisiminė Alvida.

Mums vis dar atrodo, kad geriau nupirkti saują tablečių ir periodiškai žmogų mankštinti, reabilituoti.

Pasak moters, implantavus nugaros smegenų stimuliatorių prasidėjo naujas jos gyvenimo etapas.

„Po operacijos pabudau ir net verkti pradėjau – nebejaučiu skausmo! Įsivaizduokite: šitiek metų kankinausi, o dabar – staiga nieko nebeskauda. Mane į operacinę atvežė neįgaliojo vežimėliu, o dabar judinu kojas – nieko neskauda! Išlipu iš lovos – nieko neskauda. Negalėjau patikėti, kad man nebeskauda“, – Alvida pasakojo kol kas dar negalinti nueiti didelių atstumų, nes per keletą metų, kai beveik visai nevaikščiojo, labai sunyko kojų raumenys – reikia mankštų jiems atkurti, o visa tai užims laiko.

Dabar ji sako jaučianti nebe nugaros ir kojų skausmą, o malonius šiurpuliukus.

„Prasidėjo naujas mano gyvenimo etapas. Anksčiau tik kentėjau – dabar jau galiu gyventi“, – pasakojo Alvida, pirmiausia, kai sustiprės kojų raumenys, svajojanti išeiti pasivaikščioti.

Pirmoji: implantavus nugaros smegenų stimuliatorių Alvida sakė pagaliau galinti vėl gyventi – nebejaus dešimt metų varginusių didžiulių nugaros ir kojos skausmų, tik malonius šiurpuliukus. / Kauno klinikų nuotr.

Labai sėkmingas atvejis

Pasak implantaciją atlikusio A. Radžiūno, nugaros smegenų stimuliacija – terapija, padedanti pacientus išvaduoti nuo nuolatinių nugaros ar galūnių skausmų.

„Ši procedūra – vienintelė viltis pacientams, kenčiantiems lėtinį nugaros ir galūnių skausmą, kai neefektyviai jau buvo taikytas gydymas Skausmo gydymo poskyryje, atlikta stuburo operacijų“, – pažymi jis.

A. Radžiūnas pasakojo, kad šis stimuliatorius implantuojamas dviem etapais. „Pirmiausia per adatas į stuburo kanalą įvedami ir implantuojami bandomieji elektrodai. Jie prijungiami prie išorinio stimuliatoriaus. Tuomet per penkias dienas pacientas bando įvairius stimuliacijos režimus ir, jei skausmą pavyksta sumažinti daugiau nei 50 proc., implantuojamas nuolatinis stimuliatorius“, – apie procedūros unikalumą aiškina docentas.

Nugaros smegenų stimuliatorius – išmanus, nes jis jaučia paciento judesius ir pagal tai pritaiko stimuliavimo režimus. „Jį valdo pats pacientas. Skausmui atsinaujinus, jį galima vėl programuoti ir surasti tokius parametrus, kurie būtų efektyvūs“ – priduria A. Radžiūnas.

Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus Periferinės nervų sistemos ir neuroraumeninių ligų sektoriaus vadovo profesoriaus Kęstučio Petrikonio teigimu, apie nugaros smegenų stimuliatorius jis pirmą kartą išgirdo prieš 25 metus.

Liuda Brogienė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Paskutinis sprendėjas, kuris pasakydavo gydytojams, kada pacientui tinka implantuoti šį stimuliatorių, daugiau nei prieš 20 metų būdavo klinikinis psichologas. Jis testais ir kalbėdamasis su ligoniais nustatydavo, kada pacientas psichologiškai palūžęs, jo skausmo mechanizmai tiek pažengę, kad kiti gydymo metodai nebepadeda“, – pasakojo profesorius.

Pasak jo, daugiau nei 20 metų šie implantai buvo tobulinami, atsirado naujų technologijų, leidžiančių padėti ir tiems ligoniams, kuriems iš pradžių padėti buvo neįmanoma.

K. Petrikonis taip apibūdino skausmą, kurį padeda įveikti nugaros smegenų stimuliatoriai: „Skausmas turi būti nervų kilmės. Ne psichologinių nervų, bet nervų – laidų, kuriais keliauja nerviniai impulsai, kilmės, kad šia terapija būtų galima jį suvaldyti.“

Nugaros ir galūnių skausmo priežastys gali atsirasti dėl traumos, infekcinės, reumatologinės, autoimuninės ar onkologinės ligos, didelio fizinio krūvio ar atvirkščiai – per mažo judrumo, nesveikos mitybos.

Alvidos atvejį profesorius apibūdino kaip labai sėkmingą ir gana retą, nes paprastai pacientai po tokių operacijų dažniausiai įvardija, kad skausmas sumažėjo 70–80 proc., o Alvida jau pirmą dieną po stimuliacijos teigė, kad skausmas visiškai išnyko.

Labai paprastas mechanizmas

Profesoriaus teigimu, gydant lėtinį skausmą nugaros smegenų implantu, suveikia labai paprastas mechanizmas, aprašytas dar XX a. septintajame dešimtmetyje: „Kai užsigauname, tą vietą pradedame veikti neskausmingais dirgikliais – trinti ir pan. Tie neskausmingi dirgikliai, būdami greitesni už skausmo pojūtį, papuolę ten, kur reikia, į nervų sistemą, užima tas vietas, kurias anksčiau užimdavo skausmas, ir žmogus nespėja pajusti skausmo arba skausmas sumažėja. Ta idėja pritaikyta šiai stimuliacijai: sukelti kitus neskausminius dirgiklius – stimuliuoti nervus, kurie yra sveiki arba galintys praleisti tuos impulsus ir suvaldyti skausmą. Kitaip sakant, skausmas apgaunamas ir moduliuojamas.“

K. Petrikonis užsiminė, kad nugaros smegenų stimuliatorius implantuojamas visam gyvenimui.

„Kaip širdies stimuliatorius, taip ir šis – visam gyvenimui. Žinoma, gali tekti jį pakeisti. Galbūt po penkerių ar dešimties metų atsiras kitas, naujesnis, metodas, kurį pradėsime taikyti minėtam skausmui gydyti. Juk technologijos dabar labai greitai keičiasi“, – sakė jis.

Andrius Radžiūnas / Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, pacientų, kuriems padėtų minėtas metodas, yra tūkstančiai.

„Lietuva, kartais vėluodama, įšoka į tą traukinio vagoną, kuriame gauname tai, kas jau seniai išbandyta pasaulyje. Visos šalys, esančios į Vakarus nuo Lietuvos, šį metodą taiko“, – K. Petrikonio teigimu, į Lietuvą šis metodas ateina tik dabar dėl to, kad valstybė į naujas sveikatos apsaugos srities technologijas per lėtai investuoja.

„Mums vis dar atrodo, kad geriau nupirkti saują tablečių ir periodiškai žmogų mankštinti, reabilituoti. Iš pirmo žvilgsnio tai gal atrodo pigiau, bet per daug metų susidaro didžiulės sumos. Be to, reikia įvertinti, kad nuostolis yra ir tai, kad kankinamas lėtinio skausmo žmogus nesukuria tam tikro produkto – mes tą produktą prarandame“, – atkreipė dėmesį K. Petrikonis.

Pagaliau turime sutikimą pirkti stimuliatorius ir implantuoti juos procedūros laukiantiems pacientams.

Pasak profesoriaus, pritaikius minėtą gydymo metodą lėtinį skausmą patiriantiems pacientams, jie tampa judresni, pagerėja jų emocinė sveikata. Jie gali gyventi nejausdami skausmo, neretai į grįžti į darbą, jei prarado jį dėl skausmo, kurio kartais neįmanoma suvaldyti net medikamentais.

„Lėtinis skausmas išvargina visas nervų sistemos sritis, ypač pažinimo, emocijų, sprendimų priėmimo centrus. Nuo begalinio skirtingų medikamentų vartojimo nukenčia ir vidaus organai – kepenys, inkstai ir kt. Naujosios technologijos leidžia padėti stuburinės kilmės neuropatinį skausmą patiriantiems pacientams, – pažymi prof. K. Petrikonis. – Svarbiausia, kad pati lėtinio skausmo liga nebūtų išsekinusi visų kompensacinių rezervų. Šio stimuliatoriaus veikimo mechanizmas – stimuliuoti neskausmines nervines skaidulas, taip jas apgaunant ir sušvelninant patiriamo skausmo signalus smegenyse.“

Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos Skausmo gydymo poskyrio vadovė Liuda Brogienė sakė, kad lėtinis stuburo skausmas – didžiausia bendra negalios priežastis mūsų visuomenėje, neigiamai veikianti emocinę sveikatą ir reikšmingai bloginanti gyvenimo kokybę. „Nugaros ir galūnių skausmo priežastys gali būti įvairios ir atsirasti dėl traumos, infekcinės, reumatologinės, autoimuninės ar onkologinės ligos, didelio fizinio krūvio ar, atvirkščiai, sėdimo darbo, per mažo judrumo, nesveikos mitybos“, – kalbėjo L. Brogienė.

Veikimas: nugaros smegenų stimuliatorius – į delną telpantis aparačiukas, operacijos metu implantuojamas žmogui po pilvo ar šono riebaliniu sluoksniu taip, kad jį būtų galima valdyti išorėje paties paciento valdomu pulteliu. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Kainuoja 10 tūkst. eurų

Pasak A. Radžiūno, stimuliatoriaus implantacijos operacija – nesudėtinga, trunka šiek tiek daugiau kaip valandą. Kitą dieną po nuolatinio implanto įdėjimo operacijos pacientai išleidžiami namo.

„Bandomąjį implantavimą atlikome prieš 14 metų, kad parodytume, jog procedūra veikia, bet nuo tada laukėme kompensacijos iš Valstybinės ligonių kasos. Pagaliau turime sutikimą pirkti stimuliatorius ir implantuoti jį procedūros laukiantiems pacientams“, – sakė A. Radžiūnas.

Pasak jo, prietaiso kompensacija buvo pagrindinė kliūtis, neleidusi pritaikyti šios terapijos Lietuvoje anksčiau.

Nugaros smegenų stimuliatorius kainuoja per 10 tūkst. eurų. Valstybinė ligonių kasa nuo šiol per metus finansuos 50 tokių prietaisų pirkimą ir jų implantavimo operacijų Kauno klinikose. Tokias operacijas ruošiamasi atlikti ir Santaros klinikose Vilniuje. Lėtinį skausmo gydymą nugaros smegenų stimuliacija čia planuojama pradėti taikyti šiemet balandį. Per metus tokius stimuliatorius čia planuojama implantuoti 15-ai pacientų.

Šiuo metu neoficialiame A. Radžiūno sąraše yra apie 60 ligonių, kuriems būtų galima taikyti šią terapiją. Tačiau, gydytojų teigimu, iš tiesų ligonių, kuriems ši terapija, gydant tam tikros rūšies lėtinį nugaros ir galūnių skausmą, būtų efektyvi, yra tūkstančiai.

Kauno klinikų atstovų teigimu, Lenkijoje tokių stimuliatorių implantuojama apie 1 000 per metus. Latvija ir Estija šios terapijos kol kas netaiko, siunčia ligonius į kitas šalis.