GYDYMO ĮSTAIGOS IŠBANDĖ PAŽANGIUS PACIENTŲ, SERGANČIŲ KELIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS, PRIEŽIŪROS BŪDUS

55 Lietuvos gydymo įstaigos dalyvavo bandomuosiuose projektuose, skirtuose pagerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą pacientams, kuriems diagnozuotos dvi arba daugiau lėtinių neinfekcinių ligų.

Sveikatos ministerija nurodo, kad projektus 2020–2023 m. įgyvendino 14 Lietuvos gydymo įstaigų, bendradarbiaudamos su kitomis gydymo įstaigomis kaip partnerėmis – iš viso 55 įstaigos.

Projektų metu buvo apmokyta 890 sveikatos priežiūros specialistų, o projektų veiklose dalyvavo daugiau nei 4,6 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuotos dvi arba daugiau lėtinių neinfekcinių ligų.

Vykdant projektus sveikatos priežiūros specialistai gilino žinias ir įgijo naujų šiuolaikiškos, integruotos, į pacientą orientuotos priežiūros kompetencijų bei sustiprino komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros specialistų komandų, pacientų ir jų artimųjų gebėjimus.

Mokymuose dalyvavo daugiadalykės komandos, kurias sudarė šeimos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai kardiologai, gydytojai endokrinologai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, visuomenės sveikatos, gyvensenos medicinos ir kiti specialistai.

Iš skirtingų specialistų sudaryta gydytojų komanda kiekvienam projekto veiklose dalyvavusiam pacientui užtikrino visapusišką, reguliarų ir tęstinį ištyrimą bei sudarė individualizuotą sveikatos priežiūros planą.

Atvejo vadybininkas padėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi numatyto priežiūros plano. Jis rūpinosi, kad projekto dalyviui tinkamu laiku būtų atliekami reikalingi tyrimai, pagal poreikį vykdomos gydytojų specialistų konsultacijos ir, įvertinus rezultatus, jei reikia – peržiūrimas numatytas gydymo planas.

Paslaugos buvo organizuojamos pirmenybiniu „žaliojo koridoriaus“ principu, užtikrinant pacientui galimybę jas gauti laiku, siekiant išvengti ligos paūmėjimo ar galimų komplikacijų.

Projektų metu buvo sėkmingai išbandyta nuotolinė pacientų sveikatos rodiklių stebėsena, naudojant išmaniuosius įrenginius, tokius kaip pulso ir kraujospūdžio matuokliai, spirometrai ar svarstyklės su „Bluetooth“ funkcija, nuolatinės gliukozės kiekio matavimo sistemos jutikliai.

Projektų vykdymą finansavo Europos socialinio fondo agentūra. Pagal priemonę „Sveikatos priežiūros kokybės ir prieinamumo gerinimas tikslinėms gyventojų grupėms įgyvendinant inovatyvius ir efektyvius sveikatos priežiūros modelius“ įgyvendinta 14 projektų, jų įgyvendinimui skirta 10,5 mln. eurų.