Silpnumas ir sunkumas judant ir kvėpuojant, tai gali būti nebūtinai dėl ilgojo savaitgalio padarinių, o dėl šiuo metu fiksuojamo oro užterštumo.  

„Kreipiasi gerokai daugiau pacientų, skambina ir prašo padėti, nes dūsta ar blogai jaučiasi“, – teigė RVUL gydytoja pulmonologė Giedrė Grigienė. 

Sacharoje vyksta labai intensyvi dulkių audra, kurios dulkės tvyro ir virš Lietuvos. Dulkės iš Šiaurės Afrikos atkeliavo jau nuo sekmadienio, tad ypač pasisaugoti turėtų – nėščiosios, senjorai, kūdikiai ir sergantieji.  

„Žmonės, kurie turi kvėpavimo ligų, bronchų astmą, lėtinę abstrukciją, tai šios ligos pasižymi uždegimu kvėpavimo takuose, o įkvepiamos dulkės dar labiau ūmina simptomus“, – aiškino G. Grigienė.

„Sacharos dulkės turi savo sudėtį – daug silicio ir magnio, tad jautresni žmonės pajuto, kad yra sunkiau kvėpuoti, akis griaužia. Visas šis dalykas – pavojingas tiems, kas turi sveikatos sutrikimų. Nerekomenduojama būti lauke, o kitiems vengti pasivaikščiojimų ar buvimo lauke su vaikais“, – kalbėjo Aplinkos apsaugos agentūros skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Taip pat rekomenduojama mažiau vėdinti patalpas. 

„Jeigu pacientai jaučia, kad jiems negera, o reikia išeiti į lauką, tada rekomenduojame užsidėti kaukes“, – rekomendacijomis dalinosi V. Bimbaitė.

Prasta oro kokybė ne tik miestuose, nes tarša fiksuojama visose oro kokybės tyrimų stotyse. Didesnes daleles galima iščiaudėti ar pašalinti kosint, nes kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia, ten nusėda ir gali pradėti kauptis, suformuodamos palankią terpę išsivystyti lėtinei ligai. 

Sacharos dulkės turi savo sudėtį – daug silicio ir magnio, tad jautresni žmonės pajuto, kad yra sunkiau kvėpuoti, akis griaužia.

Į organizmą dalelių gali patekti ir per akių gleivinę, tad net ir sveikiems, kurie dulkių gali ir nepajusti, specialistai turi rekomendacijų.  

„Mažinti fizinį krūvį lauke, nesportuoti, drėkinti patalpas, kad dalelės nusėstų“, – sakė Panevėžio ekologė Rūta Taučikienė. 

Toks reiškinys nėra itin retas, nes nutinka kartą ar du per metus.  

„Prognozuojama, kad balandžio trečiąją, pasikeitus oro sąlygoms, tarša pradės mažėti“, – tikino R. Taučikienė. 

Be to, nereikėtų nustebti, kad po lietaus gali likti dulkių pėdsakų. 

Kaip antradienį paskelbė ministerija, nuo šiol siuntimo ilgalaikiam stebėjimui nebereikės kreiptis į šeimos gydytoją, gydytojui specialistui nustačius ilgalaikio stebėjimo poreikį, pacientas iš karto bus registruojamas toje pačioje įstaigoje arba gaus siuntimą, jeigu ilgalaikiam stebėjimui pasirinks kitą gydymo įstaigą.

„Tokį poreikį nustatęs gydytojas specialistas sudarys einamųjų metų paciento ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo veiksmų planą ir nustatys kitos konsultacijos datą bei iki jos atliktinus diagnostinius tyrimus ir procedūras. Einamųjų metų veiksmų plane bus nurodomas gydytojo specialisto konsultacijų periodiškumas, reikalingi diagnostiniai tyrimai ir procedūros, gydymo ir kiti veiksmai“, – skelbiama ministerijos pranešime.

Anot ministerijos, kaip ir iki šiol, pradėjus ilgalaikį stebėjimą, pirmai gydytojo specialisto konsultacijai pacientas turės būti siunčiamas atlikus reikiamus tyrimus ir procedūras. Jų rezultatus gydytojas specialistas įvertins ir aptars su pacientu pirmo vizito metu.

Įvertinęs paciento sveikatos būklę, pagal poreikį paskyręs naujus tyrimus ir išrašęs reikalingus vaistus, gydytojas specialistas paskirs datą ir laiką kitai konsultacijai, į kurią pacientas jau galės atvykti be siuntimo.

SAM duomenimis, didžiausią mirštamumą lemiančios lėtinės ligos Lietuvoje – širdies ir kraujagyslių bei onkologinės ligos. Daugiausiai ilgalaikio stebėjimo paslaugų pacientams teikia oftalmologai, endokrinologai ir hematologai.

2023 metais šių paslaugų suteikta atitinkamai 40,6 tūkst., 22,6 tūkst. ir 10,7 tūkstančio.

Sveikatos ministerija nurodo, kad projektus 2020–2023 m. įgyvendino 14 Lietuvos gydymo įstaigų, bendradarbiaudamos su kitomis gydymo įstaigomis kaip partnerėmis – iš viso 55 įstaigos.

Projektų metu buvo apmokyta 890 sveikatos priežiūros specialistų, o projektų veiklose dalyvavo daugiau nei 4,6 tūkst. pacientų, kuriems diagnozuotos dvi arba daugiau lėtinių neinfekcinių ligų.

Vykdant projektus sveikatos priežiūros specialistai gilino žinias ir įgijo naujų šiuolaikiškos, integruotos, į pacientą orientuotos priežiūros kompetencijų bei sustiprino komunikacijos ir bendradarbiavimo tarp sveikatos priežiūros specialistų komandų, pacientų ir jų artimųjų gebėjimus.

Mokymuose dalyvavo daugiadalykės komandos, kurias sudarė šeimos gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, gydytojai kardiologai, gydytojai endokrinologai, kineziterapeutai, socialiniai darbuotojai, visuomenės sveikatos, gyvensenos medicinos ir kiti specialistai.

Iš skirtingų specialistų sudaryta gydytojų komanda kiekvienam projekto veiklose dalyvavusiam pacientui užtikrino visapusišką, reguliarų ir tęstinį ištyrimą bei sudarė individualizuotą sveikatos priežiūros planą.

Atvejo vadybininkas padėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi numatyto priežiūros plano. Jis rūpinosi, kad projekto dalyviui tinkamu laiku būtų atliekami reikalingi tyrimai, pagal poreikį vykdomos gydytojų specialistų konsultacijos ir, įvertinus rezultatus, jei reikia – peržiūrimas numatytas gydymo planas.

Paslaugos buvo organizuojamos pirmenybiniu „žaliojo koridoriaus“ principu, užtikrinant pacientui galimybę jas gauti laiku, siekiant išvengti ligos paūmėjimo ar galimų komplikacijų.

Projektų metu buvo sėkmingai išbandyta nuotolinė pacientų sveikatos rodiklių stebėsena, naudojant išmaniuosius įrenginius, tokius kaip pulso ir kraujospūdžio matuokliai, spirometrai ar svarstyklės su „Bluetooth“ funkcija, nuolatinės gliukozės kiekio matavimo sistemos jutikliai.

Projektų vykdymą finansavo Europos socialinio fondo agentūra. Pagal priemonę „Sveikatos priežiūros kokybės ir prieinamumo gerinimas tikslinėms gyventojų grupėms įgyvendinant inovatyvius ir efektyvius sveikatos priežiūros modelius“ įgyvendinta 14 projektų, jų įgyvendinimui skirta 10,5 mln. eurų.

„Siekiant sumažinti šeimos gydytojams tenkantį krūvį ir užtikrinti dar sklandesnį pacientų sveikatos priežiūros procesą, dalis šeimos gydytojo funkcijų bus perleidžiama jo komandos nariams: atvejo vadybininkui, apylinkės administratoriui, slaugytojui, akušeriui, kineziterapeutui, socialiniam darbuotojui ir gyvensenos medicinos specialistui. Pastarojo pagrindinė užduotis – visapusiškas asmens gyvensenos ir lėtinių ligų rizikos veiksnių įvertinimas, gyvensenos korekcijos ir sveikatos stiprinimo planų sudarymas“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Pirminės sveikatos priežiūros, odontologijos ir medicininės reabilitacijos skyriaus vyr. specialistė Virginija Karaliūtė Žulienė.

Kokias sveikatos problemas gali padėti išspręsti gyvensenos medicinos specialistas?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Šeimos medicinos klinikos asistentė, gyvensenos medicinos specialistė Kotryna Nausėdė sako, kad gyvensenos medicinos specialistai padeda valdyti lėtines ligas bei klinikinę jų raišką. Jie moko mitybos, miego, fizinio aktyvumo įpročių, ugdo psichinį ir emocinį atsparumą, padeda kontroliuoti žalingus įpročius.

„Šie specialistai įvertina pagrindinius su gyvensena susijusius rizikos veiksnius ir sudaro individualią, paciento sveikatos poreikiams pritaikytą gyvensenos programą. Svarbią šio specialisto konsultacijos dalį sudaro motyvacinių priemonių ir strategijų taikymas“, – kolegei antrino LSMU Šeimos medicinos klinikos bei Profilaktinės medicinos katedros asistentė, gydytoja, gyvensenos medicinos specialistė Lina Paulauskienė.

Gyvensenos medicina taikoma sergant įvairiausiomis lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, 2 tipo cukriniu diabetu, podagra, artritu, lėtine obstrukcine plaučių liga, alergija, autoimuninėmis ligomis, antsvoriu ar nutukimu, lėtine anemija, onkologinėmis ligomis. Taip pat besiskundžiantiems susilpnėjusiu imunitetu, bendru silpnumu ir nuovargiu, sutrikusia miego kokybe, negebėjimu valdyti streso.

Pasak K. Nausėdės, gyvensenos medicinos specialistai gali padėti pacientams, atsidūrusiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupėje. Tokie pacientai neretai kenčia nuo cholesterolio, taip pat turi didesnę riziką susirgti ateroskleroze: „Tai reiškia, jog siaurėja ir standėja paciento kraujagyslės, jose susidaro randėjančios plokštelės ateromos, formuojasi trombai. Kyla miokardo infarkto, insulto, aortos išsiplėtimo ir kitų pavojingų sveikatos būklių rizika. Kadangi cholesterolio kiekio padidėjimas yra susijęs su gyvensenos įpročiais, juos saugiai ir efektyviai koreguoti padeda gyvensenos medicinos specialistas.“

Itin naudingi šeimos gydytojo komandoje

Gyvensenos medicinos specialisto konsultacijai gali nukreipti šeimos gydytojas, gydytojas specialistas ar kitas sveikatos priežiūros specialistas. Galima registruotis ir pačiam pacientui, kadangi siuntimo konsultacijai nereikia.

L. Paulauskienės teigimu, gyvensenos medicinos specialistai artimai bendradarbiauja su šeimos gydytojais bei jų komandos nariais, todėl kiekvienam pacientui gali pasiūlyti tinkamiausią ligų gydymo ar prevencijos būdą. „Po konsultacijos sudaromas 6 mėnesių individualus gyvensenos keitimo planas, kuriame iškeliami tikslai aktualiose gyvensenos srityse“, – pažymėjo ji.

Šiuo metu gyvensenos medicinos specialistai dirba ir valstybiniame, ir privačiame sveikatos sektoriuose įvairiuose Lietuvos miestuose. Siekiama, kad gyvensenos medicinos specialistų paslaugos būtų prieinamos visiems pacientams pirminės sveikatos priežiūros įstaigose.

Nors pastaruoju metu padėtis pagerėjo, „pagrindinių oro teršalų kiekis daugelyje Europos šalių, ypač Vidurio Rytų Europoje ir Italijoje, vis dar viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas“, teigė EAA, atlikusi tyrimą daugiau kaip 30 šalių, įskaitant 27 Europos Sąjungos nares.

Ataskaita neapėmė didžiųjų pramoninių valstybių – Rusijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės, todėl galima daryti prielaidą, kad bendras mirčių skaičius žemyne gali būti didesnis.

Praėjusį lapkritį EAA paskelbė, kad 2020 metais ES, Islandijoje, Lichtenšteine, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Turkijoje dėl oro taršos anksčiau laiko mirė 238 tūkst. žmonių.

„Dėl oro taršos Europoje kasmet anksčiau laiko miršta daugiau kaip 1,2 tūkst. jaunesnių nei 18 metų amžiaus žmonių ir gerokai padidėja rizika susirgti vėlesniame amžiuje“, – teigė agentūra.

Po gimimo aplinkos oro užterštumas didina kelių sveikatos problemų, įskaitant astmą, susilpnėjusią plaučių funkciją, kvėpavimo takų infekcijas ir alergijas, riziką.

Tai buvo pirmasis agentūros tyrimas, skirtas būtent vaikams.

„Nors ankstyvų mirčių skaičius šioje amžiaus grupėje yra nedidelis, palyginti su bendru Europos gyventojų skaičiumi, kurį EAA apskaičiuoja kiekvienais metais, ankstyvosios mirtys reiškia būsimo potencialo praradimą ir yra susijusios su didele lėtinių ligų našta tiek vaikystėje, tiek vėlesniame amžiuje“, – teigė EAA.

Ji paragino valdžios institucijas sutelkti dėmesį į oro kokybės gerinimą aplink mokyklas ir vaikų darželius, taip pat sporto objektus ir viešojo transporto mazgus.

„Po gimimo aplinkos oro užterštumas didina kelių sveikatos problemų, įskaitant astmą, susilpnėjusią plaučių funkciją, kvėpavimo takų infekcijas ir alergijas, riziką“, – pažymima ataskaitoje.

Kasmet miršta septyni milijonai

Prasta oro kokybė taip pat gali „pabloginti lėtinių ligų, pavyzdžiui, astmos, kuria Europoje serga devyni procentai vaikų ir paauglių, būklę ir padidinti riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis vėlesniame amžiuje“.

97 proc. miesto gyventojų 2021 metais buvo veikiami PSO rekomendacijų neatitinkančio oro, rodo pirmadienį paskelbti duomenys.

Pernai EAA pabrėžė, kad ES yra pakeliui į tikslą iki 2030-ųjų 50 proc. sumažinti ankstyvų mirčių skaičių, palyginus su 2005 metais.

XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje dėl smulkiųjų kietųjų dalelių 27 ES valstybėse narėse per metus anksčiau laiko mirė beveik milijonas žmonių. 2005 metais šis skaičius sumažėjo iki 431 tūkst.

PSO teigia, kad padėtis Europoje yra geresnė nei didžiojoje planetos dalyje, nes dėl oro taršos kasmet pasaulyje miršta septyni milijonai žmonių, t. y. beveik tiek pat, kiek dėl rūkymo ar prastos mitybos.

Keli šimtai tūkstančių mirčių tenka jaunesnių nei 15 metų vaikų amžiaus grupei.

Tik 2021 metų rugsėjį buvo pasiektas susitarimas sugriežtinti 2005-aisiais nustatytas pagrindinių teršalų ribines vertes.

Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos pareigūnai pranešė, kad vien tik Tailande, kur toksiškas smogas dusina dalį šalies teritorijos, nuo metų pradžios 2,4 mln. žmonių kreipėsi į ligonines dėl sveikatos problemų, susijusių su oro tarša.

Smulkiosios kietosios dalelės, kurias daugiausia išmeta lengvieji automobiliai ir sunkvežimiai ir kurios gali prasiskverbti giliai į plaučius, laikomos didžiausiais oro teršalais, po jų eina azoto dioksidas ir ozonas.

„Buvo įsiklausyta į gydytojų pastabas ir individualiai pasižiūrėta į lėtinėmis ligomis sergančių pacientų padėtį – jų ligos dinamika kinta lėtai, jiems reikia nuolatinės priežiūros, tai perteklinė biurokratija tik apsunkina gydymo eigą. Pakeitimai prisidės tiek prie sklandesnio paciento kelio užtikrinimo, tiek prie mažesnės biurokratinės naštos gydytojams“, – teigė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Atnaujintos tvarkos projekte, kuris yra pateiktas vertinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, siūlomi tokie pakeitimai:

    • atsisakoma reikalavimo gydytojams sudaryti pacientų, kuriems vykdoma ilgalaikė sveikatos būklės stebėsena, sąrašus;

    • šeimos gydytojo paslaugas teikiančio gydytojo siuntimas reikalingas tik pirmą kartą siunčiant pacientą pas gydytoją specialistą;

    • pacientui siūloma vykdyti ilgalaikį sveikatos būklės stebėjimą toje pačioje gydymo įstaigoje (savivaldybės sveikatos centre), o jeigu pacientas nesutinka arba reikalingos paslaugos jame neteikiamos – pacientas informuojamas apie kitas įstaigas, kurios teikia jam reikalingas paslaugas;

    • nustatoma, kad pirmą kartą gydytojo specialisto konsultacijos pacientas turi būti siunčiamas atlikus šeimos gydytojo kompetencijos diagnostinius tyrimus ir procedūras, arba organizuojamas reikalingų tyrimų atlikimas pagal ligos pobūdį.

Tyrimų rezultatai turės būti teikiami į e. sveikatos sistemą, todėl gydytojas specialistas galės juos įvertinti iš anksto. Jeigu nuspręs, kad pacientui nebūtina atvykti gyvai, gydytojas specialistas galės surengti nuotolinę konsultaciją su šeimos gydytoju ir pateikti rekomendacijas dėl tolesnio gydymo, tyrimų, procedūrų ir kt.

Atnaujintoje tvarkoje taip pat detalizuojami gydytojo specialisto veiksmai – jis turės įvertinti paciento sveikatos būklę ir atliktų tyrimų rezultatus bei aptarti juos su pacientu, prireikus – paskirti kitus pacientui reikalingus diagnostinius tyrimus ir procedūras pagal savo kompetenciją, paskirti kitos konsultacijos datą ir rezervuoti jos laiką. Gydytojas specialistas galės išrašyti vaistinius preparatus ir medicinos pagalbos priemones, prireikus – išduoti siuntimą kito gydytojo specialisto konsultacijai.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia, kad nors nemaža dalis mūsų visuomenės narių serga lėtinėmis ligomis, tačiau jų gydymui iki šiol buvo skirtas nepakankamas dėmesys. „Kas penktas mūsų visuomenės narys serga dviem ir daugiau lėtinių ligų ir pagal šį rodiklį esame Europos Sąjungos paraštėse. Mūsų sveikatos būklė tiesiogiai lemia mūsų gyvenimo kokybę, todėl didelė dalis visuomenės dėl sveikatos problemų negali ja mėgautis. Sveikatos sistemos perorientavimas į paslaugas, kurios prisideda prie kokybiško gyvenimo užtikrinimo, yra vienas svarbiausių šiandienos uždavinių“, – sako A. Dulkys.

Keliose dešimtyse šalies gydymo įstaigų yra pradėti bandomieji projektai, kurių metu pacientais, sergančiais dviem ir daugiau lėtinių neinfekcinių ligų, rūpinasi specialiai suburtos medikų komandos ir atvejo vadybininkai ar slaugytojos. Projektų metu išbandomi inovatyvūs ir veiksmingi paslaugų teikimo modeliai – nuo įtraukios atvejo vadybos iki pažangių kompleksinių gydymo metodų. Planuojama, kad baigus projektus bus apmokyta daugiau nei 700 medikų ir specialistų.

Sveikatos priežiūros specialistai pastebi, kad  poliligotumas sukuria neigiamas pasekmes pacientui, jo artimiausiai aplinkai ir sveikatos sistemai: didina ankstesnio mirtingumo, negalios, žemos gyvenimo kokybės ir kitas rizikas.

Jau žinomi pirmieji rezultatai

Pirmuosius tris projektus įgyvendino ir rezultatus apibendrino VšĮ Karoliniškių poliklinika, VšĮ Naujosios Vilnios poliklinika ir Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centras. Pasak VšĮ Karoliniškių poliklinikos projektą koordinavusios direktoriaus pavaduotojos medicinai Larisos Sergejevos, dalyvauti projekte jiems buvo ypač aktualu, nes poliligotumas siejamas su vyresniu amžiumi, o šios poliklinikos pacientai – bene vyriausi Vilniaus mieste. Į projektą buvo pakviesta 210 sergančių arterine hipertenzija ir cukriniu diabetu su blogesne glikemijos kontrole poliklinikos pacientų.

„Pagerėję pacientų sveikatos rodikliai viršijo lūkesčius: 43 proc. sumažėjo arterinis kraujo spaudimas, net 66 proc. normalizavosi glikozilinto hemoglobino rodiklis, 72 proc. pacientų stebėti teigiami lipidogramos pokyčiai. Sunkiau sekėsi mažinant pacientų kūno masę, tačiau ir čia per du metus visi kartu ištirpdė net 600 kilogramų svorio“, – rezultatus pristatė L. Sergejeva.

Vilkijos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) specialistai akcentavo, kad dėl taikomų sprendimų gerokai išaugo pacientų įsitraukimas į gydymo procesą, o tai atsispindėjo ir pasiektuose rezultatuose. Vilkijos projekte iš viso dalyvavo 245 pacientai iš penkių gydymo įstaigų: VšĮ Garliavos PSPC, VšĮ Kybartų PSPC, VšĮ Pakaunės PSPC, VšĮ Vilkijos PSPC ir VšĮ Lekėčių ambulatorija. 

„Atvejo vadybininkas – gyvensenos medicinos specialistas projekte atliko tai, ko taip trūksta mūsų pacientams: užtikrino holistinį paciento ištyrimą, sudarė individualų paciento planą ir kontroliavo, kaip pacientui sekasi jį vykdyti. Pacientas turėjo nuolatinę priežiūrą, kontrolę ir palaikymą nustatytiems sveikatos rodikliams pasiekti“, – sakė gyvensenos medicinos specialistė Vilma Verygienė, kuri kartu su kolege Aiste Kučinskiene koordinavo Vilkijos PSPC poliligotų pacientų sveikatos priežiūros modelio diegimo projektą.

Apibendrinus pirmųjų trijų įgyvendintų projektų rezultatus, 665-ių dalyvių sveikata pagerėjo taikant kompleksines priemones. Ypač pravertė technologijos – mobiliosiomis programėlėmis medikų ir specialistų komandoms buvo perduodami pacientų sveikatos rodikliai. Tai leido operatyviai priimti sprendimus, užtikrinančius ligos kontrolę. Pirmųjų užbaigtų projektų dalyviais rūpinosi 127 medikų ir specialistų komandos, o visą procesą koordinavo atvejo vadybininkai (arba slaugytojos).

Visus keturiolika bandomųjų projektų planuojama pabaigti iki 2023 metų liepos mėnesio. Jie tiesiogiai palies apie 5 tūkst. pacientų. Projektams įgyvendinti iš Europos Sąjungos investicijų fondų buvo skirta 10,5 mln. eurų.

Medikų darbu nepatenkinti pacientai skundais užvertė gydymo įstaigų darbą kontroliuojančią tarnybą.

Skundų padaugėjo jau pernai, o šiemet per pirmą pusmetį jų gauta beveik tiek, kiek prieš kelerius metus būdavo per visus metus. Sveikatos apsaugos ministerija didėjimą aiškina taip: vis daugiau pacientų žino, kur ieškoti teisybės.

Spalio mėnesį užčiuopus gumbelį krūtyje, viešintis nenorinti moteris kreipėsi į šeimos gydytoją. Anot istoriją papasakojusios onkologinėmis ligomis sergančius pacientus vienijančios organizacijos, gydytojas liepė pasidaryti momogramą, kuriai taloną gavo tik sausio mėnesiui, tačiau atsakymo vėl teko laukti. 

„Tikrinasi po dviejų savaičių, rezultatai neįkelti, pasitikrina po trijų, po keturių savaičių – rezultatai  neįkelti, bando ieškoti galų, pasirodo, rezultatai yra, bet jie neįkelti. Ir pas tą moterį yra įtarimas, kad jai auglys, bet gerybinis. Gydytoja siunčia pacientę pasidaryti echoskopiją, o taloną echoskopijai gauna tik balandžio mėnesiui. Tada balandžio mėnesį atėjus, gydytoja moteriai jau sako: „o kur jūs buvot anksčiau?“. Pacientė gydytojai ir sako: „tai eilėse  b**t laukiau“. Suma summarum, yra ketvirtos stadijos onkologinė liga.  Ji buvo nustatyta gegužės mėnesį, kai žmogus nuo spalio mėnesio bando patekti pas gydytoją“, – pasakojo Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Jeigu šeimos gydytoja moterį būtų nusiuntusi į Onkologijos institutą, liga būtų nustatyta ilgiausiai per pusantro mėnesio. Tokių istorijų, kai medikai padaro klaidų, daugybė. Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba pastaraisiais metais gauna vis daugiau tokių pacientų skundų.

2019 ir 2020 metais gauta po beveik 400 skundų dėl medikų darbo. O pernai buvo gauta beveik 500 skundų. Vien šiemet per pirmą pusmetį beveik 300 gyventojų skundų.

Pasak Akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorės Noros Ribokienės, jeigu tokiais tempais daugės skundų, tai tikėtina, kad jų bus dar 100 daugiau nei praėjusiais metais.

Pacientai dažniausiai skundžiasi dėl diagnostikos bei gydymo klaidų, laiku negauto gydymo ar komplikacijų.

N. Ribokienė teigia, kad dėl pandemijos buvo nemažai tokių atvejų, kada žmonės turėjo ūmią COVID-19 ligą, bet buvo sudėtinga patekti ir gauti diagnostikos ir gydymo paslaugas telefonu.

Po veido patempimo operacijų atsiranda veido deformacijos, įdubos, kada po kitų manipuliacijų  negali sučiaupti lūpų.

„O ir telefoninės diagnostikos metu yra padaryta daug klaidų. Mes girdime, kad žmogus yra nuramintas ir jam sakoma, kad čia tau greičiausiai nieko nėra, o po to paaiškėja, kad tai yra pažengusios stadijos onkologinė liga“, – teigė N. Čiakienė. 

Taip pat padaugėjo skundų ir dėl grožio paslaugų.

„Po veido patempimo operacijų atsiranda veido deformacijos, įdubos, kada po kitų manipuliacijų  negali sučiaupti lūpų ar kvėpuoti per nosį, nukrenta akių vokai“, – pasakojo N. Ribokienė.

Naujovę skųsti medikus pradėjo patys gydytojai.

Pasak N. Ribokienės patys medikai informuoja apie tai, kad jų kolegos viršija nustatytas ribas ir nustatytas kompetencijas ir imasi procedūrų, operacijų ir tokių, kur pagal jų profesinės kvalifikacijos normas nepriklauso to daryti.

Apsaugos ministerija skundų daugėjimą aiškina tuo, kad vis daugiau žmonių yra teisiškai raštingesni ir žino, kaip ginti savo pažeistas teises.

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės Odetos Vitkūnienės, tai yra normalus procesas, kuris liudija apie įstaigų problemas, santykių problemas, organizacijų problemas ir sistemines problemas.

„Anksčiau būdavo, kad iki 30 pacientų priimama, o dabar iki 50 pacientų per pamainą. Ir tas nesiliauja jau kelinti metai. Akivaizdu, kad padidėjus darbo krūviui, darbo laikas, skiriamas komunikacijai su klientu, sumažėja labai stipriai. Vien nedarbingumo pažymėjimų išrašymas padidėjo 63 proc.

2017–2018 metais, iki pat COVID-19 laikotarpio atlikti tyrimai rodė, kad 60 proc. medikų yra perdegę, tai aš manau, kad artėjame link absoliutaus skaičiaus.

Vis dažniau pacientų skundai būna pagrįsti. 2019 metais per 60 proc. skundų buvo pagrįsti, o pastaraisiais metais – per 70 proc.“, – priminė Medikų sąjūdžio pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Nacionalinio vėžio instituto (NVI) ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistų organizuojamoje sveikatos šventėje Vingio parke vyks ne tik teorinės onkologų paskaitos, sporto užsiėmimai, bet ir kulinarinės dirbtuvės, bus galima pasitikrinti sveikatą ir laimėti įvairių prizų.

Daugelį rizikos veiksnių galime lengvai pašalinti

Veikiausiai ne vienam teko girdėti ar net pačiam mintyse atsidusti – „jei jau lemta, ligos neišvengsi“. Visgi su tuo nesutinka NVI vadovė genetikė profesorė Sonata Jarmalaitė, kurios teigimu, deterministinis požiūris į vėžį labai žalingas.

„Kuomet tikima, kad genai, aplinka, sveikatos sistema atsakingi už mūsų sveikatą, pamirštama, kad tikrieji savo kūno ir sveikatos šeimininkai esame mes patys. Sąmoningai rinkdamiesi sveiką mitybą, fizinį ir socialinį aktyvumą mes pasirenkame aktyviai formuoti savo sveikatą, būti savo kūno šeimininkai. Net ir paveldimi vėžio sindromai, kurie lemia tik dešimtadalį onkologinių susirgimų, šiais laikais gali būti gerai kontroliuojami ir liga savo agresyviausia forma gali net ir nepasirekišti“, – sako ji.

Grėsmingiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, maisto kancerogenai, fizinio aktyvumo stoka – yra mūsų pačių valdomi veiksniai.

Proveržis vėžio tyrimų, diagnostikos ir gydymo srityje įvyko tada, kai mokslininkai įrodė, jog vėžį sukelia genų mutacijos. Tačiau daugeliu atvejų jos nėra paveldimos, o sukaupiamos gyvenimo metu dėl aplinkos ir vidinių kancerogenų poveikio, natūralių genetinių ir ląstelinių procesų.

„Kuo daugiau žalingų veiksnių mus atakuoja, tuo didesnė rizika susirgti vėžiu, bet tiesa yra ta, kad daugelį kancerogenų, net ir žinodami tai, mes vartojame patys. Grėsmingiausi vėžio rizikos veiksniai – rūkymas, alkoholis, maisto kancerogenai, fizinio aktyvumo stoka – yra mūsų pačių valdomi veiksniai. Kiekvieno valioje pasirinkti gyventi sveikai, būti savo sveikatos šeimininku, puoselėti sveikus įpročius savo šeimoje, kolektyve“, – įsitikinusi NVI vadovė.

Pirmos konkrečios žinios apie vėžio genus ir jų mutacijas buvo sukauptos prieš 40 metų. Vėliau, suvokus ligos prigimtį, proveržis tiriant vėžį vyko labai greitai. Šio tūkstantmečio pradžioje jau žinojome daugelį vėžio genų. Šių genų tyrimus pradėjome atlikinėti klinikoje diagnozuojant šeiminį vėžį. Buvo sukurti naujos kartos ir visiškai naujos strategijos vaistai nuo vėžio, kurie ne žudė vėžinę ląstelę, o atrankiai blokavo pakitusius baltymus.

„Prabėgus dar 20 metų mes kalbame apie precizinę personalizuotą mediciną nustatant ir gydant vėžį ir šis mokslo proveržis reikšmingai pailgino daugelio sergančiųjų gyvenimo trukmę. Jei prieš dešimt metų, nustačius pažengusių stadijų melanomą, penkerių metų išgyvenamumo vidurkis tesiekė 5 procentus, šiuo metu, taikant inovatyvų gydymą, penkerius metus išgyvena daugiau nei pusė šia sunkia liga sergančių pacientų. Bet, aišku, precizinės genomo medicina grįstos onkologijos tikslas – vėžį nustatyti kuo anksčiau, tuo metu, kai liga ankstyvų stadijų ir pagydoma“, – kalbėjo profesorė S. Jarmalaitė.

Ligų prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą

Renginio „Švęsk sveikatą“ tikslas – kalbėti apie ligų prevenciją – svarbiausią įrankį, kuris lemia iki pusės daugelio lėtinių ligų susirgimų, įskaitant ir onkologines ligas. Tai – ne gydytojų, o pačių žmonių rankose, vis dėlto formuojant sveikus įpročius šiek tiek pagalbos reikia.

„Moksliniai vėžio tyrimai, inovacijos ir naujos technologijos gali išgelbėti gyvybes, tačiau norint išgelbėti kuo daugiau gyvybių, reikia tuos mokslo pasiekimus suprantamai ir patraukliai pateikti visuomenei, kad žmonės taptų informuoti, sąmoningi savo sveikatos šeimininkai. Labai svarbu sveikos gyvensenos įpročius ugdyti nuo mažens, o žinias apie rizikos veiksnius, kancerogenus įdiegti dar mokyklos suole. Juk vėžio prevencija yra veiksmingesnė už bet kokį gydymą. Ji kainuoja nedaug, o gelbėja gyvybes ir tausoja valstybės resursus. Apie 40 procentų vėžio atvejų galima išvengti aktyviai taikant prevencines priemones“, – duomenimis dalijasi profesorė S. Jarmalaitė.

Štai atsisakius tabako vartojimo galima būtų išvengti 9 iš 10 plaučių vėžio atvejų, o tai – didžiausiu mirtingumu pasižymintis onkologinis susirgimas. Naujoje ES Kovos su vėžiu plane yra gan ambicingas siekis – išugdyti kartą be tabako, pasiekti, kad iki 2040 m. ES tabaką vartotų mažiau nei 5 procentai gyventojų.

Alkoholio vartojimas yra daugelio ligų ir mirčių priežastis. Net trečdalis su alkoholio žalingu poveikiu siejamų mirčių yra dėl jo sukelto vėžio. Tik po jo rikiuojasi mirtys dėl kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių ligų bei sužalojimų. Europos statistika rodo, kad alkoholio vartojimas lemia 10 procentų vyrų ir 3 procentus moterų onkologinių susirgimų. O štai apklausa, atlikta Jungtinėje Karalystėje, parodė, kad tik kas dešimtas apklaustas žmogus žinojo, jog alkoholis didina vėžio riziką.

Genetikos profesorė tęsė, kad nutukimas padidina net 12 rūšių vėžio riziką. Tyrimai rodo, kad fizinis aktyvumas ir sveika gyvensena vėžio riziką sumažina beveik penktadaliu.

„Nors įtikinti žmones sveikai gyventi ir būti fiziškai aktyviems yra labai svarbu, mažinant išvengiamų onkologinių susirgimų skaičių, bet tai dar ne visos priemonės. Žmonių gyvenseną, sveikatą veikia socioekonominiai veiksniai, jų darbo ir gyvenamoji aplinka, todėl ES Kovos su vėžiu plane daug dėmesio skiriama sveikesnės darbo ir namų aplinkos kūrimui. Numatyti asbesto, radono kontrolės aplinkoje planai, bus siekiama dar labiau riboti pesticidų patekimą į maistą, toliau iš rinkos šalinamos rizikingos maisto pakavimo medžiagos ir pan.“, – vardijo NVI vadovė.

Svarbu žinoti, kad apie penktadalis onkologinių susirgimų yra sukelti infekcijų. COVID-19 pandemija mobilizavo pasaulio sveikatos sistemą efektyviai naujojo viruso diagnostikai, plitimo kontrolei. Panašių veiksmų reikia imtis ir kovojant su vėžį sukeliančiais virusais. Pagrindiniais vėžio sukėlėjais vis dar išlieka žmogaus papilomos virusas (ŽPV), atsakingas už gimdos kaklelio vėžio riziką. Hepatito B ir hepatito C virusinės infekcijos siejamos su padidinta kepenų vėžio rizika. Viena iš efektyviausių gimdos kaklelio vėžio prevencijos priemonių – skiepai nuo ŽPV infekcijos. ES sieks iki 2030 metų paskiepyti bent 90 procentų tikslinės mergaičių populiacijos ir gerokai padidinti berniukų skiepijimo apimtis. Lietuvoje gana sėkmingai vyksta ŽPV vakcinacija, tad tikėkimės, kad pavyks pasiekti ES numatytas apimtis ir ateityje pavyks sėkmingiau išvengti išvengiamų ligų.

Kuo jau galima pasinaudoti šiandien?

Sveikos gyvensenos įpročių ugdymas nuo mažumės, sveikatos stiprinimas sportuojant, rizikos veiksnių apribojimas – tai pirminė vėžio prevencijos grandis, kurioje aktyviai dalyvauti skatinama plačioji visuomenė. Antrinė prevencija skirta apsaugoti tam tikras padidintos rizikos grupes nuo dažniausių ligų ir šiame prevencijos etape svarbus gydymo įstaigų vaidmuo. Vėžio kontrolei bei ankstyvai diagnostikai daugelis ES valstybių, tarp jų ir Lietuva, finansuoja atrankinės patikros programas tam tikros amžiaus grupės gyventojams. Nuo 50 metų, atsižvelgiant į lytį, galima nemokamai pasitikrinti dėl krūties ar prostatos vėžio, taip pat – dėl storosios žarnos vėžio. Gimdos kaklelio vėžio atrankinė patikra moterims pradedama nuo 25 metų. Aktyviai tikrinamų asmenų amžiaus grupės šiek tiek skiriasi įvairiose ES valstybėse, bet iš esmės šios programos siekia vėžį nustatyti anksti, kai dar yra daug galimybių jį įveikti ir išgelbėti gyvybes.

„Nors ribojimai dėl COVID-19 pandemijos sumažino prevencinių programų aktyvumą, bet ES naujasis Kovos su vėžiu planas ambicingai numato siekti, kad iki 2025 m. net 90 procentų ES tikslinės populiacijos būtų patikrinta dėl krūties, gimdos kaklelio ir storosios žarnos vėžio. Bus svarstoma galimybė išplėsti patikros programas ir organizuoti patikrą dėl plaučių bei skrandžio vėžio. Džiugu, kad Lietuvoje jau vyksta patikra dėl prostatos vėžio, numatoma planinė burnos vėžio patikra.

Prevencija yra efektyvus ir pigus būdas užkirsti kelią vėžiui, ligos gydymas kainuoja žymiai brangiau. Tad švęskime sveikatą, būkime aktyvūs savo sveikatos šeimininkai“, – linkėjo profesorė S. Jarmalaitė.

Mažais žingsneliais didelių pokyčių link

Apie tai, kad visuomenė vis aktyviau domisi sveikatą ugdančiomis priemonėmis, liudija ir Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ direktorė Guoda Ropaitė-Beigė. Jos teigimu, nedideli kasdieniai ritualai, tokie kaip rytinė mankšta ar meditacija, salotų dubenėlis pietums, pasivaikščiojimas po darbo gryname ore ar rutinos pakeitimas sudalyvaujant sveikatinimo veikloje, vis populiaresni.

„Džiaugiamės, kad „Vilnius sveikiau“ veikla pritraukia vis daugiau Vilniaus miesto gyventojų – tai reiškia, kad vis daugiau žmonių rūpinasi savo sveikata ir siekia pokyčių. Džiugu, kad žmonės domisi ne tik sporto ir mitybos programomis („Ruoškis bėgti“, „Vilnius juda“ projektai, sveiko maisto gaminimo dirbtuvės), bet ir noriai jungiasi į seminarus, kuriuose kalbame ir diskutuojame sąmoningumo, streso, nerimo ir kitais psichikos sveikatinimo klausimais („Mindfulness“ projektas, seminarai „Mokausi valdyti stresą“, „Aš, mano kūnas ir ribos asmeniniame gyvenime“)“, – vardijo G. Ropaitė-Beigė. Tai liudija ir statistika, štai 2020 metais „Vilnius sveikiau“ suorganizavo du masinius renginius (Danskebank Vilniaus maratono 1 km „Vilnius sveikiau“ bėgimas ir Europos sveikos mitybos diena), kuriuose sudalyvavo per 3 000 Vilniaus miesto gyventojų. Taip pat buvo pravesti beveik 4 000 teorinių ir praktinių fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, psichikos sveikatos stiprinimo užsiėmimų, kuriuose sudalyvavo daugiau nei 10 000 Vilniaus miesto ir rajono gyventojų!

Apie sveiką gyvenseną ir nedidelius, tačiau svarbius pokyčius geresnės savijautos link bus kalbama ir birželio 29 d. renginyje „Švęsk sveikatą“. Mitybos specialistė Vaida Kurpienė dalysis praktiniais patarimais, kaip pasirengti sveikatai palankią priešpiečių dėžutę, rėmėja „Maxima“ pasirūpins reikiamu produktų krepšeliu ir renginio dalyviai pagal rekomendacijas galės pasiruošti savo kitos dienos priešpiečius. Tuo tarpu „Vilnius sveikiau“ mitybos specialistai padės vaikučiams sudėlioti didžiulę mitybos piramidę ir papasakos, kodėl svarbu kiekvieną dieną valgyti vaisius ir daržoves, o ledus pasilikti tik retkarčiais pasmaližiauti. Suksime ir laimės ratą – teisingai atsakę į UV spinduliuotės tema parengtus klausimus dalyviai galės laimėti apsaugos nuo saulės priemones. „Vilnius sveikiau“ kineziterapeutai atliks kūno masės analizės ir pėdų analizės tyrimus bei trumpus funkcinius testus, kurių metu renginio dalyviai galės įsivertinti savo pusiausvyrą ir lankstumą. Na, o norinčius daugiau sužinoti praktinių patarimų apie fizinį aktyvumą, kviesime sudalyvauti paskaitoje apie dažniausiai daromas klaidas sportuojant. Išklausius šį pranešimą, praktines žinias pritaikyti kviesime į jogos užsiėmimą.

„Labai svarbu atminti, kad mažais žingsneliais didelius teigiamus pokyčius savo sveikatai gali pasiekti kiekvienas – tiek jaunas,  tiek vyresnio amžiaus žmogus. Sveikatą reikia saugoti, turtinti ir švęsti kiekvieną dieną!“ – įsitikinusi „Vilnius sveikiau“ direktorė.

„Vyriausybė visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID–19 mirčių skaičių Lietuvoje. Tai reiškia, kad žmonėms laiku nebuvo diagnozuota liga, nebuvo suteiktas būtinasis gydymas ir kitos medicininės paslaugos“,– trečiadienį surengtoje LSDP spaudos konferencijoje sakė J. Sabatauskas.

„Tokių mirčių Lietuvoje skaičiuojama jau beveik dešimt tūkstančių, o tai reiškia, kad dėl karantino valdymo trūkumų netekome beveik pustrečio karto daugiau žmonių, nei per tą laiką mirė nuo COVID–19“, – mirtingumo rodikliais baisėjosi socialdemokratas.

J. Sabatauskas teigė, kad, susipažinęs su jį šiurpinančia statistika, kreipėsi į Vyriausybę, ragindamas atkreipti dėmesį ir į perteklinių mirčių skaičius Lietuvoje.

„Susipažinęs su Lietuvos statistikos departamento ir Eurostato pateikiamais duomenimis, vakar kreipiausi į ministrę pirmininkę ir sveikatos apsaugos ministrą, nes matau pavojingą tendenciją, kad Vyriausybė koncentruojasi išimtinai tik į karantino režimo valdymą“,– tvirtino parlamentaras, pabrėždamas, kad, jo nuomone, pavyzdžiu Lietuvai galėjo būti Skandinavijos valstybės.

Vyriausybė visiškai ignoruoja perteklines mirtis, kurių skaičius beveik pustrečio karto viršija COVID–19 mirčių skaičių Lietuvoje.

„Drįstame teigti, kad kitų šalių, tokių kaip Švedija ir Suomija, praktika rodo, jog valdančiųjų pasirinktas kelias buvo klaidingas. Medicinines paslaugas galėjome teikti ir taip išsaugoti didžiąją dalį šių gyvybių“,– teigė J. Sabatauskas.

Seimo nariui pritarė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas. Jo teigimu, palyginus Lietuvos ir kitų ES valstybių perteklinių mirčių skaičių pastaraisiais metais, Lietuva yra viena iš prasčiausiai atrodančių valstybių.

„Jei palygintume visas ES valstybes praėjusiais metais pagal tą patį kriterijų – kiek praėjusiais metais padaugėjo mirčių, lyginant su 2019 metais, pamatysime, kad Lietuva yra trečia nuo galo. Blogiau atrodo tik Rumunija ir Bulgarija, o tokios šalys, kaip Švedija, iš kurios mūsų valdantieji praėjusių metų pavasarį šaipėsi, kaip blogiausio pavyzdžio, turi du kartus geresnį rezultatą“, – LSDP spaudos konferencijoje kalbėjo G. Černiauskas.

ELTA primena, kad praėjusią savaitę socialdemokratai kritiką Vyriausybei išsakė ir dėl neva prastos komunikacijos. LSDP frakcijos narys Gintautas Paluckas tuomet teigė, kad Vyriausybėje matoma aiški lyderystės ir komunikacijos krizė. Jo nuomone, nesuderinta valdžios atstovų komunikacija sukuria neapibrėžtumo ir nepasitikėjimo atmosferą visuomenėje. G. Paluckui pritarė ir kitas frakcijos narys Eugenijus Sabutis, kalbėjęs, kad skirtingų žinučių siuntimas iš skirtingų valdžios atstovų sukelia pyktį visuomenėje.