GYDYTOJŲ IR SLAUGYTOJŲ IŠŠŪKIS: TAIP TĘSTIS NEBEGALI
Praėjusios darbo savaitės pabaiga Lietuvos medikams tapo ypatinga. Susirinkę aptarti gydytojų, rezidentų, slaugytojų bei jų pacientų situaciją šalyje ir didėjančią emigraciją, medikai priėmė revoliucingą sprendimą.
Paskutinis lašas
Medikų kantrybės taurę perpildė nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigaliosianti nuostata, kad šeimos gydytojas, dirbantis pirminės sveikatos priežiūros grandyje, pas jį užsiregistravusį pacientą privalo priimti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.
Gydytojas specialistas tai padaryti privalo per 30 kalendorinių dienų, planinės operacijos turės būti atliekamos per 60 dienų.
Neįvykdžius numatytų įpareigojimų, gydymo įstaigos rizikuoja netekti nuo 20 iki 50 proc. numatytų paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Medikų pacientai taip pat turės teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, jei gydytojas nesugebės spėti suteikti konsultacijos ar nukreipti į kitą gydymo įstaigą per numatytą terminą.
Taip gydytojo specialybės prasmė iš esmės keičiasi: administracinės pareigos tampa daug svarbesnės nei pagalba sergančiam žmogui.
Taip gydytojo specialybės prasmė iš esmės keičiasi: administracinės pareigos tampa daug svarbesnės nei pagalba sergančiam žmogui. Pastaruoju metu šeimos gydytojas vienam pacientui maksimaliai gali skirti 15 minučių, per kurias privalo išklausyti jo nusiskundimus, kompetentingai atlikti bendrą ir specialiąją apžiūras, sudaryti tyrimų ir gydymo planus, teisingai užpildyti dokumentus bei nuolatos stringančioje elektroninėje sistemoje užpildyti visą vizito metu aptartą informaciją, esant reikalui išduoti kompensuojamųjų vaistų receptus. Vieno vaisto išrašymas, jei sistema tuo metu nestringa, užtrunka apie 2–3 minutes. Kai reikia kelių receptų, tai užima bene trečdalį konsultacijai skirto laiko. Elektroninei sveikatos sistemai jau panaudota 40 mln. eurų.
Susidarė užburtas ratas
Medikų susirinkimas buvo organizuotas Vilniaus Santaros klinikose. Jame dalyvavo keli šimtai gydytojų, rezidentų ir slaugytojų iš įvairių mūsų šalies miestų.
Suprasdami, kad Lietuvoje medikai artėja prie kritinio taško, prisijungė ir užsienio šalyse dirbantys gydytojai, Jaunųjų gydytojų asociacijos nariai. Į diskusiją pakviesti Lietuvos gydytojų sąjungos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai. Tačiau atvyko ne visi: tiesiogiai už medikus atsakingas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė rado svarbesnių reikalų nei sveikatos sistemos problemos.
Ja nepatenkinti ir gydytojų pacientai. Jiems sunku užsiregistruoti pas gydytojus, nes, akivaizdu elektroninėje sveikatos sistemoje, talonėlių nėra. Į registratūrą prisiskambinti taip pat sudėtinga. Patekę pas gydytoją ligoniai nusivilia: skundžiasi, kad specialistas labai skubėjo, neišklausė, neatliko išsamios apžiūros, tik pildė dokumentus. Išnyksta gydytojo ir paciento ryšys, atsiranda pyktis, nuoskauda iš paciento pusės, konfliktinės situacijos.
Patekę pas gydytoją ligoniai nusivilia: skundžiasi, kad specialistas labai skubėjo, neišklausė, neatliko išsamios apžiūros, tik pildė dokumentus. Išnyksta gydytojo ir paciento ryšys, atsiranda pyktis.
Dėl šių priežasčių susidaro užburtas ratas: ilgėja eilės laukiamuosiuose, gydytojai dirba viršvalandžius, kurių apmokėjimas nenumatytas. Dėl didelio darbo krūvio prastėja paslaugų kokybė, bet papildomų etatų nėra, nes nėra lėšų, kurios ir taip bus mažinamos baudomis.
Sprendimas – emigruoti
Deja, Lietuvos politikai neatsižvelgia į smarkiai senkančius medicinos personalo išteklius ir pamažu nepakeliamomis virstančias darbo sąlygas.
Medikai, norėdami užsidirbti, kad įstengtų išlaikyti save, šeimą, priversti dirbti keliais etatais, nes jų atlyginimai – bene mažiausi Europoje, nepaisant profesijos atsakingumo ir jos įgijimo trukmės, prilygsta menkos kvalifikacijos specialistų atlyginimui.
Dėl visų šių priežasčių emigracija palietė ir gydytojus bei slaugytojas. Apklausų duomenimis, trečdalis medicinos studentų sako, kad, baigę studijas, ieškos darbo ne Lietuvoje, o užsienio šalyse.
Vieno didžiųjų Lietuvos miestų skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje dirbantys jauni medicinos gydytojai atskleidė savo planus emigruoti. Jie teigia nebematantys Lietuvoje ateities kaip specialistai. Tą patį galima pasakyti ir apie slaugytojas – keliais etatais dirbančios specialistės tarpusavyje kalbasi užsienio kalbomis, dažniausiai – skandinavų. Vos tik jas išmoks, emigruos.
Medikai susirinkime priėjo prie bendros išvados, kad sveikatos sistemos pokyčiai yra reikalingi nedelsiant. Priešingu atveju Lietuvoje neliks kam gydyti ir slaugyti ligonių. Šios problemos sprendimo pradžia – Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų parengta peticija – kelio pradžia šviesesnės medicinos personalo ir jo pacientų labui. Ją aktyviai pasirašo Lietuvos medikai.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas šį medikų sąjūdį įvardijo kaip LGS suvažiavime priimtų nuostatų tęsėjus. Reikalavimai didinti medikų atlyginimus LGS akcentuojami seniai, tačiau to siekiama nuosekliai ir ramiai.
"Mes darome, bet nerėkiame", – tokį esminį skirtumą su naujai kilusiu sąjūdžiu įvardijo L.Labanauskas, palaikantis medikų reikalavimus.
Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų peticija
Mes, esami, buvę ir būsimi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, patirdami didžiulį emocinį spaudimą ir fizinį nuovargį, kasdien matome vis daugiau sistemos griūties požymių. Sveikatos priežiūros sistema nebeturi pakankamai pagrindinio ištekliaus – dirbančių žmonių (gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų), todėl artėja prie visiško chaoso. Jausdami didelę atsakomybę prieš pacientus imamės iniciatyvos ir reikalaujame valstybės valdymo institucijų vykdyti šiuos reikalavimus:
1. Nedelsiant padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 proc.; per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo, iš esmės reformuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimo principus ir atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.
2. Nedelsiant priimti ir viešai paskelbti valstybinio lygio normatyvinius dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, ir nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir gydytojų specialistų konsultacijos trukmę, taip įteisinant ir užtikrinant minimalų gydytojo bei slaugos personalo skiriamą laiką pacientui.
3. Nedelsiant sustabdyti reguliariai vykdomą "Sodros" ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos padalinių, t.y. teritorinių ligonių kasų, bet kokių finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu teikiant šias paslaugas pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.
4. Visi su sveikatos priežiūra susiję įstatymų, įsakymų, nutarimų bei kitų teisės aktų projektai turi būti rengiami su medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis, organizacijomis ir skelbiami viešai.
5. Reikalaujame visiems slaugytojoms bei gydytojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.1 komentarai -
DMN inf.3 komentarai -
0 komentarai
Nuomone.