Lietuvos medikų sąjūdžio prezidentas Liutauras Labanauskas sako, kad trūksta įvairių specializacijų medikų valstybinėse gydymo įstaigose. Visgi, pažymi jis, ryškiausias šiuo metu yra dermatovenerologų, kurie gydo rimtas odos ligas, trūkumas.  

„Mes turime apie 240 licencijuotų dermatovenerologų. Dabar skaičiuokim toliau. Vieno rezidento paruošimas valstybei kainuoja per 200 tūkst. eurų. Na, tai galvokim, kiek jau valstybė išleido pinigų paruošti tuos dermatovenerologus. Deja, mūsų valstybinėse gydymo įstaigose dirba tik 80 – trečdalis. Na, tai palaukit, tai ką mes „gimdome“? Mes „gimdome“ specialistus, kurie nedirba to darbo. Negydo sifilio, gonorėjos, negydo rimtų odos ligų. Ir dirba kažkur“, – problemą aiškino L. Labanauskas.

 Mes „gimdome“ specialistus, kurie nedirba to darbo. Negydo sifilio, gonorėjos, negydo rimtų odos ligų. 

Du trečdaliai dermatovenerologo licenciją turinčių gydytojų dirba ne valstybinėse, o privačiose klinikose. Dermatovenerologų privačios klinikos dažnai ieško tam, kad šie specialistai galėtų atlikti įvairias estetines nechirurgines procedūras, tarp jų – ir hialurono rūgties injekcijas, botulino toksino užpildus, lazerines procedūras.

„Aš nesakau, ką jie ten veikia, gal jie irgi gydo kažką. Bet mes labai abejojam, kad tas mano išvardytas ligas (sifilį, gonorėją, rimtas odos ligas – ELTA). Kodėl mes tą teigiam? Todėl, kad eilės yra labai didelės. Supraskit, trečdalis dirba. Jeigu dirbtų visi, ir eilių nebūtų“, – aiškino L. Labanauskas.

2023 m. darbo skelbimų duomenimis, dermatovenerologams privačių klinikų darbdaviai siūlo iki 6 tūkst. eurų atlyginimą iki mokesčių. O tai yra daugiau nei 3,5 tūkst. eurų į rankas. Lyginant, pavyzdžiui, su chirurgų atlyginimu, tai trečdaliu didesnės sumos.

Piktinasi skubią pagalbą teikiantys ir žmonių gyvybes gelbstintys medikai

Skubią pagalbą teikiantys ir žmonių gyvybes gelbstintys medikai taip pat ieško atsakymų, kodėl uždirba mažiau nei atliekantys grožio ar kitas, mažiau streso reikalaujančias, procedūras. Anot jų, atlyginimai, atsižvelgiant į prisiimamą atsakomybę ir patiriamą stresą, nėra pakankami.

Kauno klinikų Komunikacijos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė pateikė informaciją, kad 2023 m. šioje gydymo įstaigoje chirurgai gavo apie 2,4 tūkst. eurų, vaikų chirurgai – apie 2,7 tūkst. eurų į rankas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje chirurgai gauna vidutiniškai apie 2,3 tūkst. eurų į rankas.

Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje dirbanti kraujagyslių chirurgė Urtė Builytė sako, kad jos darbovietėje gydytojų atlyginimai palyginti didesni nei daugelyje kitų valstybinių gydymo įstaigų.

„Tikrai žinau, kad kitose ligoninėse atlyginimai yra mažesni. Čia didesniu krūviu dirbant, su priedais galima pasiekti 2,5 tūkst. eurų per mėnesį į rankas. Aš kalbu konkrečiai apie savo darbovietę ir konkrečiai kraujagyslių chirurgus“, – atviravo chirurgė U. Builytė.

Vaikų chirurgas Benediktas Jonuška sako, kad, dirbant vienu etatu tik valstybinėje gydymo įstaigoje, atlyginimas neatitiktų darbe prisiimamos atsakomybės bei patiriamo streso.

Nepakanka dirbti vienu etatu, kad būtų galima pagalvoti apie rimtesnes atostogas ar dar kažką.

„Nepakanka dirbti vienu etatu, kad būtų galima pagalvoti apie rimtesnes atostogas ar dar kažką. Vis tiek dauguma medikų dirba daugiau nei etatu, yra tokių, kur vos ne dviem etatais dirba“, – teigė B. Jonuška.

Taip pat B. Jonuška atvirauja, kad jo atlyginimas, dirbant skirtingose valstybinėse ligoninėse, skyrėsi apie pusantro karto.

A. Gerliakienė: itin kontrastingi atlyginimai regioninėse ligoninėse

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė tokią medikų atlyginimų sistemą vadina chaotiška. Anot jos, medikų atlyginimų skirtumams valstybinėse medicinos įstaigose įtakos turi ir tai, kad medikų atlyginimas susideda iš fiksuotos dalies ir kintamos, kurią savarankiškai nustato pati gydymo įstaiga. O itin kontrastingų atlyginimų skirtumų dažniausiai pasitaiko regioninėse ligoninėse.

„Regioninėse įstaigose yra problema ta, kad nėra nuolat dirbančių tam tikrų specialybių gydytojų, pavyzdžiui, chirurgų, ortopedų, kardiologų, echoskopuotojų ir kitų. Jie tada medžioja iš stambesnių gydymo įstaigų medikus ir vilioja juos gana aukštais atlyginimais, kai už dieną mokama nuo 500 iki 700 eurų į rankas. Aišku, gauna ne visi, bet gauna būtent tie, kurie konkrečiai gydymo įstaigai yra reikalingi“ – teigė A. Gerliakienė.

Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė sako, kad nevienodas gydytojų pasiskirstymas Lietuvoje ir tam tikrų specializacijų trūkumas ir lemia tokį atlyginimų disbalansą.

„Čia yra tam tikros įtampos, nes realiai gydymo įstaigos finansavimą gauna praktiškai tik iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Neturi kažkokių šalutinių, gretutinių pajamų. Tada reikia kažkaip išlaviruoti. Jeigu tu kažkam labai daug moki, tai kažkam moki labai mažai. Biudžetas yra ribotas“, – aiškino A. Gerliakienė.

Sveikatos apsaugos ministerijos atstovo Julijano Gališanskio teigimu, šiemet tiek gydytojų, tiek slaugytojų darbo užmokestis turėtų didėti apie 10 proc.

Netikėtas apdovanojimas

Per ketverius metus, jeigu nebūtų skaičiuojama rezidentūra, pelniusi daug pacientų simpatijų, pagarbą, dėkingumą ir pasitikėjimą M. Kurtinaitienė sakė, kad Nuoširdžiausios gydytojos titulas jai yra visiškai netikėtas. „Dirbdama apie apdovanojimus negalvoju. Tikiuosi, nepasikeisiu“, – teigė medikė.

Labai džiugina optimistiškai nusiteikę pacientai. „Kai kurie geros nuotaikos atneša net ir daugiau, nei pati galiu duoti. Labai gera siekti gydymo rezultatų ir pasiekti teigiamus gydymo rezultatus. Labai glosto širdį, kai galiu su pacientu pasidžiaugti“, – vardijo M. Kurtinaitienė, kurią medikės kelias traukė nuo pat vaikystės. Patiko tikslieji mokslai, buvo ir tebėra noras padėti žmonėms.

Šios profesijos atstovams darbe netrūksta ir itin sunkių akimirkų. „Jeigu atvirai, sunkiausia – krūvis. Mūsų sistema mums nedraugiška“, – neslėpė gydytoja. Nelengva, kai tenka pranešti sunkias diagnozes, blogus tyrimų rezultatus.

Susitarimas su pacientu

Gydymo rezultatai labai priklauso nuo susitarimo tarp jos ir paciento. „Jeigu pavyksta susitarti, kad darome taip, kaip, įvertinus visas aplinkybes, paciento galimybes, požiūrį, jam bus naudinga, tada gydymas pavyksta. Susitarimas su kiekvienu yra individualus. Ne kiekvienam ir tabletės padės. Vienam užtenka pokalbio, kitam – įsigilinti į jo bėdą ir dirbti pagal jo numanomą strategiją. Yra ir pamirštančių, kaip reikia gydytis. Yra ir eksperimentuojančių, ir labai drausmingų pacientų“, – kalbėjo medikė.

M. Kurtinaitienė pasakojo, kad su pacientais rado bendrą kalbą. „Pacientai labai myli jaunus gydytojus. Kai dar buvau rezidentė, pajaučiau, kad pacientai mūsų labai laukia, jiems patinka naujos šviežios galvos, nors vyresnės turi daugiau patirties. Jau rezidentūroje patyriau daug gerų emocijų“, – prisiminė pašnekovė.

Vieta: šventė vyko Kauno valstybinėje filharmonijoje. (Regimanto Zakšensko nuotr.)

Nuoširdžiausiųjų penketukas

Į nuoširdžiausiųjų penketuką šiemet taip pat išrinkti Rimtautas Gudas (LSMU Kauno klinikos), Diana Dragataitė (LSMU Kauno ligoninė), Jūratė Gvazdaitienė (Kauno miesto poliklinika), Zigmantas Čekavičius (Kauno miesto poliklinika).

Nuoširdžiausio gydytojo rinkimai tradiciškai ir šiemet finišavo Medicinos darbuotojų dieną, kuri minima balandžio 27-ąją.

Jeigu atvirai, sunkiausia – krūvis. Sistema mums nedraugiška.

„Nėra tauresnės profesijos ir prasmingesnio darbo nei jūsų. Linkime dvasinės stiprybės ir stiprios sveikatos“, – atsiųstame sveikinime medikų bendruomenės nariams linkėjo LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Profesinės dienos proga LGS asmeninės padėkos skriejo Liucijui Ambraškai (LSMU Kauno ligoninė), Jovitai Švilpauskei-Laurynienei (LSMU Kauno klinikos), Violetai Vasylienei (Kauno miesto poliklinika), Jadvygai Ramutei Zykienei (LSMU Kauno klinikos).

Renka pacientai

LGS Kauno filialo pirmininkė Kauno regiono valdybos narė Virginija Lukšienė įteikė padėkas „Saulės“ šeimos klinikos gydytojoms Virginijai Grybėnienei, Virginijai Gorelčionkienei, Marijai Miakiševai, Rasai Žurauskienei, Kauno miesto poliklinikos gydytojoms Ramintai Večkienei ir Rūtai Veličkienei.

Nuoširdžiausio Kauno gydytojo rinkimai pradėti organizuoti daugiau kaip prieš dešimtmetį.

Nuoširdžiausio Kauno gydytojo rinkimai vyksta pacientams užpildžius ir įmetus balsavimo biuletenius į gydymo įstaigose išdėliotas balsadėžes. Kaip pasakojo V. Lukšienė, šiemet buvo šimtai balsavusiųjų, gauta daugybė padėkų ir gerų žodžių medikams.

„Žodis gydo, žodis žeidžia“, – akcentavo V. Lukšienė. Šie rinkimai padeda atkreipti visuomenės dėmesį į sunkiai, bet nuoširdžiai dirbančius medikus.

Nuoširdžiausio Kauno gydytojo paskelbimo iškilmes vainikavo vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ muzikinė programa.

Į Nuoširdžiausiųjų penketuką šiemet taip pat išrinkti Rimtautas Gudas (LSMU Kauno klinikos), Diana Dragataitė (LSMU Kauno ligoninė), Jūratė Gvazdaitienė (Kauno miesto poliklinika), Zigmantas Čekavičius ( Kauno miesto poliklinika).

Nuoširdžiausio gydytojo rinkimai tradiciškai finišuoja Medicinos darbuotojų dieną, kuri minima balandžio 27 d.

„Nėra tauresnės profesijos ir prasmingesnio darbo nei jūsų. Linkime dvasinės stiprybės ir stiprios sveikatos “, – atsiųstame sveikinime medikų bendruomenės nariams linkėjo LGS prezidentas prof. Liutauras Labanauskas.

Profesinės dienos proga Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) asmeninės padėkos skriejo Liucijui Ambraškai ( LSMU Kauno ligoninė), Jovitai Švilpauskei Laurynienei (LSMU Kauno klinikos), Violetai Vasylienei (Kauno miesto poliklinika), Jadvygai Ramutei Zykienei ( LSMU Kauno klinikos).

LGS Kauno filialo pirmininkė Kauno regiono valdybos narė Virginija Lukšienė įteikė padėkas „Saulės“ šeimos klinikos gydytojoms Virginijai Grybėnienei, Virginijai Gorelčionkienei, Marijai Miakiševai, Rasai Žurauskienei, Kauno miesto poliklinikos gydytojoms Ramintai Večkienei ir Rūtai Veličkienei.

Nuoširdžiausio Kauno gydytojo rinkimai pradėti organizuoti daugiau kaip prieš dešimtmetį.

Nuoširdžiausio Kauno gydytojo rinkimai vyksta pacientams užpildant ir metant balsavimo biuletenius į gydymo įstaigose išdėliotas balsadėžes. Kaip pasakojo V. Lukšienė, ir šiemet buvo šimtai balsavusiųjų, gauta daugybė padėkų ir gerų žodžių medikams.

Nuoširdžiausio Kauno gydytojo paskelbimo iškilmes vainikavo vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ muzikinė programa.

– Ar reikalingas medikams privalomas skiepijimas, ar ne?

– Šitas? Ne, tikrai ne.

– Kodėl ne? Premjerė sakė, kad norima tokį įstatymą įvesti todėl, kad medikai dirbdami patirtų kuo mažiau rizikų.

– Jokio ryšio čia nėra su privalomu skiepijimu. Kalbama visai apie kitus dalykus. Privalomas skiepijimas yra mediciniškai apibrėžtas reikalas. Jokių išvedžiojimų ten nėra, yra viskas labai konkretu. Pirma, įvertinus kontraindikacijas galima spręsti apie privalomą skiepijimą. Antra – reikia įvertinti, jei yra galimybė, antikūnus. Tada, kai viskas padaryta, galima įvesti privalomą skiepijimą. Paskutinis dalykas. Privalomas skiepijimas nėra valstybės, Vyriausybės, Seimo ar dar kažkieno nustatyta tvarka. Tai yra pasaulyje nustatyta tvarka. Privalomą skiepijimą nustato gamintojas. Šiandien privalomas skiepas: „Pfizer“ – du dūriai, „Moderna“ – du dūriai, „Johnson & Johnson“ – vienas dūris. Štai ir yra pilnas privalomas skiepas. O ką mes čia pradėjome kalbėti apie kažkokias dozes, dar kažką – jokio ryšio su skiepu nėra.  Čia yra panašus į skiepą reikalas.

Privalomas skiepas yra nustatomas gamintojo.

– Pagal duomenis, 95 proc. medikų yra pasiskiepiję, 85 proc. gavę jau ir palaikomąją dozę. Kaip jūs manote, kodėl tie likę procentai nesiskiepija? Ar jums pačiam teko su jais kalbėtis, kokios priežastys, kokie argumentai?

– Šiandien mes taip ir turėtume sakyti: jei mes pavadinsite šį skiepą privalomu, tai juo pasiskiepiję 95 proc. medikų. 5 proc. yra nepasiskiepiję. Kodėl jie dar nepasiskiepiję? Vienintelė priežastis galėtų būti, kad jie yra persirgę ir dar neatėjo laikas pasiskiepyti. O palaikomoji dozė yra ne skiepas, o sugalvotas aktas, kuris gali būti antras ir trečias, ir dešimtas, ir vienuoliktas. Jeigu mes jau turime skiepą ir teigiame, kad skiepas veikia, tai jis vienodai veiks ir tiems 95 proc., ir jeigu aš turėsiu ir trečią, ir ketvirtą, ir penktą dūrį. Laisvanoriškai aš tai galiu daryti, norėdamas galbūt sutvirtinti savo imunitetą. Bet tai jau nebėra privalomas skiepas. Privalomas skiepas yra tie 95 proc. Manau, kad medikams 95 proc. yra pakankamai normalus skaičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Štai liberalų frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pasakė, kad tokį apsisprendimą nepriimti įstatymo pataisos galėjo nulemti antivakseriai ir kad gali nutikti taip, jog koks nors nepasiskiepijęs medikas perneš virusą ligoniui. Ką jūs galvojate apie tokį pasakymą?

– Pirmiausia medikas viruso ligoniui neperneša, kadangi visi medikai dirba su apsaugos priemonėmis. Jeigu mes sakome, kad apsaugos priemonės teisingos ir geros, tokiu būdu niekas nieko neperneš. Pacientas taip pat ateina su apsaugos priemonėmis ir taip pat saugosi. Jeigu mes sakome, kad kažkas perneš virusą, tai jį galima pernešti ten, kur nebus apsaugos priemonių.

– Mes ne kartą turėjome protrūkius ligoninėse, susirgdavo visas skyrius. O kaip tada?

– Visas skyrius nesusirgdavo. Susirgdavo tam tikras kiekis darbuotojų, kurie, matyt, neteisingai taikė apsaugos priemones. Mes turime savo gydytojus, kurie gavo jau trečią skiepą, viską įvykdė. Deja, patys paskui prisipažino, kad buvo netyčia pažeidę per neapdairumą tam tikras apsaugos priemones, dirbdami su COVID-19 ligoniais, ir jie taip pat susirgo. Aišku, vieni sirgo lengviau, kiti sirgo pakankamai sunkiai.

– Medikų sąjūdžio pirmininkė sakė, kad kai kurių medikų nenoras, kad būtų įvestas privalomas skiepijimas ir gąsdinimai, jog jie išeis iš darbo, jei toks skiepijimas bus įvestas, yra paprasčiausiai nebrandumo ženklas ir kad privalomas skiepijimas turėtų būti įvestas. Kodėl nėra bendro sutarimo tarp skirtingų medikus vienijančių organizacijų?

– Aš jau pasakiau. Privalomas skiepas yra tai, kas yra skiepas. Tai yra tos dvi dozės. Kaip galima sutarti, jei žmogus nežino, kas yra skiepas?

– Iš jūsų pusės toks privalomas vakcinavimas buvo prilygintas mobingui. Jūs taip ir galvojate?

– Be abejo, jei mes nežinome, kas yra skiepas, pasakome visišką nesąmonę, kad skiepijimąsi nustatys Vyriausybė ar dar kažkas. Privalomas skiepas yra nustatomas gamintojo. Jei mes po to vejame žmones iš darbo, kas čia – ne mobingas? Čia gražiau negu mobingas. Tai administracinis mobingas.

Buvo nuolat meluojama

Sulaukę ministerijos nurodymo suvesti trūkstamus duomenis, šeimos gydytojų atstovai kreipėsi į Lietuvos gydytojų sąjungą, prašydami ginti jų interesus.

"Gydytojai nesiruošia vykdyti šio SAM įsakymo ir suvedinėti duomenų į e.sveikatą. Pirma, buvo nuolat meluojama ir gydytojai klaidinami, kad sistema tuoj bus atkurta, tuoj viskas veiks. Pacientai laukė receptų, gydytojai kaupė korteles, kad galėtų išrašyti vaistus. Per dieną gydytojas konsultuoja mažiausiai 20 pacientų dėl vaistų išrašymo", – rašoma šeimos gydytojų atstovų laiške Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentui Liutaurui Labanauskui. Laiške teigiama, kad per pirmas keturias darbo dienas, kai neveikė e.sveikata, šeimos gydytojai ant savo darbo stalo jau buvo sukaupę beveik po 100 pacientų kortelių, o pacientai laukė vaistų, nes buvo skelbiama, kad sistema tuoj tuoj bus sutvarkyta.

L. Labanauskas viliasi, kad bus pareikalauta atsakomybės iš tų, dėl kurių kaltės e. sveikata neveikė, tačiau A. Veryga atsisakė įvardyti tokius asmenis, tikindamas, esą tai būtų nekorektiška.

"Pas šeimos gydytoją pacientai suregistruoti kas 15 min. Vadinasi, per dieną priimame mažiausiai 25–30 pacientų. Vieno paciento duomenims į e.sveikatos sistemą suvesti reikėtų mažiausiai 10 min. Apskaičiavome, kad suvesti duomenis dirbant po 1 val. viršvalandžių reikėtų apie 1,5 mėnesio laiko", – rašo šeimos gydytojai. Jie atkreipia dėmesį, kad net jeigu gydymo įstaiga duomenims suvesti į e.sveikatos sistemą samdytų sekretorę, tai užimtų papildomo laiko ir gydytojams, nes jie turėtų pasirašyti visus įrašus e.parašu.

Kreipimąsi į LGS prezidentą pasirašę gydytojai svarsto, kad galbūt neverta skubėti suvesti trūkstamus duomenis: "Jei Registrų centras nesugebėjo išsaugoti duomenų ir iki galo jų atkurti, tai ar kas nors pasikeis, jei e.sveikatoje nebus dar savaitės duomenų? O jeigu gydytojai suves ir pasirodys, kad sistema ne iki galo sutvarkyta ir duomenys neišsaugoti?" Pasak laiško autorių, tuomet duomenis į sistemą tektų suvesti antrą kartą.

Kreipimesi užsimenama, kad kai kuriose tiek aukščiausio lygio, tiek žemesnio lygio gydymo įstaigose pacientų duomenys iki šiol apskritai nebuvo suvedami į e.sveikatą. "Tai ar bus tragedija, kad e.sveikatos sistemoje bus ne 80, o 75 proc. duomenų?" – klausia šeimos gydytojai.

Krūvis šeimos gydytojams

Gydytojus piktina tai, kad, nors e.sveikatos veiklą pavyko atkurti, kol kas nekalbama apie kompensacijas už papildomą gydytojų darbą.

"Gydytojai man sako: kai buvo COVID-19 banga, galėjome aukotis, nes tikrai buvo ekstremali situacija ir tikrai reikėjo. Tačiau dabar dėl kažkieno kito kaltės, aplaidumo iš mūsų reikalaujama aukotis – turime nemokamai dirbti viršvalandžius. O tie, kurie buvo aplaidūs, dėl kurių kaltės e.sveikatos sistema neveikė, vaikšto pasipuošę gražiais kostiumais ir juokiasi. Tai piktina gydytojus, – apie kolegų reakcijas užsiminė L.Labanauskas. – Gydytojai greičiausiai padarys tuos darbus, kuriuos reikalaujama padaryti, suves trūkstamus duomenis, tačiau norisi, kad kažkas pareikalautų atsakomybės ir iš tų, dėl kurių kaltės e.sveikata neveikė, kad juos papurtytų."

LGS prezidentas atkreipė dėmesį, kad prieš keletą metų, kai e.sveikata dar tik buvo pradėjusi veikti, tais atvejais, kai gydytojai padarydavo klaidų išrašydami kompensuojamųjų vaistų receptus, valstybė per Valstybinę ligonių kasą (VLK) finansiškai bausdavo tokius gydytojus ir gydymo įstaigas. "O dabar taip išeina, kad gydytojai vėl baudžiami, tik šiuo atveju – už svetimas nuodėmes", – situaciją įvertino L.Labanauskas.

Pasak jo, daugiausia trūkstamų duomenų suvesti į e.sveikatos sistemą teks šeimos gydytojams, nes jie per dieną priima daugiausia pacientų. "Todėl tuo metu, kai neveikė e.sveikata, jie padarė daugiausia įrašų popieriuje, kuriuos dabar ir reikia suvesti", – aiškino gydytojų profsąjungos vadovas.

Jo įsitikinimu, artimiausiu metu turi būti suskaičiuota, kiek tokiems darbams reikės papildomų resursų ir valstybiniu lygiu nuspręsta, kaip už tai kompensuoti.

Gydytojai vėl baudžiami, tik šiuo atveju – už svetimas nuodėmes.

"Už viršvalandžius turi būti mokamas darbo užmokestis. Mes kreipsimės į gydymo įstaigas, kad jos apmokėtų gydytojams už papildomą darbą. Tačiau gerai žinau, kad gydymo įstaigos papildomų pinigų neturi. Kitas dalykas – kodėl gydymo įstaigos turi mokėti papildomai už tai, kas atsitiko ne dėl jų kaltės? – L.Labanauskas įsitikinęs, kad už suvedant duomenis gydytojų dirbtus viršvalandžius turėtų sumokėti Registrų centras. – Ši įstaiga turėtų žinoti, kokiu mastu gydymo įstaigos atkuria duomenis, ir joms kompensuoti. O gydymo įstaigos paskirstytų gydytojams. Tačiau čia vėl bus teisinė kolizija: Registrų centras paspaus gydymo įstaigas ir pareikalaus, kad jos paprašytų tų pinigų iš kitur. O jei gydymo įstaigos gaus nurodymą iš savo steigėjo (dažniausiai – valstybės, atstovaujamos SAM, arba savivaldybių, – red. past.) nekišti galvos, kur nereikia, tai ir netriukšmaus."

LGS prezidentas pastebėjo, kad, kol nebus suvesti duomenys į e.sveikatą, nebus kaip apskaičiuoti liepos mėnesio gydytojų darbo valandų ir išmokėti atlyginimo. "Kol nebus suvesti duomenys į e.sveikatą, tol VLK nematys, ar ir kiek gydytojai dirbo. Nebus kaip apskaityti tų darbo valandų, kurias gydytojas dirbo, kol darė įrašus ranka. Žinoma, kalbant apie šeimos gydytojus, dabar pirminiame lygyje bus išmokėti atlyginimai pagal prisirašiusiųjų prie PSPC, poliklinikų skaičių. Juk šios lėšos sudaro liūto dalį šio lygio įstaigų pajamų", – sakė L.Labanauskas.

Pasak jo, Registrų centras pademonstravo nekompetenciją prižiūrint e.sveikatą. Dėl šios ir kitų priežasčių esą geriausia būtų jos administravimą perduoti kitai institucijai. "Mes daug kartų siūlėme, kad e.sveikata būtų palikta administruoti VLK. Juk ji iš esmės e.sveikatą ir tvarko. VLK tvarko receptus, gydytojų apmokėjimą už darbą, tik kažkodėl e.sveikatos administravimas perduotas Registrų centrui. Po šios e.sveikatos sistemos avarijos mes inicijuosime diskusiją, kad e.sveikata būtų perduota VLK", – žadėjo LGS prezidentas.

Kuriais atvejais kompensuos

Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus tikino, kad visi e.sveikatos sistemoje iki incidento buvę elektroniniai sveikatos dokumentai buvo sėkmingai atkurti ir šiuo metu joje yra. Tai Registrų centrui esą patvirtino ir pačios gydymo įstaigos, keliančios šiuos dokumentus į Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS).

Pasak M.Samkaus, didžioji dauguma sveikatos priežiūros įstaigų turi savo informacines sistemas, kuriose, kol neveikė e.sveikatos sistema, kaupė visą informaciją (siuntimus, diagnozes, tyrimų rezultatus ir kitus e.sveikatos dokumentus). "Atkūrus e.sveikatos sistemos veiklą gydytojams antrą kartą šių dokumentų į sistemą įkelti nereikės, jie į ESPBI IS iš sveikatos priežiūros įstaigų informacinių sistemų patenka automatiškai", – apie tuos atvejus, kai gydymo įstaigos turi savo informacines sistemas, sakė Registrų centro atstovas.

Jis priminė, kad tuo metu, kai neveikė e.sveikata, vaistinėje sumokėję priemoką už įsigytus kompensuojamuosius vaistus, gyventojai gali kreiptis į VLK Vaistų kompensavimo skyrių. Pateikus visus reikalingus dokumentus, pagal nustatytą tvarką VLK sumokėtą priemoką turi sugrąžinti per 20 darbo dienų. Tačiau tais atvejais, kai, neveikiant e.sveikatai, kompensuojamuosius vaistus žmonės pirko be receptų savo lėšomis, kompensacija už tai nebus išmokėta.

SAM yra sudariusi sutartį su Registrų centru, kurioje šis yra įsipareigojęs užtikrinti ESPBI IS ir jos pagrindu teikiamoms viešosioms e.paslaugoms būtinos techninės ir programinės įrangos įdiegimą, nepertraukiamą funkcionavimą ir atnaujinimą, taip pat administruoti ESPBI IS ir IPR IS duomenų saugyklą, duomenų archyvą ir užtikrinti jų saugą. Minimoje sutartyje Registrų centras įsipareigojęs dėl nepertraukiamo saugaus ESPBI IS funkcionavimo 24 val. per parą užtikrinimo.

Į klausimą, ar Registrų centro vadovas S.Urbanavičius prisiima atsakomybę už tai, kad e.sveikata neveikė daugiau kaip savaitę, M.Samkus neatsakė. "Dėl atsakomybės ir žalos, tiek patirtos paties Registrų centro, tiek dėl žmonių patiriamų nepatogumų, nurimus situacijai, ramiai susidėliojus, reikės grįžti prie šitų klausimų", – interviu LRT radijui praėjusią savaitę sakė S.Urbanavičius.

Susidūrus su e.sveikata veiklos trikdžiais, Registrų centras prašo sveikatos priežiūros specialistų, vaistinių darbuotojų ir pacientų apie tai nedelsiant pranešti e.pašto adresu e.sveikata@registrucentras.lt arba tel. (8 5) 236 4577.

Šeimos gydytojai apskaičiavo, kad suvesti dėl e.sveikatos trikdžių nesuvestus pacientų duomenis dirbant po 1 val. viršvalandžių kasdien reikėtų apie 1,5 mėnesio laiko.

Apmokės gydymo įstaigos?

Vienai dienai grįžęs iš atostogų sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienio rytą užsiminė apie tai, kad e.sveikatą galėtų administruoti, jos duomenų saugumu rūpintis VLK. Tačiau tą pačią dieną po pietų jis nuomonę pakeitė. "Dabar rastos patalpos, į kurias būtų galima saugiai perkelti e.sveikatos serverius. Ateityje planuojama numatyti daugiau vietų, kur tie duomenys galėtų būti dubliuojami ir saugomi, kad jie fiziškai nebūtų vienoje vietoje. Toks planas mums atrodo tinkamas. Ir kol kas mes apie galimybę e.sveikatą perduoti VLK nesikalbėjome. Šios idėjos kol kas atsisakoma, nes yra logiškas planas, kaip padaryti, kad ta sistema būtų saugi, funkcionuotų", – sakė A.Veryga.

Pasak jo, gydymo įstaigoms dėl gydytojų darbo apmokėjimo už liepos mėnesį neturėtų kilti jokių problemų, nes "Sveidra" (Ligonių kasų e.sveikatos elementas, į kurį gydymo įstaigos pateikia duomenis apie suteiktas paslaugas, pagal kurias medikams yra apmokama už darbą) veikė ir neveikiant e.sveikatai.

Pasiteiravus, iš kokių lėšų bus apmokėta gydytojams už viršvalandžius vedant į e.sveikatą nesuvestus duomenis, ministras teigė, kad tai turėtų apmokėti gydymo įstaigos: "Paprastai gydymo įstaigos turi galimybę skirti papildomų išteklių žmogui. Šiuo atveju, matyt, irgi galima rasti administracinių išteklių. Gal nebūtinai tai turi būti medikai – ir techniniai darbuotojai, kurie tuos duomenis galėtų suvesti. (...) Tikiuosi, jei medikams ar kitiems darbuotojams teks dirbti papildomus viršvalandžius, gydymo įstaigos ras galimybių papildomai sumokėti."

Pasiteiravus, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tai, kad e.sveikata neveikė daugiau kaip savaitę, A.Veryga atsakė: "Labai lengva būtų ieškoti, kaip sako liaudis, atpirkimo ožio, bet ši situacija buvo tokia, kurią nuspėti buvo labai sudėtinga. (...) Manau, kad, esant šiai situacijai, ką nors kaltinti būtų nelabai korektiška."

Išleista dešimtys milijonų eurų

Į ES remtą e.sveikatos projektą iki 2017 m. buvo investuota apie 40 mln. eurų. Vien trečiajame plėtros etape (2012–2015 m.) į šią sistemą buvo investuota apie 30 mln. eurų. Auditą atlikusi Valstybės kontrolė nustatė, kad trečiajame etape buvo kartojamos ankstesniems kūrimo etapams būdingos klaidos: strateginio valdymo ir racionalaus požiūrio į informacinių sistemų finansavimą trūkumas.

Nuo 2017 m. e.sveikatos sistemai palaikyti ir plėtoti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama maždaug po 2–2,5 mln. eurų. Registrų centras teigia, kad šios lėšos panaudojamos sistemai tobulinti ir plėtoti, nes kasmet sparčiai augantis dokumentų kiekis ir nauji sistemos funkcionalumai reikalauja investicijų į techninę ir programinę įrangą.

Sistemoje per dieną pasirašoma apie 200 tūkst. e.sveikatos dokumentų, iš jų apie 50 tūkst. sudaro e.receptai.

Tai trečiadienio vakarą žurnalistams pranešė A. Veryga ir LGS prezidentas Liutauras Labanauskas.

Anksčiau ministras kalbėjo, kad medikų algos turėtų didėti nuo liepos ir jos galėtų augti ne mažiau kaip 15 procentų.

Trečiadienį pasiektą susitarimą A. Veryga žada derinti su Vyriausybe. Kitas medikų ir ministerijos derybų etapas suplanuotos kitą savaitę.

Susitikime ministerijoje dalyvavo ir naujai kuriamo judėjimo – Lietuvos medikų sąjūdžio – atstovai, tačiau ministras pabrėžė, kad derybos vyksta su LGS.

„Turėtume atskirti ir aš šiandien bandžiau tai aiškiai mūsų susitikime įvardinti – mes turime įgaliojimą derėtis ir kalbėtis su profesinėmis sąjungomis. Peticijos autoriai nėra profesinė sąjunga, jie gali savo reikalavimus išsakyti, mes juos geranoriškai įsileidome stebėtojo teisėmis, jie turėjo teisę išsakyti savo pageidavimus, savo norus, taip pat ir Seimo nariai buvo pakviesti (...), bet derėjomės mes šiandien su profesinėmis sąjungomis“, – teigė A. Veryga.

L. Labanauskas sako, kad jei trečiadienį pasiektam susitarimui pritartų Vyriausybė, LGS nerengtų streikų.

„Jeigu tas susitarimas bus raštu pasirašytas, tada jokių akcijų vykdyti nebeturėsime teisės“, – teigė jis.

A. Verygos teigimu, pasiektas susitarimas galėtų būti įgyvendintas tik gavus Finansų ministerijos sutikimą medikų algoms panaudoti didesnę nei anksčiau planuota Privalomojo sveikatos draudimo fondą (PSDF) rezervo lėšų dalį.

Lietuvos medikų sąjūdžio iniciatorius Vytautas Kasiulevičius savo ruožtu žurnalistams sakė, kad nepaisant ministro sutarimo su L. Labanausku, naujas judėjimas toliau laikosi reikalavimų didinti atlyginimus 30 proc. nuo sausio. Kol kas neformalus medikų sambūris, pasak V. Kasiulevičiaus, savo reikalavimų pirma sieks per derybas su Seimo nariais, o kaip spaudimo priemonę gali naudoti ir įvairias protesto formas. Skelbti streiko neformalus judėjimas negali.

„Mes visų pirma taikaus politinio proceso šalininkai, bet perspėjame, kad neįvykdžius mūsų reikalavimų mes persvarstysime savo strategiją (...). Streikas yra paskutinė forma, yra ir kitų protesto formų, kurias galime surasti. Yra labai daug – jūs pamatysite, norime, kad tai būtų siurprizas“, – kalbėjo jis.

V. Kasiulevičius taip pat aiškino, kad L. Labanauskas turėtų siekti ambicingesnių tikslų. Jis ragina sušaukti neeilinį Lietuvos gydytojų sąjungos suvažiavimą ir įgalioti L. Labanauską derėtis dėl būtent medikų sąjūdžio keliamų sąlygų.

Sveikatos apsaugos ministerijos skelbtais duomenimis, praėjusiais metais vidutinis mėnesinis gydytojų darbo užmokestis etatui Lietuvoje siekė apie 1368 eurus, slaugytojų – 689 eurus, neatskaičius mokesčių. 2017 metais pirmo pusmečio duomenimis, vidutinis gydytojų mėnesio darbo užmokestis siekė apie 1500 eurų, slaugytojų – 752 eurus, neatskaičius mokesčių.

Paskutinis lašas

Medikų kantrybės taurę perpildė nuo ateinančių metų sausio 1 d. įsigaliosianti nuostata, kad šeimos gydytojas, dirbantis pirminės sveikatos priežiūros grandyje, pas jį užsiregistravusį pacientą privalo priimti ne vėliau kaip per septynias kalendorines dienas.

Gydytojas specialistas tai padaryti privalo per 30 kalendorinių dienų, planinės operacijos turės būti atliekamos per 60 dienų.

Neįvykdžius numatytų įpareigojimų, gydymo įstaigos rizikuoja netekti nuo 20 iki 50 proc. numatytų paslaugų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Medikų pacientai taip pat turės teisę reikalauti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, jei gydytojas nesugebės spėti suteikti konsultacijos ar nukreipti į kitą gydymo įstaigą per numatytą terminą.

Taip gydytojo specialybės prasmė iš esmės keičiasi: administracinės pareigos tampa daug svarbesnės nei pagalba sergančiam žmogui.

Taip gydytojo specialybės prasmė iš esmės keičiasi: administracinės pareigos tampa daug svarbesnės nei pagalba sergančiam žmogui. Pastaruoju metu šeimos gydytojas vienam pacientui maksimaliai gali skirti 15 minučių, per kurias privalo išklausyti jo nusiskundimus, kompetentingai atlikti bendrą ir specialiąją apžiūras, sudaryti tyrimų ir gydymo planus, teisingai užpildyti dokumentus bei nuolatos stringančioje elektroninėje sistemoje užpildyti visą vizito metu aptartą informaciją, esant reikalui išduoti kompensuojamųjų vaistų receptus. Vieno vaisto išrašymas, jei sistema tuo metu nestringa, užtrunka apie 2–3 minutes. Kai reikia kelių receptų, tai užima bene trečdalį konsultacijai skirto laiko. Elektroninei sveikatos sistemai jau panaudota 40 mln. eurų.

Susidarė užburtas ratas

Medikų susirinkimas buvo organizuotas Vilniaus Santaros klinikose. Jame dalyvavo keli šimtai gydytojų, rezidentų ir slaugytojų iš įvairių mūsų šalies miestų.

Suprasdami, kad Lietuvoje medikai artėja prie kritinio taško, prisijungė ir užsienio šalyse dirbantys gydytojai, Jaunųjų gydytojų asociacijos nariai. Į diskusiją pakviesti Lietuvos gydytojų sąjungos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai. Tačiau atvyko ne visi: tiesiogiai už medikus atsakingas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė rado svarbesnių reikalų nei sveikatos sistemos problemos.

Ja nepatenkinti ir gydytojų pacientai. Jiems sunku užsiregistruoti pas gydytojus, nes, akivaizdu elektroninėje sveikatos sistemoje, talonėlių nėra. Į registratūrą prisiskambinti taip pat sudėtinga. Patekę pas gydytoją ligoniai nusivilia: skundžiasi, kad specialistas labai skubėjo, neišklausė, neatliko išsamios apžiūros, tik pildė dokumentus. Išnyksta gydytojo ir paciento ryšys, atsiranda pyktis, nuoskauda iš paciento pusės, konfliktinės situacijos.

Patekę pas gydytoją ligoniai nusivilia: skundžiasi, kad specialistas labai skubėjo, neišklausė, neatliko išsamios apžiūros, tik pildė dokumentus. Išnyksta gydytojo ir paciento ryšys, atsiranda pyktis.

Dėl šių priežasčių susidaro užburtas ratas: ilgėja eilės laukiamuosiuose, gydytojai dirba viršvalandžius, kurių apmokėjimas nenumatytas. Dėl didelio darbo krūvio prastėja paslaugų kokybė, bet papildomų etatų nėra, nes nėra lėšų, kurios ir taip bus mažinamos baudomis.

Sprendimas – emigruoti

Deja, Lietuvos politikai neatsižvelgia į smarkiai senkančius medicinos personalo išteklius ir pamažu nepakeliamomis virstančias darbo sąlygas.

Medikai, norėdami užsidirbti, kad įstengtų išlaikyti save, šeimą, priversti dirbti keliais etatais, nes jų atlyginimai – bene mažiausi Europoje, nepaisant profesijos atsakingumo ir jos įgijimo trukmės, prilygsta menkos kvalifikacijos specialistų atlyginimui.

Dėl visų šių priežasčių emigracija palietė ir gydytojus bei slaugytojas. Apklausų duomenimis, trečdalis medicinos studentų sako, kad, baigę studijas, ieškos darbo ne Lietuvoje, o užsienio šalyse.

Vieno didžiųjų Lietuvos miestų skubios pagalbos ir priėmimo skyriuje dirbantys jauni medicinos gydytojai atskleidė savo planus emigruoti. Jie teigia nebematantys Lietuvoje ateities kaip specialistai. Tą patį galima pasakyti ir apie slaugytojas – keliais etatais dirbančios specialistės tarpusavyje kalbasi užsienio kalbomis, dažniausiai – skandinavų. Vos tik jas išmoks, emigruos.

Medikai susirinkime priėjo prie bendros išvados, kad sveikatos sistemos pokyčiai yra reikalingi nedelsiant. Priešingu atveju Lietuvoje neliks kam gydyti ir slaugyti ligonių. Šios problemos sprendimo pradžia – Lietuvos sveikatos priežiūros darbuotojų parengta peticija – kelio pradžia šviesesnės medicinos personalo ir jo pacientų labui. Ją aktyviai pasirašo Lietuvos medikai.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas šį medikų sąjūdį įvardijo kaip LGS suvažiavime priimtų nuostatų tęsėjus. Reikalavimai didinti medikų atlyginimus LGS akcentuojami seniai, tačiau to siekiama nuosekliai ir ramiai.

"Mes darome, bet nerėkiame", – tokį esminį skirtumą su naujai kilusiu sąjūdžiu įvardijo L.Labanauskas, palaikantis medikų reikalavimus.

Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų peticija

Mes, esami, buvę ir būsimi Lietuvos sveikatos priežiūros sistemos darbuotojai, patirdami didžiulį emocinį spaudimą ir fizinį nuovargį, kasdien matome vis daugiau sistemos griūties požymių. Sveikatos priežiūros sistema nebeturi pakankamai pagrindinio ištekliaus – dirbančių žmonių (gydytojų, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų), todėl artėja prie visiško chaoso. Jausdami didelę atsakomybę prieš pacientus imamės iniciatyvos ir reikalaujame valstybės valdymo institucijų vykdyti šiuos reikalavimus:

1. Nedelsiant padidinti visų sveikatos priežiūros sistemos darbuotojų, įskaitant ir gydytojus rezidentus, atlyginimus 30 proc.; per artimiausius metus – 50 proc., o iki 2020 m. – iki vidutinio ES šalių atlyginimo, iš esmės reformuojant Privalomojo sveikatos draudimo fondo formavimo principus ir atitinkamai didinant visų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius.

2. Nedelsiant priimti ir viešai paskelbti valstybinio lygio normatyvinius dokumentus, ribojančius maksimalų darbo krūvį sveikatos priežiūros įstaigose, ir nustatyti minimalią pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros ir gydytojų specialistų konsultacijos trukmę, taip įteisinant ir užtikrinant minimalų gydytojo bei slaugos personalo skiriamą laiką pacientui.

3. Nedelsiant sustabdyti reguliariai vykdomą "Sodros" ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos padalinių, t.y. teritorinių ligonių kasų, bet kokių finansinių sankcijų ar išieškojimų taikymą visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ar jų darbuotojams už netyčines administracines sveikatos paslaugų teikimo klaidas, jeigu teikiant šias paslaugas pacientams nebuvo padaryta žala jų sveikatai ar gyvybei.

4. Visi su sveikatos priežiūra susiję įstatymų, įsakymų, nutarimų bei kitų teisės aktų projektai turi būti rengiami su medicinos darbuotojų profesinėmis sąjungomis, organizacijomis ir skelbiami viešai.

5. Reikalaujame visiems slaugytojoms bei gydytojams sudaryti sąlygas kelti savo kvalifikaciją Lietuvoje ir užsienio šalyse.

Kaip BNS nurodė SAM, universiteto ligoninių teikiamų paslaugų kainos nuo liepos indeksuojamos – bus 10 proc. didesnės nei kitų įstaigų paslaugos.

„Toks apmokėjimas atspindi gydymo įstaigos infrastruktūrą, įrangą, tarnybų kiekį ir jų funkcionavimą visą parą, didesnes sąnaudas, teikiant tos pačios grupės paslaugas“, – aiškino ministerija.

Pasak SAM, aukščiausio lygio ligoninėse taikomi naujausi, brangūs gydymo metodai, reikalingi vaistai, tyrimai, jos vykdo referencinių tinklų funkcijas, moko būsimuosius gydytojus ir pan.

„Visa tai „suvalgo“ gaunamas lėšas ir atlyginimas išteklių lieka mažiau, negu rajoninėse ligoninėse. Susidaro ženklus atlyginimų skirtumas – universitetų klinikų gydytojai gauna 300–400 eurų mažiau negu regioninių ligoninių gydytojai“, – nurodo ministerija.

Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas BNS sakė, kad sutinkantis, kad didžiosioms ligoninės turi gauti didesnį finansavimą už paslaugas, nes gydo sunkiausiai sergančius ligonius.

„Jeigu bus pridėta, tai labai gerai. Toks didinimo kelias yra visiškai teisingas, kadangi universitetų ligoninės, be abejo, turi daug daugiau išlaidų, nes sunkiausia patologija visgi siunčiama čia“, – teigė L.Labanauskas.

Visgi jis sako, kad toks didinimas yra nepakankamas.

„Draudiminis finansavimas Europos Sąjungos šalyse, normaliame pasaulyje, universitetinėms ligoninėms apskritai yra atskiras. (...) Šis didinimas neišspręs visų problemų, bet tai vis geriau negu nieko, tai padės lengviau atsipūsti universitetinėms ligoninėms, nes bus šioks toks pliusiukas“, – sakė L.Labanauskas.

SAM šią savaitę taip pat paskelbė, kad nuo liepos ne mažiau kaip 8 proc. bus didinami visų gydytojų ir slaugytojų atlyginimai. Ministerijos duomenimis, šiuo metu vidutinis gydytojų darbo užmokestis siekia apie 1400 eurų, slaugytojų – 730 eurų neatskaičius mokesčių.