KĄ DARYTI, JEI GALVOS SVAIGIMO PRIEŽASTIS NENUSTATOMA?

Kas penktas žmogus bent kartą gyvenime skundžiasi galvos svaigimu. Jį gali sukelti aibė skirtingų priežasčių: stresas, neišsimiegojimas, mažakraujystė, padidėjęs kraujospūdis, širdies ritmo sutrikimai, pusiausvyros nervo uždegimas, vidinės ausies kristalų iškritimas, senatvinis vestibulinės funkcijos nusilpimas ir kt.

Prisiskaito baisių diagnozių

Internete paskaičius apie įvairias ligas, galima save įbauginti tokiomis baisiomis diagnozėmis kaip smegenų auglys ar insultas (itin reti atvejai). Svaigimas gali būti ne tik ligos simptomas, bet ir priežastis prastos savijautos, vedančios prie depresijos, jėgų, darbingumo sumažėjimo.

Į šeimos gydytoją dėl galvos svaigimo besikreipiantys asmenys siunčiami pas specialistus, jiems skiriami įvairūs tyrimai – kraujo, kaklo kraujagyslių, galvos srities, tačiau tyrimų atsakymai neretai būna geri. Kai kurie pacientai išeina gydymo kursą pas reabilitologą, kineziterapeutą, kiti išbando alternatyvius gydymo būdus (akupunktūrą ar dėles), vartoja kraujotaką gerinančius receptinius ir nereceptinius preparatus, kreipiasi į specialistus Kaune ar Vilniuje, tačiau verdiktas ir vėl tas pats – jums nieko nėra. O galva vis tiek svaigsta.

Neaiškios kilmės svaigimas

Jei jums būdingi trys pagrindiniai toliau aprašomi požymiai, arba jaučiate, kad jums gali būti kažkas panašaus, šviesa tunelio gale matyti.

Neaiškios kilmės galvos svaigimas šiandieniame technologijų pasaulyje sudaro 10 proc. visų atvejų. Kas dešimtas žmogus (ir jo gydytojas) taip ir neišsiaiškina galvos svaigimo priežasties. Tai gali būti vienkartinis trumpalaikis svaigulys. Tačiau, ką daryti, jei galva svaigsta kasdien kelerius metus iš eilės?

„Jei jums būdingi trys pagrindiniai toliau aprašomi požymiai, arba jaučiate, kad jums gali būti kažkas panašaus – šviesa tunelio gale matyti“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva.

Pagrindiniai neaiškaus galvos svaigimo požymiai (išvardyti lentelėje) būdingi vadinamajam funkciniam (ne psichiatriniam ir ne organiniam) sutrikimui koduotu pavadinimu PPPD (persistuojantis posturalinis percepcinis svaigimas). Tai yra sudėtingas ir iki galo neišaiškinto mechanizmo galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas, kuriam būdingi ankščiau išvardyti simptomai. Tai lyg būtų išsiderinusi nervų sistemos veikla, kurios diagnostikai šiuo metu nėra skirto testo ar tyrimo, gydytojas remiasi vien tik žmogaus pasakojimu ir atmeta kitas priežastis (jei tokį gydytoją pasiseka rasti).

Paslaptingas PPPD sutrikimas

Šis sutrikimas klaidžioja tarp kitų ligų ir sutrikimų neatpažintas daug metų ir tik neseniai otoneurologų kongresas vieningai sutarė dėl šios ligos diagnostikos ir gydymo. Anksčiau toks sutrikimas (PPPD) vadintas subjektyviu svaigimu, fobiniu vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortu, vizualiniu vertigo – visi šie pavadinimai vyresnės kartos gydytojams yra žinomi, o pacientai paprastai būdavo siunčiami pas psichiatrus.

„Diagnozuoti PPPD padeda kruopštus nusiskundimų surinkimas, kitų ligų atmetimas, ištiriant vestibulinę žmogaus funkciją, koordinaciją, pusiausvyrą. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, trukmės, kitų ligų. Sėkmingai taikoma vestibulinė kineziterapija, elgesio terapija, gali būti paskiriami vaistai", – sako M.Lebedeva.

Jos teigimu, gydymo rezultatai yra geri, žymiai pagerėja gyvenimo kokybė ir komfortas. Medikė ragina žmones, kurie jau susipažino su PPPD ligos simptomais, pasidalyti jais su artimaisiais ir pažįstamais – galbūt padėsite jiems pagaliau rasti tinkamą pagalbą.

Pagrindiniai neaiškaus galvos svaigimo požymiai

1. Svaigulį, svaigimą, nestabilumą, bangavimą, „nešiojimą" jaučiate kasdien arba beveik kasdien ne mažiau kaip tris mėnesius. Simptomai silpnėja ir stiprėja, bet išlieka visą dieną. Ryte būna geriau, blogėja į vakarą.

2. Simptomų niekas neprovokuoja, tačiau svaigulys jaučiamas sėdint, stovint ar einant, blogesnė savijauta aplinkoje esant judantiems dirgikliams (važiuojant automobiliu, autobusu, traukiniu), būnant šalia judančių objektų arba į juos žiūrint, esant parduotuvėje ar žiūrint į margą aplinką.

3. Gyvenime buvo stiprių galvos svaigimo priežasčių (vestibulinis neuronitas, gerybinis pozicinis svaigimas, didelis stresas, kitos vestibulinės, neurologinės ligos), dažniau būdinga jautresniems, dirgliems žmonėms, linkusiems į nerimą, panikos atakas, depresiją.

Šie požymiai būdingi PPPD.