Tarsi aplinka suktųsi

Nustatyta, kad net kas ketvirtas pacientas, kenčiantis dėl galvos svaigimo, susiduria su vadinamuoju vertigo efektu, kai atrodo, jog viskas aplinkui sukasi ratu. Kenčiantiems dėl galvos svaigimo kasdien tenka susidurti su daugybe iššūkių būnant uždarose ar atvirose erdvėse, atliekant staigius judesius, važiuojant automobiliu ar net kylant liftu – sutrinka erdvės suvokimas, pusiausvyra, kai kuriais atvejais net pykina.

Gydytoja otorinolaringologė, otoneurologė med. dr. Irina Arechvo sako, kad galvos svaigimas sukelia ne tik fizinių simptomų, bet ir riboja žmonių socialinį gyvenimą, dėl to reikšmingai nukenčia gyvenimo kokybė. „Neretai galvos svaigimo epizodus provokuoja tam tikri aplinkos dirgikliai ar socialinės situacijos. Gana dažnas atvejis, kai pacientai pasakoja, kad jaučia svaigimą prekybos centruose, būdami gausiuose žmonių susibūrimuose. Dėl pasikartojančio svaigimo jie ima vengti lankytis diskomfortą keliančiose vietose, renginiuose, sergantys jūros liga – keliauti. Su amžiumi problema gilėja, galvos svaigimu skundžiasi maždaug kas antras vyresnis kaip 65 metų žmogus, todėl daugelis šį simptomą priima kaip duotybę senstant, tačiau sveikti bandančių pacientų patirtys rodo džiuginančių rezultatų“, – tvirtina gydytoja.

Dėl tikroviško aplinkos atvaizdavimo ši technologija padeda lavinti pusiausvyros sistemą, kaulų ir raumenų sistemos balansą.

Lazda su dviem galais

Bemaž prieš dešimtmetį pirmą kartą pastebėta, kad, gydant galvos svaigimą, galima pasitelkti virtualiąją realybę. Dėl tikroviško aplinkos atvaizdavimo ši technologija padeda lavinti pusiausvyros sistemą, kaulų ir raumenų sistemos balansą.

I. Arechvo perspėja, kad ir pati virtualioji realybė gali išprovokuoti galvos svaigimą, todėl, taikant vestibulinę reabilitaciją, jos užsiėmimai atliekami griežtai kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje, pirmiausia kruopščiai įvertinus individualias svaigimo priežastis, parinkus personalizuotą gydymo planą.

Užsienio partneriai su Lietuvos gydytojais dalijasi patirtimi, kaip, taikant virtualiosios realybės įrangą, į visavertį gyvenimą grįžta net ir 80-mečiai, vėl galintys vairuoti automobilį ar važinėti dviračiu.

Kaip gydoma?

Otorinolaringologė sako, kad net ir skubiosios pagalbos priėmimo skyriuje dažnai konsultuoja pacientus, besiskundžiančius ryškiu pusiausvyros sutrikimu, mėtymu į šonus. Išgirdus diagnozę, svarbu reabilitaciją pradėti kuo anksčiau.

Su galvos svaigimo kamuojamais pacientais dirbanti kineziterapeutė Laura Riautaitė-Bartoševičė teigia, kad pirmiausia išmatuojamos paciento stabilumo ribos. Gydymas pradedamas palaipsniui stimuliuojant vestibulinę sistemą, naudojamas, pavyzdžiui, galvos ir akių koordinavimo modulis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidimo pusei, palaipsniui didinant stimulų greitį ir amplitudę. „Laikysenai kontroliuoti naudojamos interaktyvios žaidybiniu principu paremtos programos, pavyzdžiui, vadinamasis paukščio skrydžio modulis“, – sako kineziterapeutė.

Pacientams, jaučiantiems supimo ligos simptomų, naudojant virtualiosios realybės įrangą atliekama desensibilizacija. Ligonis pratinamas prie specifinių impulsų, taikant gydymą išnyksta supimo pojūtis, pykinimas. Gydytoja otorinolaringologė sako, kad gydymui galima taikyti skirtingas simuliacijas, kurios padeda pašalinti konkrečius nemalonius jutimus, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu, darant posūkius.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad darbas simuliacinėje aplinkoje padeda įveikti galvos svaigimo epizodus provokuojančių situacijų baimę, pavyzdžiui, lankytis prekybos centruose.

Prisiskaito baisių diagnozių

Internete paskaičius apie įvairias ligas, galima save įbauginti tokiomis baisiomis diagnozėmis kaip smegenų auglys ar insultas (itin reti atvejai). Svaigimas gali būti ne tik ligos simptomas, bet ir priežastis prastos savijautos, vedančios prie depresijos, jėgų, darbingumo sumažėjimo.

Į šeimos gydytoją dėl galvos svaigimo besikreipiantys asmenys siunčiami pas specialistus, jiems skiriami įvairūs tyrimai – kraujo, kaklo kraujagyslių, galvos srities, tačiau tyrimų atsakymai neretai būna geri. Kai kurie pacientai išeina gydymo kursą pas reabilitologą, kineziterapeutą, kiti išbando alternatyvius gydymo būdus (akupunktūrą ar dėles), vartoja kraujotaką gerinančius receptinius ir nereceptinius preparatus, kreipiasi į specialistus Kaune ar Vilniuje, tačiau verdiktas ir vėl tas pats – jums nieko nėra. O galva vis tiek svaigsta.

Neaiškios kilmės svaigimas

Jei jums būdingi trys pagrindiniai toliau aprašomi požymiai, arba jaučiate, kad jums gali būti kažkas panašaus, šviesa tunelio gale matyti.

Neaiškios kilmės galvos svaigimas šiandieniame technologijų pasaulyje sudaro 10 proc. visų atvejų. Kas dešimtas žmogus (ir jo gydytojas) taip ir neišsiaiškina galvos svaigimo priežasties. Tai gali būti vienkartinis trumpalaikis svaigulys. Tačiau, ką daryti, jei galva svaigsta kasdien kelerius metus iš eilės?

„Jei jums būdingi trys pagrindiniai toliau aprašomi požymiai, arba jaučiate, kad jums gali būti kažkas panašaus – šviesa tunelio gale matyti“, – sako Respublikinės Klaipėdos ligoninės Konsultacinės poliklinikos gydytoja otorinolaringologė, surdologė ir otoneurologė Marija Lebedeva.

Pagrindiniai neaiškaus galvos svaigimo požymiai (išvardyti lentelėje) būdingi vadinamajam funkciniam (ne psichiatriniam ir ne organiniam) sutrikimui koduotu pavadinimu PPPD (persistuojantis posturalinis percepcinis svaigimas). Tai yra sudėtingas ir iki galo neišaiškinto mechanizmo galvos smegenų erdvės suvokimo funkcijos susilpnėjimas, kuriam būdingi ankščiau išvardyti simptomai. Tai lyg būtų išsiderinusi nervų sistemos veikla, kurios diagnostikai šiuo metu nėra skirto testo ar tyrimo, gydytojas remiasi vien tik žmogaus pasakojimu ir atmeta kitas priežastis (jei tokį gydytoją pasiseka rasti).

Paslaptingas PPPD sutrikimas

Šis sutrikimas klaidžioja tarp kitų ligų ir sutrikimų neatpažintas daug metų ir tik neseniai otoneurologų kongresas vieningai sutarė dėl šios ligos diagnostikos ir gydymo. Anksčiau toks sutrikimas (PPPD) vadintas subjektyviu svaigimu, fobiniu vertigo, judėjimo erdvėje diskomfortu, vizualiniu vertigo – visi šie pavadinimai vyresnės kartos gydytojams yra žinomi, o pacientai paprastai būdavo siunčiami pas psichiatrus.

„Diagnozuoti PPPD padeda kruopštus nusiskundimų surinkimas, kitų ligų atmetimas, ištiriant vestibulinę žmogaus funkciją, koordinaciją, pusiausvyrą. Gydymas priklauso nuo ligos sunkumo, trukmės, kitų ligų. Sėkmingai taikoma vestibulinė kineziterapija, elgesio terapija, gali būti paskiriami vaistai", – sako M.Lebedeva.

Jos teigimu, gydymo rezultatai yra geri, žymiai pagerėja gyvenimo kokybė ir komfortas. Medikė ragina žmones, kurie jau susipažino su PPPD ligos simptomais, pasidalyti jais su artimaisiais ir pažįstamais – galbūt padėsite jiems pagaliau rasti tinkamą pagalbą.

Pagrindiniai neaiškaus galvos svaigimo požymiai

1. Svaigulį, svaigimą, nestabilumą, bangavimą, „nešiojimą" jaučiate kasdien arba beveik kasdien ne mažiau kaip tris mėnesius. Simptomai silpnėja ir stiprėja, bet išlieka visą dieną. Ryte būna geriau, blogėja į vakarą.

2. Simptomų niekas neprovokuoja, tačiau svaigulys jaučiamas sėdint, stovint ar einant, blogesnė savijauta aplinkoje esant judantiems dirgikliams (važiuojant automobiliu, autobusu, traukiniu), būnant šalia judančių objektų arba į juos žiūrint, esant parduotuvėje ar žiūrint į margą aplinką.

3. Gyvenime buvo stiprių galvos svaigimo priežasčių (vestibulinis neuronitas, gerybinis pozicinis svaigimas, didelis stresas, kitos vestibulinės, neurologinės ligos), dažniau būdinga jautresniems, dirgliems žmonėms, linkusiems į nerimą, panikos atakas, depresiją.

Šie požymiai būdingi PPPD.

Įsigijo naują aparatūrą

Respublikinės Klaipėdos ligoninės konsultacinėje poliklinikoje įsteigtame otoneurologijos kabinete atliekamas naujas modernus tyrimas – videonistagmografija, padedanti nustatyti tikrąsias galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastis.

Kaip pasakojo Respublikinės Klaipėdos ligoninės otorinolaringologai Donatas Boveinis ir Modestas Maslovas, svaigstanti galva – gana dažnas pacientų skundas, tačiau nustatyti tikrąsias šios ligos priežastis iki šiol buvo gana sudėtinga.

Atsiradus naujoms diagnostikos galimybėms, pacientams bus galima lengviau padėti. Jiems dėl šio tyrimo nebereikės važiuoti į Vilnių ar Kauną.

Videonistagmografijos tyrimas trunka apie 30 minučių. Pacientui uždedami infraraudonųjų spindulių akiniai, į ausis pučiamas šiltas ir šaltas oras. Kompiuterinė programa braižo atitinkamas kreives pagal nevalingus akių obuolių judesius.

Įvertinęs gautus tyrimo rezultatus, gydytojas nustato svaigimo ir pusiausvyros sutrikimų priežastis. Tyrimas padeda įvertinti, ar svaigimą, pusiausvyros sutrikimą sukėlė vidinės ausies labirintų pažeidimas,taip pat tai, kurioje pusėje jis yra.

Otoneurologinis tyrimas modernia aparatūra taip pat rekomenduojamas pacientams po galvos smegenų traumų, vidurinės ausies infekcijų. Turint šeimos gydytojo, neurologo ar otoneurologo siuntimą, tyrimas atliekamas nemokamai.

Tai gana naujas tyrimo metodas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Šią diagnostinę įrangą kol kas turi tik Vilniaus, Kauno gydymo įstaigos ir Respublikinė Klaipėdos ligoninė.

Pagydo greitai

Pasak D.Boveinio, galvos svaigimą dažniausiai sukelia staigus kūno padėties pakeitimas. Toks galvos svaigimas gana greitai užeina ir praeina, tačiau būna ganėtinai stiprus. Jis vadinamas gerybiniu poziciniu paroksizminiu galvos svaigimu, kurį sukelia atsipalaidavę vidinės ausies kanaluose judantys kristalėliai.

Toks galvos svaigimas dažniau pasitaiko moterims, nepriklausomai nuo amžiaus.

Kai kurie pacientai su šia problema bando susitvarkyti vaistais, geria "plečiančiuosius", tikėdamiesi pasveikti. M.Maslovas pažymėjo, kad šio sutrikimo vaistai negydo.

Gydytojai juokauja, kad šis sutrikimas sudėtingu pavadinimu – lengvai ir greitai pagydomas. Kai kuriems pacientams kartais net būna sunku patikėti, kad taip greitai išspręsta ramybės nedavusi sveikatos problema.

"Tiesiog gydytojo kabinete tam tikrais judesiais atsilaisvinusius kanalėlius atstatome į vietą", – nesudėtingą gydymo metodą atskleidė D.Boveinis.

Prireikia ir vaistų

Otorinolaringologai paaiškino, kad galvos svaigimo priežasčių gali būti ir daugiau.

Galvos svaigimą, stojantis iš gulimos ar sėdimos padėties, gali sukelti ir vadinamosios ortostatinės reakcijos, kurias lydi mirguliavimas akyse. Jas sukelia širdies ir kraujagyslių sistema, nespėjusi prisitaikyti prie pasikeitusios kūno padėties.

Kai kuriais atvejais reikalingas medikamentinis gydymas, pavyzdžiui, Menjero ligai, kai galvos svaigimą lydi vienos ausies užgulimo jausmas ar ausies ūžesys.

D.Boveinis paaiškino, kad, prireikus medikamentinio gydymo, rezultatai ne visada būna geri – po kurio laiko galvos svaigimas gali atsinaujinti.

Imperatoriškųjų rūmų agentūra nurodė, kad Akihito žmona imperatorienė Michiko (Mičiko) anksti ryte pastebėjo, kad imperatorius smarkiai prakaituoja ir iškvietė rūmų gydytoją. Pranešime sakoma, kad šiuos simptomus sukėlė nepakankamas smegenų aprūpinimas krauju ir kad gydytojas toliau stebi imperatoriaus būklę.

Akihito gruodį paskelbė, kad 2019 metų balandį atsisakys Chrizantemų sosto dėl pašlijusios sveikatos. Jį turėtų pakeisti vyriausias imperatoriaus sūnus – sosto įpėdinis Naruhito (Naruhitas).

Kai kuriuose pirmadienį numatytuose susitikimuose imperatorienė Michiko dalyvaus viena, nurodė rūmų agentūra. Tarp šių renginių bus susitikimas su princese Ayako (Ajako), imperatoriaus pusbrolio dukterimi.

Ayako neseniai paskelbė ištekėsianti už nekilmingojo, o Michiko perduos jai imperatoriaus sveikinimus, nurodė agentūra.

Paskutiniais savo viešpatavimo mėnesiais Akihito ir Michiko planuoja iš naujo aplankyti vietas, svarbias Japonijos ir jųdviejų asmeninei istorijai.

Šiemet jie aplankė Okinavą ir meldėsi už žmones, žuvusius per įnirtingas kautynes toje saloje Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Imperatoriškoji pora taip pat pabuvojo Fukušimoje, kur susitiko su žmonėmis, priverstais palikti savo namus dėl branduolinės jėgainės avarijos, sukeltos 2011 metų kovo 11-osios žemės drebėjimo ir cunamio.

Japonijos imperatoriai nebelaikomi dievybėmis, bet dabartinė valdančioji pora yra visuomenės labai gerbiama ir per savo keliones būna šiltai sutinkama.

Tad Lietuvos medikai kartu su išmaniųjų technologijų specialistais sugalvojo, kaip pritaikius virtualios realybės akinius, išvengti vizito pas daktarą.

Gydymui virtualios realybės akiniai

„Mums kilo mintis sukurti programėlę aparatui, kurį žmogui uždėjus ant akių, jis parodytų tam tikrus taškus, į kuriuos tau reikia pasižiūrėti, kad galva būtų pakrypus tam tikru kampu.

Siekiant išgydyti GPPS dažniausiai yra atliekami keli standartiniai judesiai, kuriuos pakartojęs žmogus tą pačią minutę pasijunta geriau.

Kai tu atlieki tą manevrą pats arba atlieki su gydytojo pagalba, kartais tuos kampus išmatuoti sudėtinga, yra tik apytikslis matavimas. Savo ruožtu, kai užsidedi ant akių įrenginį, tikrai žinai, kad manevras yra teisingai atliktas“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro vyresnysis gydytojas neurologas Rytis Masiliūnas.

Svaigimą išprovokuoja otolitai

Mūsų ausis – ne tik klausos, bet ir pusiausvyros organas. GPPS yra susijęs su vidinėje ausyje esančia pusiausvyrą reguliuojančia sistema. Ji sudaryta iš maišelių ir 3 pusratinių kanalų. Maišeliuose ir pusratiniuose kanaluose gausu ląstelių, receptorių ir skaidraus skysčio. Pusratiniai kanalai yra trijose viena kitai statmenose plokštumose. Kintant galvos padėčiai, arba judant, skystis banguoja, dirginami maišelių ir pusratinių kanalų receptoriai.

Tuo metu susidarę nerviniai impulsai nervais eina į smegenis. Taip yra suvokiama kūno padėtis. GPPS epizodą sukelia kalcio kristalai (otolitai) atitrūkę iš pailgojo maišelio. Jie patenka į užpakalinį pusratinį kanalą, sujudina ten esantį skystį, dirgina nervines ląsteles, kurios generuoja nervinį impulsą ir siunčia į smegenis. „Atrodo, kad viena ausis tau „sako“ tu suki galvą, kita tau „sako“, kad nesuki“, – aiškina R. Masiliūnas.

Siekiant išgydyti GPPS dažniausiai yra atliekami keli standartiniai judesiai, kuriuos pakartojęs žmogus tą pačią minutę pasijunta geriau. „Tam, kad išgydytumei šią ligą, tereikia atlikti galvos judesius tam tikra seka, kad otolitai iš kanalo iškristų. Tam dažniausiai užtenka paprasto, repozicinio „epley“ manevro, kad tas kristalėlis iškristų“, – teigia R. Masiliūnas.

Ateityje padės milijonams

Išmanusis lietuvių sprendimas jau dabar sudomino užsienio specialistus, todėl jau greitu metu tokią programėlę galbūt galės įsigyti kiekvienas.

„Turėjau galimybę išmaniąją technologiją pristatyti kolegoms Londone. Kadangi šios ligos diagnozavimo ir gydymo problemų yra ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, mūsų programėlė sulaukė dėmesio. Pasirašėme bendradarbiavimo sutartį ir Santariškių klinikose bei Londono universitete pradėsime klinikinį tyrimą. Jeigu tyrimų rezultatai pasitvirtins, virtualios realybės akiniai su specialia programėle turi potencialo būti plačiai pritaikyta klinikinėje praktikoje“, – tikina R. Masiliūnas.

Komentaras

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Neurologijos ir neurochirurgijos klinikos vedėjas prof. Dalius Jatužis:

– Vienas dažniausių, kiti mano, kad pats dažniausias, ambulatorinėje praktikoje galvos svaigimas yra būtent GPPS svaigimas. Jį sukelia galvos padėties pakeitimai. Dažniausiai jis pasireiškia verčiantis nuo šono ant šono arba atsisėdant, atsigulant, arba kitaip keičiant kūno padėtį. Svaigimas nėra ilgas, trunka keliolika arba keliasdešimt sekundžių ir praeina.

Priežasčių – ne viena

Vyresni nei 75 metų amžiaus pacientai į gydytojus bene dažniausiai kreipiasi būtent dėl galvos svaigimo. Tačiau jo priežasties taip lengvai iškart gali nepavykti nustatyti.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Neurologijos centro gydytojo neurologo prof. dr. Daliaus Jatužio, galvos svaigimas – galimas įvairių, dažniau vyresniame amžiuje pasireiškiančių ligų požymis.

„Dažniausiai galvos svaigimas yra sąlygojamas įvairių vestibulinės sistemos sutrikimų. Jie yra susiję su klausos, regos bei kojų giliųjų jutimų silpnėjimu. Tad šios ligos lemia tai, kad senyvo amžiaus žmogus ima sunkiai laikyti pusiausvyrą, vaikštant jį mėto į šonus“, – aiškino gydytojas neurologas.

Tačiau svaigimas ne visuomet yra subjektyviai jaučiamas. „Kartais sukimosi lyg karusele ratu žmogus nejaučia ir skundžiasi tik nestabilia pusiausvyra. Todėl neatsitiktinai vyresnio amžiaus žmonės dažniau parkrenta, neišvengimai išauga ir traumų, lūžių rizika“, – pasakojo D. Jatužis.

Nebūtinai insulto požymis

Dažniausiai galvos svaigimas yra sąlygojamas įvairių vestibulinės sistemos sutrikimų. Jie yra susiję su klausos, regos bei kojų giliųjų jutimų silpnėjimu.

Profesoriaus pastebėjimu, su priešlaikiniu galvos smegenų neuronų nebefunkcionavimu susijusios ir degeneracinės ligos. Tačiau jis pabrėžė, kad dažnai neteisingai galvojama, jog pagrindinė galvos svaigimo priežastis – galvos smegenų kraujotakos sutrikimai. „Kai kurie galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, ypač ūmūs, gali greta kitų simptomų pasireikšti ir galvos svaigimu. Tačiau, pavyzdžiui, nesant kitų insultui būdingų požymių – paralyžiaus, kalbos, regos sutrikimų – gerokai dažnesnės yra jau įvardytos priežastys“, – sakė gydytojas.

Efektyviai gydyti nėra paprasta

Kas galėtų padėtų sumažinti galvos svaigimą? „Pirmiausia būtina nustatyti tikslias jo priežastis. Būtina atmesti grėsmingiausias diagnozes – smegenų kraujotakos sutrikimus ir insulto pavojų, galvos smegenų tumorą, galvos smegenų vandenę. Šiuos sutrikimus reikėtų nustatyti kuo anksčiau ir neatidėliotinai gydyti“, – akcentavo D. Jatužis.

Kitu atveju – esant neurodegeneracinėms ligoms (tam tikrų smegenų vietų atrofijai) arba lėtiniam galvos smegenų kraujotakos nepakankamumui, persirgus klausos ar vestibulinio aparato ligomis – efektyvų gydymą skirti neretai yra sudėtinga.

„Tuomet rekomenduojama kiek įmanoma koreguoti gyvenimo būdą, elgseną – laikytis atsargumo, kad būtų išvengta susižalojimų. Be to, esama ir nemedikamentinių priemonių – specialūs pratimai vestibuliniam aparatui lavinti. Jie padeda žmogui išmokti prisitaikyti prie turimo vestibulinio defekto ir jį geriau kontroliuoti, svaigimo pojūtis išties ima mažiau varginti“, – aiškino gydytojas neurologas.

Specialios mankštos leidžia pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę ir gerokai sumažinti kritimų bei traumų riziką. Gydytojas pabrėžė, kad pratimams nereikia specialisto priežiūros, išmokus juos galima atlikti tiesiog namuose, yra įvairių lankstinukų, daug informacijos internete.

Tarp kita ko

Nors turintiesiems padažnėjusį širdies pulsą, permušimus, kava piktnaudžiauti nepatariama, saikingai vartojama ji reikšmingos neigiamos įtakos neturi. Savo ruožtu esant žemam kraujo spaudimui, kada vienas požymių vėlgi yra galvos svaigimas, kava turi net teigiamą poveikį.

Pusiausvyros pratimai

Kad efektas būtų didesnis, galite užmerkti akis.

1. Perkelkite svorį nuo vienos kojos ant kitos. Šį pratimą galima puikiausiai atlikti, specialiai neskiriant jam laiko, pavyzdžiui, valantis dantis: perkelkite visą kūno svorį ant kairės kojos. Dešinę koją kilstelėkite, kad ji nesiektų grindų, ir kelias sekundes išsilaikykite ant kairės kojos. Po to pakeiskite koją.

2. Rankas į šalis, kojas pakaitomis pakelkite. Šis variantas truputį sunkesnis už pirmąjį. Atsistokite tiesiai, rankas ištieskite į šalis. Perkelkite visą svorį ant dešinės kojos, kairę koją sulenkite kampu ir pakelkite į klubų aukštį (kaip nuotraukoje). Kelias sekundes išsilaikykite. Pakeiskite koją. Pakartokite 10 kartų. Jei norite, galite dar pavaikščioti gandro žingsniu.

3. Ženkite viena linija. Suraskite grindyse vientisą liniją, pavyzdžiui, tarp vonios plytelių. Arba įsivaizduojamą liniją. Ženkite šia linija ir žengdama kiekvieną žingsnį sukryžiuokite kojas. Pavaikščiokite pirmyn atgal po kelis kartus.

Įvertinti skausmo pradžią

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Galvos skausmo centro vadovės prof. Dianos Obelienienės, kalbant apie vidutinio – 50–60 metų – amžiaus ir vyresnių asmenų galvos skausmą, labai svarbu įvertinti, ar skausmas atsirado naujai pirmą kartą, ar kitoks skausmas atsirado šalia senojo, ar pasikeitė senojo galvos skausmo pobūdis – jis sustiprėjo, padažnėjo, pailgėjo ir t.t.

Jei naujai atsiradęs galvos skausmas vargina mėnesį ir daugiau, pažadina naktį, sustiprėja paryčiui, kosint ar stanginantis, būtinai reikėtų nedelsiant apsilankyti pas gydytoją.

„Vienas dalykas, jei skausmas kaip šleifas lydi visą gyvenimą nuo jaunystės, tuomet greičiausiai tai yra pirminis galvos skausmas, pavyzdžiui, migrena. Tačiau jei galvos skausmas atsirado, labai pablogėjo ar pasikeitė sulaukus penkiasdešimties, tai jau gali būti pavojaus signalas. Tai greičiausiai gali būti antrinis arba simptominis galvos skausmas ir naujai prasidėjusios rimtos ligos pranašas“, – įspėjo gydytoja neurologė.

Antrinių galvos skausmų rūšių yra labai įvairių. Kokie patys pavojingiausi?

„Jei naujai atsiradęs galvos skausmas vargina mėnesį ir daugiau, pažadina naktį, sustiprėja paryčiui, kosint ar stanginantis, būtinai reikėtų nedelsiant apsilankyti pas gydytoją. Tokio skausmo priežastimi gali būti galvos smegenų auglys (tumoras), šią ligą dažnai lydi ir psichikos sutrikimai. Tuomet būtinas išsamus neurologinis ištyrimas, reikalui esant skiriamas kompiuterinės tomografijos ar magnetinio rezonanso tyrimas“, – aiškino D. Obelienienė.

Gali būti grėsmė gyvybei

Į skubiosios pagalbos skyrių profesorė patarė vykti nedelsiant, jei labai stiprus galvos skausmas trenkia lyg perkūnas iš giedro dangaus. „Dažnai penkiasdešimt procentų tokių atvejų žmogus ir nualpsta. Tuomet įtariama gyvybei pavojinga situacija – galvos smegenų kraujagyslės aneurizmos plyšimas“, – kalbėjo gydytoja.

Kita skubaus reagavimo reikalaujanti situacija – kai ūminis stiprus galvos skausmas yra lydimas karščiavimo, pykinimo ir/ar vėmimo, arba pasireiškia sergant tokiomis ligomis kaip gripas, angina ar plaučių uždegimas. Tokiu atveju tai galimas galvos smegenų infekcinių susirgimų – meningito arba encefalito – ženklas.

Gydytoja įvardijo ir trečią grupę galvos skausmų, kurie kaip lydimas simptomas atsiranda dėl labai įvairių priežasčių. „Jie gali atsirasti persirgus insultu, esant galvos smegenų kraujotakos nepakankamumui. Galima paminėti ir kardiovaskulinės sistemos ligas, ypač širdies nepakankamumą, taip pat – inkstų nepakankamumą ir dar daug kitų situacijų, galinčių sukelti galvos skausmą“, – sakė D. Obelienienė.

Prireikia ir psichiatro pagalbos

Galbūt žmogui reikia tik susireguliuoti darbo-poilsio režimą, išmokti pailsėti, labiau paisyti sveikos mitybos, pavartoti organizmą stiprinančias priemones.

Bet kuriuo atveju, tiek esant pirminiams, tiek simptominiams galvos skausmams, medikė patarė nesiimti savigydos. „Priklausomai nuo skausmo tipo ir priežasties gali būti skiriami visai skirtingi preparatai. Epizodinis galvos skausmas, kuris pasireiškia retai ir yra priskiriamas prie kitų ligų, pavyzdžiui, – lėtinės galvos smegenų išemijos, simptomiškai gali būti malšinamas nuskausminamaisiais vaistais. Tačiau būtų patartina, kad šeimos gydytojas, pirmiausia įvertinęs bendrą sveikatos būklę, ypač galvos skausmams prasidėjus vyresniame amžiuje, nukreiptų pacientą neurologo konsultacijai“, – aiškino D. Obelienienė.

Gydytojos teigimu, lengvesniais atvejais, kai galvos skausmas nėra pavojingų gyvybei ligų simptomas, galbūt žmogui reikia tik susireguliuoti darbo-poilsio režimą, išmokti pailsėti, labiau paisyti sveikos mitybos, pavartoti organizmą stiprinančias priemones, tuomet pagerės ir sveikata bei bendra būklė.

Kartais, esant psichogeninės kilmės skausmams gali prireikti ir gydytojo psichiatro ar psichologo pagalbos. „Tai dažniau pasitaiko jaunesniems žmonėms, vyresnieji geriau išmoksta valdyti psichinę būseną“, – sakė gydytoja.

Verta žinoti

Dažna vyresnio amžiaus žmonių bėda – galvos svaigimas. Vieniems jis atsiranda dėl periferinio-vestibulinio aparato sutrikimo. Kitai grupei žmonių – dėl centrinio vestibiulinio aparato pažeidimo, kuris gali atsirasti esant tokiems neurologiniams sutrikimams kaip lėtinė smegenų išemija (galvos smegenų aterosklerozė), išsėtinė sklerozė, galvos smegenų insultas ir daug kitų centrinės nervų sistemos lėtinių ligų. Svaigimas kaip lydintis simptomas gali pasireikšti ir sergant įvairiomis kitomis lėtinėmis somatinėmis ligomis.

Migrena moterys serga tris kartus dažniau nei vyrai. 70 proc. moterų po menopauzės migreniai galvos skausmai praeina, bet trečdaliui jie gali likti ar net sustiprėti.

"Nuo šeštos valandos ryto iki dvylikos pykina ir sukasi viskas, kas buvo kambaryje, negalėjau paimti telefono. Po šešių valandų praėjo. Kas tai buvo? Niekur nesikreipiau, dabar gerai." – Anelė, 63 m.

Dažniausiai pasitaikantis galvos svaigimo tipas – gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas – sudaro apie 39 proc. visų svaigimų. Jis pasireiškia, atliekant galvos judesius, yra trumpalaikis, nesutrikdo klausos. Toks svaigimas gali atsirasti po galvos ir kaklo traumos, vidurinės ausies uždegimo ar stapedotomijos (speninės ataugos operacijos). Taip pat dėl insulto, išsėtinės sklerozės, naviko, apsinuodijimo medikamentais ar alkoholio vartojimo. Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas atsiranda, kai vidurinėje ausyje susidaro tam tikrų medžiagų – otolitų (kalcio karbonato kristalų). Jie, žmogui keičiant kūno padėtį, vidurinėje ausyje juda ir dirgina ją dengiantį sluoksnį. Todėl juntamas svaigimo pojūtis. Šio tipo galvos svaigimas labiau pasireiškia senyviems asmenims, moterims dažniau nei vyrams. Tačiau dėl jau minėtų sveikatos sutrikimų rizikos reikėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Atsako specialistas

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas, gydytojas neurologas Robertas Urbutis:

– Staiga atsiradęs svaigulys ir pykinimas gali būti smegenų kraujotakos sutrikimo išraiška. Tačiau tik apie dvylika procentų pacientų, kuriems yra sutrikusi smegenų kraujotaka, patiria ūmų sisteminio pobūdžio svaigimą, kai viskas sukasi tarsi karuselė.

Dažniausios galvos svaigimo priežastys – vestibiulinio aparato ligos. Vadinamas gerybinis pozicinis paroksizminis svaigimas. Šis sutrikimas nėra sąlygotas smegenų kraujotakos sutrikimo, bet simptomai atsiranda ūmai. Vis tiek įvertinti, kokia sutrikimo kilmė, turi gydytojas. Ir šiuo atveju nedelsiant reikia  į jį kreiptis.

Tarkime, galvos smegenyse smegenėlių srityje sutrikus kraujotakai, užsikimšus arterijai, simptomatika gali būti panaši į minimą klausime. Staiga sutrinka pusiausvyra, koordinacija, gali pykinti, lydėti galvos skausmas, vėmimas. Jei aprašytoje situacijoje dar būtų minimas ir ūmus galvos skausmas, šimtu procentų reikia imti telefono ragelį ir skambinti greitajai pagalbai. Jei praėjo, vis tiek reikėtų pasitikslinti, atlikti kaklo arterijų ultragarsinį tyrimą. Gydytojas neurologas turėtų įvertinti vestibiulinio aparato funkcijas.