LIETUVOJE – VIENA PAŽANGIAUSIŲ EUROPOJE VAISTŲ SUDERINAMUMO SISTEMŲ

Nuo šiandien Lietuvoje pradeda veikti viena pažangiausių Europoje vaistų suderinamumo sistemų. Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20–30 proc. vaistų nesuderinamumų sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu, galintis sukelti rimtų pasekmių sveikatai.

Įdiegtas sprendimas leis stebėti pacientų perkamų ir vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas ir taip užkirs kelią galimiems sveikatos pavojams. Šiuo metu sistema įdiegta visose „Gintarinėse vaistinėse“.

20 tūkst. vaistų sąveikų

Vaistų suderinamumo sistemoje sukaupta informacijos apie 20 tūkst. skirtingų vaistų sąveikų, kurios sudarytos remiantis Karolinska instituto klinikinės farmakologijos departamento Švedijoje, Stokholmo apskrities tarybos ir Suomijos universitetų duomenis. Įdiegta sistema leidžia matyti paciento vartojamų vaistų rizikos profilį. Informacija apie vaistus ir jų suderinamumą sistemos duomenų bazėje atnaujinama 4 kartus per metus, remiantis naujausiais tyrimais, kurių skaičius kasmet siekia 1000–1500.

Tokia sistema gydymo įstaigose ir vaistinėse, naudojama kasdienėje medicinos praktikoje, taip pat įdiegta Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir nuo 2016 m. Estijoje. Statistika rodo, kad tai yra labiausiai naudojama vaistų suderinamumo duomenų bazė Skandinavijos šalyse.

Skaudžios nesuderinamumo pasekmės

„Nors Lietuvoje apie vaistų nesuderinamumą valstybiniu lygmeniu duomenų nekaupiama, sistemos testavimo mūsų vaistinėse metu pasitvirtino kitose šalyse matomos tendencijos. Pastebėjome, kad pasitaiko apie 4 proc. nesuderinamumo atvejų. Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo dažnai turi suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais. Taip pat būna situacijų, kai vitaminas C ir E trukdo kai kurių antibiotikų veikimui. Matydami tokią informaciją ir pastebėję vaistų nesuderinamumo atvejį, iškart galime informuoti pacientą ir jo gydytoją, kad būtų išvengta galimų neigiamų komplikacijų paciento sveikatai“, – sako Martynas Gelžinis, „Gintarinės vaistinės“ valdybos narys.

Pasak M. Gelžinio, įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai patvirtina vaistų suderinamumo svarbą. Tyrimai rodo, kad žmonėms, vartojantiems 5–9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonių tarpe, mat 4,8 proc. jų į ligonines patenka būtent dėl vaistų nesuderinamumo sukeliamų šalutinių poveikių.

JAV tyrimų statistika rodo, kad iš visų į ligonines patenkančių žmonių 6,7 proc. arba 150 tūkst. jose atsiduria dėl neigiamos vaistų tarpusavio sąveikos. 106 tūkst. iš šių atvejų baigiasi mirtimi. Tuo tarpu Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 3,8 proc. populiacijos vartoja vaistų kombinacijas, kurios turėtų būti vengiamos, o 38 proc. – kombinacijas, kai vaistų nesuderinamumo pasekmių galima išvengti koreguojant vaistų dozes. Beveik trečdalis visų vaistų kombinacijų, galinčių sukelti neigiamą šalutinį poveikį, yra susiję su nereceptiniais vaistais.

Sąveikaudami tam tikri vaistai gali ne tik neatlikti savo funkcijos, bet ir – dar blogiau – iššaukti priešingą efektą nei tikimasi. Viso to galima išvengti vartojant tinkamai parinktus medikamentus, kurių veikliosios medžiagos nekenkia viena kitai. Būtent tuo paremta ir įdiegta sistema. „Norfos vaistinės“ taip pat nusprendė prisijungti prie suderinamumo programos.