Psaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei pusė visų parduodamų vaistų yra paskiriami ir įsigyjami nesilaikant racionalios farmakoterapijos principų. Kas antras pacientas nesilaiko gydymo rekomendacijų.

Pasitaikantys pažeidimai: per didelės ar nepakankamos dozės, klaidingas vartojimas. Visa tai švaisto ribotus išteklius ir kelia grėsmę sveikatai. Dažnai analizuojami neracionalios farmakoterapijos pavyzdžiai – polifarmacija, netinkamas antibiotikų vartojimas, vaistų skyrimas, nesilaikant gydymo schemų, dažniau, nei reikėtų, naudojamos injekcinės vaistų formos, netinkama savigyda, vaistų vartojimo režimo nesilaikymas.

Polifarmacija – daugelio vaistų vartojimas vienu metu. Kuo daugiau vaistų vartojama, tuo didesnė tikimybė neatitikti  indikacijų, didesnė šalutinių poveikių ar vaistų sąveikos rizika. Didėja ir gydymosi išlaidos.

Be abejo, daugiau vaistų vartoja vyresnio amžiaus žmonės, nes  metams bėgant jie suserga vis daugiau lėtinių ligų. Kiekvienai jų  reikia atskiro gydymo. Dėl to didėja skiriamų vaistinių preparatų skaičius, juos suderinti yra sunku, daugėja painiavos pacientui – kas, nuo ko ir kaip vartoti. Tuo labiau kad vaistus dažnai rekomenduoja ne tik šeimos gydytojas, bet ir keli kiti skirtingų sričių gydytojai, farmacijos specialistai. Gali atsitikti, kad iš paskirtų vaistų gausybės kai kurie gali dubliuotis, malšinti simptomus, o pagrindinis gydymas nevyks.

Vaistininko užduotis – sumažinti klaidų

Siekiant užtikrinti tinkamą vaistų vartojimą, saugumą ir efektyvumą, farmacijos specialistai rekomenduoja vaistinės pacientui laikytis taisyklių.

Štai jos:

Sudaryti vartojamų vaistų sąrašą (receptinių ir nereceptinių, augalų, medicininio maisto), taip pat tų, kurių negalima vartoti dėl alerginių reakcijų, ir parodyti jį gydytojui bei vaistininkui.

Išmokti vaistų pavadinimus, kurie paskirti ir kuriuos vartojate,  žinoti jų stiprumą ir vartojimo laiką.

Paklausti gydytojo ar vaistininko, ar turėtumėte vengti konkrečių maisto produktų, gėrimų, vaistų, veiklos, kol vartojate paskirtus vaistus.

Pareikalauti vaistų informacinio lapelio, jei jo nėra pakuotėje.

Išsiaiškinti viską, kas neaišku. Ypač kai gaunate skirtingo stiprumo vaistą, nei parašyta recepte.

Laikantis gyventojams skirtų vaistų vartojimo taisyklių, įmanoma sumažinti neracionalų vaistų vartojimą – tai padėtų sumažinti sveikatos apsaugos išlaidas.

Iki šiol medikai skirtingų vaistų sąveikas tikrindavo žinynuose, o dabar vaistų suderinamumas bus tikrinamas automatiškai.

„Esame įsitikinę, kad ši sistema ne tik bus papildomas saugiklis pacientų sveikatai, bet ir naudingas pagalbininkas medikams, kuriems nereikės gaišti laiko ieškant informacijos, kai pacientas vartoja kelis skirtingus vaistus, kai skiriami vartoti nauji vaistai ar galima reta vaistų sąveika. Juolab, dažnai pacientui vaistus skiria keli gydytojai. Nuo šiol visa tai bus matoma ir patikrinama sistemoje“, – sako viceministrė Kristina Garuolienė.

SAM atstovai teigia, kad pasaulyje 6 proc. pacientų vienu metu vartodami skirtingus vaistus susiduria su sveikatos problemomis. Dėl šios priežasties fiksuojama 5 proc. visų hospitalizavimo atvejų.

Kaip skelbia SAM, įvairiose pasaulio šalyse atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad pacientams, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc

SAM statistikos duomenimis Lietuvoje ši problema vis aktualesnė ir Lietuvoje, nes daugiau nei 80 proc. pensinio amžiaus gyventojų vienu metu vartoja 3 ir daugiau vaistų, o šalutinis poveikis tokiems pacientams yra 2 kartus dažnesnis nei jauniems žmonėms.

„Ši paslauga bus prieinama sveikatos priežiūros specialistams, rašantiems e. receptus per e. sveikatos portalą bei per sveikatos priežiūros įstaigų informacines sistemas. Medikai taip pat turės galimybę net neišrašydami receptų naudotis vaistų sąveikų tikrinimo paslauga ir pasitikrinti, kaip tarpusavyje sąveikauja įvairūs vaistai“, – sakė Farmacijos departamento vyr. specialistas Justas Mačinskas.

Sveikatos priežiūros specialistui išrašant naują e. receptą, sistema iš karto parodys suderinamumą su paciento vartojamais kitais gydytojo paskirtais vaistais. Sistemoje išskiriami keturi nesuderinamumo lygiai, apibrėžiantys riziką: į A ir B kategoriją patenkantys vaistų deriniai – mažiausiai pavojingi, o rizika nėra reikšminga.

C kategorijai priskiriamus derinius galima vartoti nesant saugesnės alternatyvos, tačiau gali tekti atitinkamai koreguoti vaistų dozes ar stebėti vaistų poveikį, tam tikrus žymenis.

D kategorija rodo, kad vaistų sąveika yra labai rizikinga ir toks derinys yra itin vengtinas. Esant C ir D vaistų sąveikų rizikos lygiams sveikatos priežiūros specialistas turėtų apsvarstyti, kuo galima pakeisti vaistą, kad nekiltų grėsmių sveikatai.

Pavojingiausios vaistų sąveikos yra tarp nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU), antibiotikų, širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti skirtų vaistų. Dažniausios hospitalizacijų dėl vaistų nesuderinamumo priežastys – kraujavimas į virškinimo traktą, per stiprus ar per silpnas vaistų poveikis ir su tuo susiję nepageidaujami vaistų poveikiai.

Kai kurie vaistai yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o jų sukeliamas šalutinis poveikis sąveikos atveju gali pasireikšti įvairiomis formomis, tarp jų ir rimtomis. Pavyzdžiui, netinkamai derinant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo, uždegimo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, padidėja rizika kraujavimui į virškinimo traktą.

Vaistų suderinamumo sistemoje šiuo metu sukaupta per 20 tūkst. skirtingų vaistų sąveikų. Informacija apie vaistus ir jų derinius sistemoje bus atnaujinama 4 kartus per metus remiantis naujausiais tyrimais. Vaistų sąveikos sistema įdiegta Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir nuo 2016 metų – Estijoje.

Svarstoma, kad ateityje vartojamų vaistų sąveiką sistemoje galės pasitikrinti ir patys pacientai.

Tuo tarpu pasaulinė statistika rodo, kad vienu metu vartodami skirtingus vaistus sveikatos problemų patiria apie 6 proc. pacientų.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedros lektorės, „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės – vedėjos dr. Aurimos Stankūnienės, vaistų suderinamumas ypač svarbus tais atvejais, kai vaistus pacientui skiria keli gydytojai, pradedami vartoti nauji vaistai arba galima reta vaistų sąveika.

Saugūs vaistai tarpusavyje gali nederėti

Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Lietuvoje duomenimis, pernai užfiksuotas 861 pranešimas apie nepageidaujamas reakcijas į vaistus – 22 proc. daugiau nei 2016-aisiais ir net 47 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai buvo atitinkamai gauti 705 ir 584 pranešimai.

Apie panašius sveikatos sutrikdymus, hospitalizacijas ar net mirties atvejus dėl vaistų vartojimo galima rasti bet kurios pasaulio šalies statistikoje.

„Todėl pasaulyje vis dažniau pabrėžiamas atsakingas vaistų vartojimas, kurio svarba ypač didėja augant bendram vaistų vartojimui pasaulyje. Viena iš aktualiausių problemų – skirtingų vartojamų vaistų suderinamumas: du ir daugiau saugūs vaistai, vartojami kartu gali, sukelti šalutinius ir sveikatai pavojingus poveikius“, – sakė  vaistininkė dr. A. Stankūnienė.

Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientams, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc.

Tyrimų rezultatai rodo, kad pacientams, vartojantiems 5-9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Todėl vaistų suderinamumo problema ypač svarbi vyresnio amžiaus žmonėms, kurie vartoja daugiau medicininių preparatų nei jaunesni pacientai.

Kokių vaistų nevartoti vienu metu

Pasaulinių tyrimų duomenimis, 20-30 proc. pavojingų vaistų derinių sudaro receptinių ir nereceptinių vaistų vartojimas vienu metu. Daugiausiai vaistininkų atsiliepimų gaunama apie širdies ligoms skirtų vaistų nesuderinamumą su kitais vaistais.

A. Stankūnienės teigimu, vieni sunkiausiai derinamų ir pavojingiausių vaistų yra ir kraujo krešėjimui reguliuoti skirti vaistai: „Jei pacientas vartoja šiuos vaistus, visada prašome informuoti net ir apie, pavyzdžiui, peršalimo simptomams sumažinti vartojamus nereceptinius vaistus“.

Suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais dažnai turi net ir vaistai nuo skausmo. Kai kurie vaistai yra ypač paveikūs kitiems medikamentams, o jų šalutinis poveikis sąveikos atveju pasireiškia rimtomis ir įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, netinkamai vartojant kraujo krešėjimui reguliuoti skirtus vaistus kartu su preparatais nuo skausmo, gali atsirasti opų virškinamajame trakte, kilti kraujavimas žarnyne, rašoma pranešime spaudai.

Šalutinis poveikis gali atsirasti ne tik vartojant skirtingus vaistus, bet ir maisto papildus, vitaminus ar, rodos, nekaltus nereceptinius vaistus nuo galvos skausmo. Pavyzdžiui, vitaminas C, rimčiau susirgus, gali slopinti gydytojo išrašytų antibiotikų poveikį.

Svarbiausia – vaistininko ir gydytojo partnerystė

Pasak A. Stankūnienės, iškilus probleminiam suderinamumo atvejui, visuomet yra svarbiausia užtikrinti tinkamą vaistininko partnerystę su gydytoju.

„Bet kurie gyventojai, vartojantys 2 ar daugiau vaistų, gali pasitikrinti jų suderinamumą tarpusavyje. Praktikoje pamatėme, kad, pavyzdžiui, į vaistinę atėjus pacientui su dviem nekompensuojamųjų vaistų receptais, dažnai pakanka susisiekti su gydytoju ir po konsultacijų pasiūlyti tinkamiausią derinį. Tokiu būdu pacientui užtikrinamas efektyviausias gydymo būdas“, – teigė vaistininkė.

Sudėtingesnis atvejis yra tuomet, kai pacientui kompensuojamus vaistus paskiria skirtingi gydytojai ir patikrinus vaistinėje nustatoma, kad jie nedera. Tada vaistininkas turi bendradarbiauti su visais gydytojais ir kartu padėti pacientui.

Pasak sveikatos specialistų, žmonės dažnai užsiima savigyda, todėl patys pasirenka netinkamus vaistus arba tiesiog per didelį jų kiekį. Kiekvienas praktiškas žmogus žino, kaip pasirūpinti savo sveikata, tačiau kartais nė nepagalvoja, kad pasirinkęs kelis vaistus nuo to paties negalavimo sau ne tik nepadeda, bet ir kenkia.

Dažnai vartoja tai, kas nereikalinga

Vaistininkė Giedrė Buzienė sako, kad žmonės dažnai nesusimąsto, nepasitaria su gydytoju ar vaistininku, todėl išlaidauja ir visai nereikalingiems vaistams, kurių veikliosios medžiagos kartojasi, todėl atsiranda didelė tikimybė susidurti su pašaliniu vaistų poveikiu arba jų neveiksmingumu.

„Tarkime, į daugumos vaistų nuo peršalimo sudėtį įeina didesnės ar mažesnės paracetamolio dozės. Viršytos paracetamolio dozės yra toksiškos, tačiau skirtingose vietose žmonės gali neapdairiai nusipirkti net keletą skirtingų vaistų su šia veikliąja medžiaga. Vaistinėse apsilanko ypatingai daug žmonių, vartojančių du ir daugiau vaistų. Tik dalis jų patys pasisako apie savo nusiskundimus ir vartojamus vaistus, kitų išsiklausinėjame patys. Tada patariame, ką jų situacijoje vartoti būtų tinkamiausia“, – sako „Norfos vaistinės“ Vilniuje vadovė. Ji primena, kad sunegalavus ne visada būtina griebtis vaistų: peršalimą bei jo simptomus galima efektyviai gydyti ir natūraliomis priemonėmis – arbatomis, žoliniais preparatais. Tačiau labai svarbu simptomus ne slopinti, o gydyti. Pavyzdžiui, jei kamuoja šlapias kosulys, reikia gleivių valymąsi skatinti, o ne blokuoti, todėl perkant vaistinius preparatus, visuomet verta pasitarti su vaistininku.

Nemažai pirkėjų perka didesnius kiekius nuolat vartojamų vaistų, kad būtų pigiau. Juos ypač svarbu informuoti, kad vaistus vartotų atsargiai, patarti, kuriuos vaistus ar kitus preparatus galima vartoti vienu metu, kurių vartojimą geriau atidėti vėlesniam laikui, kai baigs šiuo metu geriamus vaistus. Vaistininkė sako, kad apie vaistų suderinamumą žmonės dar žino pakankamai mažai, tačiau pacientų klausimų apie tai po truputį daugėja.

G. Buzienė pastebi, kad rudenį ir žiemą dažniausi vaistų nesuderinamumo pavyzdžiai – kelių skirtingų sudėtinių vaistų nuo peršalimo arba kosulį slopinančių ir skatinančių preparatų vartojimas vienu metu. „Kai žmogus perka tokius vaistus kartu, visuomet klausiame, ar juos vartos tas pats sergantysis. Šių vaistų vartoti kartu negalima, tarpusavyje jie nesuderinami ir gali sukelti vaistų nesuderinamumo sukeltą šalutinį poveikį“, – sako vaistininkė. Kai kurie vaistai vartojami kartu gali sukelti kraujavimą iš skrandžio, pavyzdžiui, kraują skystinantys preparatai ir priešuždegiminiai vaistai nuo skausmo.

Praktiški žmonės labiau rūpinasi sveikata

Ne paslaptis, kad dažniausiai daug skirtingų ir ne visada būtinų preparatų perka vyresnio amžiaus žmonės: jų krepšelyje dažnai į krūvą sugula ir širdies veiklą ar kraujotaką gerinantys, ir diabetui gydyti, ir spaudimą reguliuoti skirti stipraus poveikio vaistai. Kadangi jų vartojamų preparatų sąrašas gana ilgas, vaistų suderinamumo konsultacijos tampa ypač aktualios ir reikalingos – labai svarbu stebėti, ar vaistai neblokuoja vienas kito, ar nesustiprina veikimo, ar jų vartojimas kartu nesukelia didelės grėsmės pažeisti tam tikrą organą, pavyzdžiui, skrandį arba kepenis. Jaunesni žmonės labiau stengiasi išsaugoti gerą sveikatą ir, pasak vaistininkės, daugiau dėmesio skiria profilaktikai, nes mano, kad geriau nuolat rūpintis savo sveikata ir stiprinti organizmą, nei vėliau sirgti ir leisti pinigus brangiems vaistams.

„Tačiau sąveikauti tarpusavyje gali ne tik vaistai, bet ir maisto papildai arba vaistai su maisto papildais. Tarkime, paracetamolio nerekomenduojama vartoti su ežiuolės preparatais, nes sustiprėja neigiamas poveikis kepenims, labai daug vaistų tarpusavyje nedera su maisto papildais, kurių sudėtyje yra greipfrutų sėklų ekstrakto, skirto imunitetui stimuliuoti. Šiandien mūsų pacientai yra ne tik taupantys, bet ir besirūpinantys savo sveikata bei jaučiantys už ją atsakomybę. Vis daugiau žmonių nori ne tik aklai vartoti vaistus ar užsiimti savigyda, bet ir domėtis, kaip sustiprinti savo organizmą dar prieš atsirandant ligai arba jai jau esant – gydytis kuo saugesniais preparatais, kurie sukeltų mažiausiai šalutinių reakcijų“, – sako vaistininkė G. Buzienė.

Anot jos, į vaistininką drąsiai galima kreiptis esant nestipriam, nekomplikuotam peršalimui, kuriam gydyti pakanka nereceptinių vaistų, tačiau jei žmogus turi problemų su širdimi, kraujo spaudimu ir panašių sutrikimų yra ne vienas, gydytojo konsultacija ir receptinių vaistų išrašymas būtinas.

„Labai dažnai duodame patarimų, kaip pagerinti sveikatą nevartojant vaistų, o apsieinant su žoliniais, homeopatiniais preparatais, geriant žolelių arbatas. Jei tik galima išvengti bent vieno cheminio vaisto vartojimo, stengiamės patarti, kaip tai padaryti. Ypatingai pensinio amžiaus žmonės, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą, naudojasi visais tais patarimais ar progomis sutaupyti. Mes, vaistininkai, esame tarsi paskutinė grandis, kuri patikrina, ar tarp daktaro išrašytų vaistų nėra nesuderinamų preparatų, ir pataria, kaip gydytis praktiškiausia“, – sako G. Buzienė.

Įdiegtas sprendimas leis stebėti pacientų perkamų ir vartojamų vaistų tarpusavio sąveikas ir taip užkirs kelią galimiems sveikatos pavojams. Šiuo metu sistema įdiegta visose „Gintarinėse vaistinėse“.

20 tūkst. vaistų sąveikų

Vaistų suderinamumo sistemoje sukaupta informacijos apie 20 tūkst. skirtingų vaistų sąveikų, kurios sudarytos remiantis Karolinska instituto klinikinės farmakologijos departamento Švedijoje, Stokholmo apskrities tarybos ir Suomijos universitetų duomenis. Įdiegta sistema leidžia matyti paciento vartojamų vaistų rizikos profilį. Informacija apie vaistus ir jų suderinamumą sistemos duomenų bazėje atnaujinama 4 kartus per metus, remiantis naujausiais tyrimais, kurių skaičius kasmet siekia 1000–1500.

Tokia sistema gydymo įstaigose ir vaistinėse, naudojama kasdienėje medicinos praktikoje, taip pat įdiegta Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje ir nuo 2016 m. Estijoje. Statistika rodo, kad tai yra labiausiai naudojama vaistų suderinamumo duomenų bazė Skandinavijos šalyse.

Skaudžios nesuderinamumo pasekmės

„Nors Lietuvoje apie vaistų nesuderinamumą valstybiniu lygmeniu duomenų nekaupiama, sistemos testavimo mūsų vaistinėse metu pasitvirtino kitose šalyse matomos tendencijos. Pastebėjome, kad pasitaiko apie 4 proc. nesuderinamumo atvejų. Pavyzdžiui, vaistai nuo skausmo dažnai turi suderinamumo problemų su kitų grupių medikamentais. Taip pat būna situacijų, kai vitaminas C ir E trukdo kai kurių antibiotikų veikimui. Matydami tokią informaciją ir pastebėję vaistų nesuderinamumo atvejį, iškart galime informuoti pacientą ir jo gydytoją, kad būtų išvengta galimų neigiamų komplikacijų paciento sveikatai“, – sako Martynas Gelžinis, „Gintarinės vaistinės“ valdybos narys.

Pasak M. Gelžinio, įvairiose pasaulio šalyse atlikti tyrimai patvirtina vaistų suderinamumo svarbą. Tyrimai rodo, kad žmonėms, vartojantiems 5–9 vaistus, tikimybė susidurti su bent viena neigiama vaistų sąveika siekia 50 proc. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonių tarpe, mat 4,8 proc. jų į ligonines patenka būtent dėl vaistų nesuderinamumo sukeliamų šalutinių poveikių.

JAV tyrimų statistika rodo, kad iš visų į ligonines patenkančių žmonių 6,7 proc. arba 150 tūkst. jose atsiduria dėl neigiamos vaistų tarpusavio sąveikos. 106 tūkst. iš šių atvejų baigiasi mirtimi. Tuo tarpu Švedijoje atliktas tyrimas atskleidė, kad 3,8 proc. populiacijos vartoja vaistų kombinacijas, kurios turėtų būti vengiamos, o 38 proc. – kombinacijas, kai vaistų nesuderinamumo pasekmių galima išvengti koreguojant vaistų dozes. Beveik trečdalis visų vaistų kombinacijų, galinčių sukelti neigiamą šalutinį poveikį, yra susiję su nereceptiniais vaistais.

Sąveikaudami tam tikri vaistai gali ne tik neatlikti savo funkcijos, bet ir – dar blogiau – iššaukti priešingą efektą nei tikimasi. Viso to galima išvengti vartojant tinkamai parinktus medikamentus, kurių veikliosios medžiagos nekenkia viena kitai. Būtent tuo paremta ir įdiegta sistema. „Norfos vaistinės“ taip pat nusprendė prisijungti prie suderinamumo programos.