PASLAPTINGASIS ŽUDIKAS MIESTE: ŽMONĖMS VYSTOSI ŠIRDIES IR KRAUJAGYSLIŲ LIGOS

Kas trečias vilnietis patiria gatvės triukšmo sukeliamą žalą. Kartais žmogus to triukšmo net nebejaučia, bet žala – vis tiek yra. Triukšmo norma viršijama ne tik dieną, bet ir naktį. Įdomu tai, kad labai triukšminga ne tik palei judrias gatves, bet ir miegamuosiuose rajonuose. Ten, regis, triukšmo turėtų būti mažiau, bet, pasirodo, kad daug jo sukelia senas viešasis transportas, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo projekto „Triukšmo nelaisvė“ atstovas Martynas Rusteika.

– Kaip vadinasi jūsų projektas?

– Projektas vadinasi „Triukšmo nelaisvė“. Mes specialiai pradėjome šį projektą nuo Vilniaus, norėdami aktualizuoti tai, kad žmonės miestuose kenčia ne tik nuo oro taršos, bet ir nuo triukšmo.

– Esame vienoje iš judriausių sostinės sankryžų. Čia važiuoja tiek lengvieji automobiliai, tiek vilkikai, tiek autobusai. Koks triukšmo lygis mieste turėtų būti ir koks jis yra?

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tokiose sankryžose garso lygis yra apie 80 decibelų. Natūralu, kad tokiose sankryžose triukšmas toks ir bus. Tai neišvengiama. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad triukšmingos gatvės turėtų siekti apie 70 decibelų. Kai kuriose gatvėse triukšmo lygis siekia net 100 decibelų. Tačiau kur kas didesnė problema yra ta, kad triukšmas smarkiai viršijamas ir gyvenamuosiuose rajonuose. Mes labai nustebome, kad didžiausią triukšmo kiekį pagal žmonių kiekį patiria miegamieji rajonai, tokie kaip Žirmūnai, Karoliniškės, Lazdynai. Pro šiuos rajonus eina didelės, tranzitinės gatvės. Lazdynuose Oslo gatvėje matavome triukšmą, tai jis viršijo 20 decibelų stovint prie pat gatvės, o nuėjus toliau – apie 10-15 decibelų. Tuose rajonuose gyvena apie 20-30 tūkst. gyventojų. Tai reiškia, kad dideli kiekiai žmonių nuolat kenčia nuo triukšmo.

– Kas kelintas didmiesčio gyventojas kenčia nuo triukšmo Lietuvoje?

– Kalbame apie didmiesčius. Pradėjome nuo Vilniaus. Paskaičiuota, kad Vilniuje apie trečdalis gyventojų nuolat patiria padidintą triukšmo foną.

– Būna, žmogus pripranta prie to triukšmo ir jo tiesiog nebejaučia.

– Mokslininkai iš tikrųjų nustatė, kad žmogus adaptuojasi, pripranta prie triukšmo. Žmogaus organizmas jau kaip ir nebegirdi triukšmo, bet ir toliau patiria stresą. Žmogui nuolatos išsiskiria streso hormonai. Triukšmas pastoviai dirgina nervinę sistemą, dėl to vystosi ir širdies ligos, ir kraujagyslių ligos.

Viešasis transportas tikrai generuoja didelį triukšmą.

– Kas daugiausiai sukelia triukšmo?

– Viešasis transportas ir vilkikai. Tačiau vilkikai būna pavieniai, o viešasis transportas tuo tarpu yra sistemingas triukšmas. Pasenęs viešasis transportas pats – didžiausias kenkėjas. Matavome netgi stovintį, pasenusį, dyzelinį transportą Žirmūnų autobusų parke. Aplink buvo tyla, Žirmūnai pakankamai ramus rajonas, o birbiantis autobusas, netgi vietoje stovėdamas, generuoja 80 decibelų triukšmą.

– Ar naktį viršijamas triukšmo lygis?

– Taip, jis viršijamas tose gatvėse, kur kursuoja viešasis transportas. Matuojama, kad naktinis rėžimas prasideda nuo 21 val. ir tęsiasi iki 7 val. Viešasis transportas tikrai generuoja didelį triukšmą.

– Triukšmas yra antras po taršos. Kaip mums išsivaduoti nuo tos triukšmo taršos?

– Vilniaus savivaldybė diegia begalę įvairių priemonių, kaip statyti tvoreles, atitverti gatves. Tačiau pagrindinis dalykas yra tas, kad reikia keisti viešąjį transportą. Dėl to ir buvo sugalvotas šis projektas, kad atkreiptume žmonių, savivaldybių dėmesį į tai, kad reikia kuo greičiau keisti viešąjį transportą į tylesnį. Mums reikia viešojo transporto, kuris naudoja modernias varomąsias priemones. Įdomus dalykas, kad transportas sankryžose važiuoja pirma, antra pavara. Lėtas važiavimas yra pagrindinis triukšmo šaltinis. Kuo greičiau važiuoja automobilis, tuo daugiau triukšmo kelia padangos ir variklis jau nebe taip girdimas.